SOVIETŲ PROPAGANDA DABAR

PROPAGANDINĖS ŽYMĖS

Postalininiais metais vakariečiai stebėtojai buvo ėmę skelbti, kad sovietų propaganda žymiai sušvelnėjo, pasidarė mažiau agresyvi ir daugiau informatyvinė. Pasikeitimų yra buvę, kaip ir iš vis sovietų gyvenime, tačiau tie pasikeitimai buvo taktiniai. Juos galima apibūdinti sekančiai: 1. nebėra tiek daug grynai politinės propagandos, 2. daugiau popieriaus ir žodžių pašvenčiama mokslo, kultūros ir meno diskusijom, 3. šiek tiek objektyvumo pasirodė žmogiškosios egzistencijos pačioje Sovietų Sąjungoje aprašymuose ir šiltesnio žmoniškumo toje informacijoje, 4. sovietų propagandistams partija leido tam tikros laisvės, diskutuojant tam tikrus filosofinius klausimus, aprašant sovietų gyvenimą arba vidaus politikos klausimus. Tai reiškia, kad propaganda nebėra tiek monotoni, bet galima išgirsti ir skaityti šiek tiek įvairesnių nuomonių. Užsienių politikoje tačiau propaganda, išskyrus kai kurį žodyną, pasiliko ta pati. Užsienių ir tarptautinio komunizmo politikoje ji yra pasilikusi ir uniforminė, neleidžianti jokių skirtumų, o taip pat ir nelabai sušvelnėjusi. Nors kartais ir išspausdinamas amerikiečius pagiriąs straipsnis, prie jo būna du amerikonus peikią. Vienoje srityje sovietų propaganda ne tik nepasikeitė, bet ir paaštrėjo — tai kovoje prieš Vakarų ideologiją.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ PROPAGANDA DABAR

LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE

Vatikanas pastaruoju metu Lietuvos katalikus pradžiugino dviem dalykais. Prieš Kalėdas pasirodė dail. V. K. Jonyno pieštas Vatikano pašto ženklas su Lietuvos pagrindinio globėjo šv. Kazimiero atvaizdu jo 500 metų gimimo sukakčiai paminėti. Dar daugiau reikšmės tenka skirti Popiežiaus Jono XXIII laiškui, kuris neseniai paskelbtas ryšium su pernai sukakusiomis 350-siomis metinėmis nuo vysk. Merkelio Giedraičio mirties. Šių dviejų istorinių sukakčių paminėjimu Apaštalų Sostas parodė ypatingą dėmesį Lietuvos katalikams ir tuo juose sužadino dar didesnį prisirišimą, dėkingumą ir pagarbą savo dvasiniam bei moraliniam Autoritetui. Nėra abejonės, jog tuo pačiu sustiprintos lietuviškosios katalikiškosios visuomenės moralinės pozicijos tautinėje plotmėje. Nepaslaptis, jog ir mūsuose Vatikanas iš vienos pusės yra tikro pietizmo, iš kitos pusės sistematingų puldinėjimų objektas. Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto statuso susiaurinimas buvo visų patriotiškai nusiteikusių lietuvių skaudžiai išgyventas, o jos dalyje iššaukė net labai aitrių reakcijų. Lietuvos pasiuntinio rango degradavimas ryškiai matyti iš neseniai paskelbtos žinios, kad šiuo metu prie Vatikano akre-dituotųjų 48 valstybių atstovų tarpe yra 35 ambasadoriaus rango, 11 ministerio ir 2 reikalų vedėjai (paliestieji Lietuvos ir Lenkijos atstovai). 

Skaityti daugiau: LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE

LIETUVOS MIŠKAI DABAR

1š krašto žinios nuolat byloja apie iškirstus Lietuvos miškus ir kuro badą. Paskutiniu metu Vilniuje, Kaune ir kt malkos prakuroms pardavinėjamos mažais ryšuliukais, kurias atveža kolchozai. Kartais malkos parduodant sveriamos... Lietuvos lentpiūvėms ir statyboms miško jau porą metą kaip įsivežama iš Karelijos, Kliušinogarskio srities, kur lietuviai priversti vergiškai dirbti. Paskutiniu metu gauta šiek tiek statistinių duomenų, praskieidžiančių Lietuvos miškų likimą.

J. DIRŽYS

Miškų kiekis ir kirtimai

Lietuvos vad. miškų ūkio ir miško pramonės ministerija nuo 1957 birž. 5, yra sujungta su vyriausiąja miškų ūkio valdyba (ji tiesiogiai priklausė SSSR miškų ministerijai) ir tokia pat miškų pramonės valdyba. Jai vadovauja A. Matulionis.

Ministerijai priklauso 1,044,700 ha miško; tai sudaro 70.5% visų Lietuvos miškų. Brandžių medynų tėra 3.6%, arba 37,511 ha. Pribręstantieji miškai sudaro 81,200 ha arba 7.8%, viduramžiniai 310,400 ha, arba 29.7% ir jaunuolynai, t. y. daugiausia užsodinti po 1936 ir 1946, — 610,400 ha arba 58.9%. Prisimenam, kad 1922 brandžių medynų buvo 21%, o pribręstančiųjų — 19%, 1931 brandžių — 19,3% ir pribręstančių — 17%, 1937 brandžių — 15.4% ir pribręstančių — 17.2%, 1941 — brandžių 14% ir pribręstančių — 14%. Taigi okupantui šeimininkaujant 1950 paliko vos 6.8% brandžių medynų, ir 9.2% pribręstančių, kas iki 1956 nušeimininkauta iki 4.2% brandžių medynų ir 7.7% priaugančių; 1957 pavasarinį kirtimą įvykdžius, brandžių medynų teliko vos 3.6%. Dar kokie 3—4 metų kirtimai 1956 ribose (po 12,000 ha) ir brandaus miško Lietuvoje jau nebebus, o per 6—7 nebeliks ir pribręstančiojo. Tuomet Lietuvoje teliks tik žabynai ir menki jaunuolynai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS MIŠKAI DABAR

Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI NETOLI VEIVERIŲ

Veiverių vidurinėje mokykloje pasibaigė pamokos. Mokiniai išsiskirstė namo. Štai į pakalniukę eina keturi dešimtokai, kažin ką kalbėdami tarpusavyje. Beeidami sustoja netoli kapų. Algis pirštu parodo kitapus plento esančią smėlio daubą ir sako:

— Štai čia, į tą eglę ir įkelsime trispalvę. Tegul čia pakastiems partizanams, nors negyviems, suplevėsuos mūsų trispalvė, už kurią jie paaukojo savo jaunystę.

Visi sutinka su ta mintimi, ir kiekvienas norėtų tą uždavinį atlikti. Ilgokai ginčijosi draugai ir nutarė, kad vėliavą iškels Algis, nes jis sumaniausias, bičiuliai juo labiausiai pasitiki. Norėtų įkelti vėliavą ir Leonas, tačiau bičiuliai paprieštarauja, ir Leonas, prikandęs lūpą, nutyla...

Temsta... pradeda snigti, iš karto smulkiu sniegu, tiesiog galima įžiūrėti kiekvienos nukritusios snaigės taisyklingą žvaigždutę, bet tolyn sniegas krenta dideliais kąsniais, purus, sulipęs, kaip vata. Algis patenkintas. Užsilipo ant kluono, nupiovė nuo kraigo kartelę, pririšo prie jos, iš užančio išsitraukęs, vėliavą — Lietuvos trispalvę su šilkais išsiuvinėta Vytim — ir, susukęs ant kartaitės, nužingsniavo tiesiog per laukus, kapų link.

Skaityti daugiau: Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam

HERTERIO PAREIŠKIMAS

Minint Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 42 metines, valstybes sekretorius Christian A. Herter paskelbė pareiškimą:

Prieš keturiasdešimt dvejis metus Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės deklaracijos buvo paremtos tvirtom valstybinėm tradicijom, kurios truko šimtmečius, nepaisant kietos priespaudos periodų. Sovietų vyriausybė buvo tarp tų, kurios anksti suteikė pripažinimą ir pareiškė atsisakanti visiems laikams nuo suverenumo teisių į naujas Pabaltijo valstybes. Tačiau po dviejų dešimtmečių laisvės Pabaltijo kraštai buvo smurtu įjungti į Sovietų Sąjungą.

Skaityti daugiau: HERTERIO PAREIŠKIMAS

Subkategorijos