1š krašto žinios nuolat byloja apie iškirstus Lietuvos miškus ir kuro badą. Paskutiniu metu Vilniuje, Kaune ir kt malkos prakuroms pardavinėjamos mažais ryšuliukais, kurias atveža kolchozai. Kartais malkos parduodant sveriamos... Lietuvos lentpiūvėms ir statyboms miško jau porą metą kaip įsivežama iš Karelijos, Kliušinogarskio srities, kur lietuviai priversti vergiškai dirbti. Paskutiniu metu gauta šiek tiek statistinių duomenų, praskieidžiančių Lietuvos miškų likimą.
J. DIRŽYS
Miškų kiekis ir kirtimai
Lietuvos vad. miškų ūkio ir miško pramonės ministerija nuo 1957 birž. 5, yra sujungta su vyriausiąja miškų ūkio valdyba (ji tiesiogiai priklausė SSSR miškų ministerijai) ir tokia pat miškų pramonės valdyba. Jai vadovauja A. Matulionis.
Ministerijai priklauso 1,044,700 ha miško; tai sudaro 70.5% visų Lietuvos miškų. Brandžių medynų tėra 3.6%, arba 37,511 ha. Pribręstantieji miškai sudaro 81,200 ha arba 7.8%, viduramžiniai 310,400 ha, arba 29.7% ir jaunuolynai, t. y. daugiausia užsodinti po 1936 ir 1946, — 610,400 ha arba 58.9%. Prisimenam, kad 1922 brandžių medynų buvo 21%, o pribręstančiųjų — 19%, 1931 brandžių — 19,3% ir pribręstančių — 17%, 1937 brandžių — 15.4% ir pribręstančių — 17.2%, 1941 — brandžių 14% ir pribręstančių — 14%. Taigi okupantui šeimininkaujant 1950 paliko vos 6.8% brandžių medynų, ir 9.2% pribręstančių, kas iki 1956 nušeimininkauta iki 4.2% brandžių medynų ir 7.7% priaugančių; 1957 pavasarinį kirtimą įvykdžius, brandžių medynų teliko vos 3.6%. Dar kokie 3—4 metų kirtimai 1956 ribose (po 12,000 ha) ir brandaus miško Lietuvoje jau nebebus, o per 6—7 nebeliks ir pribręstančiojo. Tuomet Lietuvoje teliks tik žabynai ir menki jaunuolynai.
Skaityti daugiau: LIETUVOS MIŠKAI DABAR
VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI NETOLI VEIVERIŲ
Veiverių vidurinėje mokykloje pasibaigė pamokos. Mokiniai išsiskirstė namo. Štai į pakalniukę eina keturi dešimtokai, kažin ką kalbėdami tarpusavyje. Beeidami sustoja netoli kapų. Algis pirštu parodo kitapus plento esančią smėlio daubą ir sako:
— Štai čia, į tą eglę ir įkelsime trispalvę. Tegul čia pakastiems partizanams, nors negyviems, suplevėsuos mūsų trispalvė, už kurią jie paaukojo savo jaunystę.
Visi sutinka su ta mintimi, ir kiekvienas norėtų tą uždavinį atlikti. Ilgokai ginčijosi draugai ir nutarė, kad vėliavą iškels Algis, nes jis sumaniausias, bičiuliai juo labiausiai pasitiki. Norėtų įkelti vėliavą ir Leonas, tačiau bičiuliai paprieštarauja, ir Leonas, prikandęs lūpą, nutyla...
Temsta... pradeda snigti, iš karto smulkiu sniegu, tiesiog galima įžiūrėti kiekvienos nukritusios snaigės taisyklingą žvaigždutę, bet tolyn sniegas krenta dideliais kąsniais, purus, sulipęs, kaip vata. Algis patenkintas. Užsilipo ant kluono, nupiovė nuo kraigo kartelę, pririšo prie jos, iš užančio išsitraukęs, vėliavą — Lietuvos trispalvę su šilkais išsiuvinėta Vytim — ir, susukęs ant kartaitės, nužingsniavo tiesiog per laukus, kapų link.
Skaityti daugiau: Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam
