LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ UGDANT
Š. m. rugsėjo 5 rytą Sheraton-Cadillac viešbutyje Detroite užsiregistravo vienas aukštesniųjų Lietuvių Bendruomenės pareigūnų. Ši Kanosos registracija patvirtino LB organizacinio aparato pranašumą prieš gaivinęs institucijas. Tą dieną minėtame viešbutyje prasidėjęs LB suvažiavimas buvo ištisa centro valdybos ir apylinkių gaivalingumo ir solidarumo demonstracija, kurios nepajėgė sudrumsti nė keli suskilusių likučių grumsteliai, iš už tvoros mesti į suvažiavusiųjų daržą. (Vienas tapo didelis, siekdamas įmanomo, kitas siekdamas amžino, bet tas, kuris siekė negalimo, tapo didžiausias už visus — rašė Soeren Kierkegaard. Opozicija: CV skatina siekti neįmanomo).
KOMPETENCIJOS
St. Barzduko centro valdyba kartu su lokaliniais vienetais — LB apylinkėmis ir apygardomis — turi pagrindo prisiskirti nuopelnus už 90% LB vardu atliekamų darbų. Toks įsitikinimas vyrauja ir viešojoje opinijoje. Ne be kitų kartėlio. 1957 metų LB tarybos sesijoje prezidiumo pirmininkas specialiu statuto komentaru užsigarantavo vyriausiojo LB reprezentanto titulą. Nedrąsus, bet nervingas tęsinys kalbų apie kompetencijas vyko ir 1959 tarybos sesijoje.
LB FUNKCIONIERIUS
Amerikoje įsikūrusios Bendruomenės augimo ir fermentavimosi procesas išugdė naują visuomeninį produktą — LB funkcionierių. Apylinkių ir apygardų teikiama auditorija funkcionierių nepatenkino. Detroito LB apylinkės pirmininko Vyt. Kutkaus 1957 mesta mintis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimą rinkti tiesioginiu būdu nepateisino nei jo vilčių, nei Bendruomenės interesų. Retai apylinkėse matomi žmonės atstovavę JAV lietuvius PLB seimą vargino ilgomis kalbomis apie kompetencijas bei LB esmę, kai tuo tarpu negausesni Kanados atstovai seimui davė toną.
Funkcionieriai šios platformos nelaimėjo, tačiau galėjo pasiguosti LB taryboje šalia 20 tiesioginiai rinktųjų ir kelių CV narių gautomis 6 vietomis apygardų pirmininkams. Sekantis žingsnis buvo LB darbuotojų suvažiavimas Detroite. Taip pat Vyt. Kutkaus siūlytoji komplikuota LB rinkimų reforma priklauso jų pastangoms būti išgirstiems ir išklausytiems.
NEPRAŠYTOS PAREIGOS
Pagal pirmykštį LB sukirpimą ji skirta ir laisvinimo, ir kultūros, ir šalpos darbams. Tokia ji yra visur, išskyrus JAV. Kuriantis Bendruomenei JAV, laisvinimu rūpinosi ir politikoje reprezentavosi ALTas, užjūrinė šalpa priklausė BALFui, tad Bendruomenei beliko kultūros darbas. Plati ir mažiau populari sritis pajungė visas jėgas, tad Bendruomenės naujakuriams nebuvo nė noro, nė reikalo veržtis į kitus darbus. Anie dviems ji buvo ir likdavo lojali net tada, kai įsigyvenę kaimynai iš tradicinio šaltumo Bendruomenei pereidavo į jos puolimą (kai kurių ALTo vadų politika, kan. Končiaus majestotiškas dialogas dar prieš kelis metus su Vokietijos LB krašto valdyba ir Vasario 16 gimnazija). Paskutiniųjų metų nelemti įvykiai Amerikos Balse, Vatikane ir Lietuvos Laisvės komitete parodė vis didėjančią disproporciją tarp ALTo žygių Vašingtonan ir jų optimistiškų komunikatų.
Iš 40 į CV anketą iki rugsėjo pradžios atsakiusių apylinkių 19 ruošė Vasario 16 minėjimus. 1959 ALTo sostinėje Čikagoje įprastiniam rengėjui kapituliavus, LB apygarda suruošė birželio įvykių minėjimą ir demonstracijas prieš Chruščiovą. Detroite ši spontaniška tėkmė, atnešanti Bendruomenei naujų darbų, buvo konstatuota plačiomis diskusijomis ir aprobuota rezoliucijoje.
LIETUVIŠKASIS DIALOGAS
1958 metai į CV atėjo jaunas vyras, vos prieš porą metų buvęs studentų sąjungos pirmininku. Du Detroite skaityti referatai parodė, kad Vyt. Kamantas nėra nei madinga CV puošmena, nei kompensacija už mandagias ir Bendruomenei palankias jaunimo suvažiavimų rezoliucijas. Kartų tęstinumas yra reta ir didelės paklausos prekė lietuviškose tremties organizacijose.
Vyt. Kamanto mestas — Į jaunimą per jaunimą — šūkis buvo viena naujovių, po kuria LB noriai padėjo savo antspaudą. Antrąją naujovę išprovokavo dar jaunesnis, neperseniai pradėjęs studijas A. Iljasevičius. Iš iškilmingo veikėjų žargono ruošiasi išnykti „lietuvybės išilaikymas” ir užleisti vietą ofenzyviniam „ugdymui”. Iš Bendruomenės rezoliucijų jis jau išnyko.
KULTŪROS KOOPERATYVAS
1958 vasarą LB Kultūros Fondo pirmininkas J. Švedas gavo CV raštą, kuriame buvo išdėstytas planas, gavęs kultūros kooperatyvo vardą. Jis atsirado belaukiant lituanistinių mokslų ir meno vaisių iš KF rankų. Planas siūlė finansiniai realų prenumeratos būdą kasmet sutelkti po 10,000 dol. vertingų mokslo ir meno kūrinių išmetimui į lietuvišką ir tarptautinę rinką. Kultūros sfinksas tylėjo. 1959 vasarą kultūros kooperatyvo minčiai pritarė kuo ne visos apylinkės (J. Jasaičio anketa). Tai buvo staigmena skeptikams, kurie mano, kad Bendruomenėje kultūra populiari, kaip smuklėje teologija. Detroito suvažiavimas kultūros kooperatyvą rezoliucijos forma dar kartą pakišo mieguistam sfinksui prie nasrų.
FINANSŲ LABIRINTE
1955 pirmoji LB taryba patvirtino visai savajai kadencijai ir pratęsė Laikinojo Organizacinio komiteto sudarytą finansų komisiją. 1958 antroji taryba išrinko dar vieną organą finansų reikalams. Apšnekėję, kad abi šios institucijos nepakankamai veiksmingos, 1959 liepos 5 tarybos sesijos dalyviai nutarė sudaryti dar ekonominę tarybą. Kandidatai sunkiai randami. Detroito suvažiavime Čikagos apygardos p-kas
J. Jasaitis paskelbė ultimatumą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas rezoliucijose. Lapkričio 1 CV turės naujai iškeptą JAV LB Ekonominę Tarybą, kuri iki metų galo iškeps savo ruožtu planą papildomoms pajamoms organizuoti.
250 sveikinimų, pradedant Lietuvių Enciklopedija ir Girios Aidu beigiant Nixonu ir Faubus bei pedantiškai rūpestingas spaudos atstovų priėmimas parodė Detroito rengėjų meistriškumą organizacinėje srityje.
Iš gyvenimo eigos sprendžiant Detroito suvažiavimas nebuvo paskutinis funkcionierių žingsnis. Logiškai tektų laukti jiems palankaus LB tarybos rinkimų pakeitimo arba „žemųjų rūmų” a la Detroit statutinio įpilietinimo iš statuso „gali” į statusą „turi”.
D. B.
