OPERA IR KULTŪRINĖ MŪSŲ REKLAMA
Chicagos lietuvių vyrų choras „Vytis“ 1949 m. susitveręs savanoriškumo principais, neturi nei operos rūmų, nei atlyginamo meninio ir administracinio personalo, nei kasos, kuri siektų bent tūkstantį dolerių. Tik užsispyrimas, ryžtas ir neįkainuojamas aukos darbas išvedė Chicagos vyrų chorą ir jo sukurtą lietuvių operos kolektyvą į visą eilę laimėjimų.
Mūsų operos meninį lygį įvertino ir įvertins muzikos kritikai. Šios trumpos apžvalgos rėmuose norima tik pažvelgti, kiek mūsų operos garsas nuskambėjo į platesnę plotmę ir kiek tai buvo naudinga Lietuvos reikalui reklamine prasme?
Rigoletto operos spektakliai tuometinio operos meno vadovo VI. Baltrušaičio buvo atkurti Vilniaus operos šviesoje, lyg ir pratęsiant trumpas naujai įsteigtos Vilniaus operos žydėjimo dienas. Su Rigoletto spektakliais parodyta, kad išeivijoje galima ir be valdiškų algų operą pastatyti ir net pasiekti Vilniaus operos lygį. Kartu tai buvo nepamainoma proga pasirodyti ir atsiskleisti naujiems dainos talentams. Rigoletto spektakliai tai buvo sentimentas Lietuvai ir Lietuvos operos tradicijos pratęsimas išeivijoje.
Po Rigoletto spektaklių, visgi, mūsų operos dirigentas A. Kučiūnas buvo pastebėtas ir pakviestas į Chicagos Lyricoperą kaip dirigento asistentas.
