LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

NR. 16-17 (53-54) 1958 M. GRUODIS

LIETUVOS nepriklausomybės 40 metų sukaktį baigiame, sustodami prie netikėtos dovanos iš Sibiro: trys mergaitės atsiuntė savo darbo maldaknygę — poros colių pločio, trijų colių ilgio, juodai aptaisytą, su piešinėliu pirmam puslapy, tekstas rūpestingai ranka surašytas. Maldos jų pačių individualizuotos pagal pergyvenimus Sibiro ištrėmime.

Imame nuo pat pradžios maldas, kuriomis pradeda ir baigia kieto darbo dieną:

▲

DANGAU, PALAIMINKI VARGO DIENĄ

Išaušo sunki darbo diena.

Šv. Trejybe, noriu Tave pagarbinti kantrybe ir pagarba savo bendradarbiams.

Duok mums išminties ir jėgos ramiai iškęsti visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą.

Palaiminki mano mylimuosius ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės Gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už Tiesą.

Sujunki mus visus vienybėn gyvu tikėjimu, nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile. Amen.

Mūsų Tautos Kankiniai, išmelskite stiprybės, sumanumo ir vienybės mūsų Tautos darbuotojams, išmelskite tikrai šviesų amžiną poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę.

Skaityti daugiau: LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

LIUDIJIMAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PAŽANGOS EIGĄ

ADOLFAS DAMUŠIS,
Detroit, Mich.

1. KOKĮ TECHNIKINIŲ MOKSLŲ PERSONALĄ ATSIKŪRUSI LIETUVA TURĖJO, KIEK JO UŽTEKO UNIVERSITETUI IR PRAKTINIAM GYVENIMUI, KIEK BUVO PAGAMINTA SAVŲ SPECIALISTŲ?

1918 metais Lietuva paveldėjo labai negausų technikinį personalą, apytikriu skaičiavimu tarp 150-200 žmonių, bet jie buvo labai ryžtingi ir nebijojo darbo. Labai daug dėmesio ir energijos jie skyrė švietimui, kaip pačiam svarbiausiam uždaviniui. Jų pastangomis buvo sukurtas Lietuvos universiteto technikos fakultetas, kelios aukštesniosios technikos mokyklos Kaune, vėliau Vilniuje, kultūrtechnikų mokykla Kėdainiuose. Daug gamtos mokslų specialistų suėmė ir matematikos gamtos fakulteto organizavimas su fizikos, chemijos, biologijos ir geologijos skyriais. Dotnuvos žemės ūkio akademija irgi turėtų būti tam tikra dalimi įskaitoma į technikinį personalą ruošiančių mokyklų grupę.

Be abejo, šis dėmesio nukreipimas į švietimą buvo teisingas. Buvo ruošiamasi ateičiai. Praktiniam pramonės darbui nedaug laisvų jėgų beliko. Todėl pramonės intensyvus augimas pačioje Nepriklausomybės gyvenimo pradžioje buvo nudelstas. To priežastis buvo nepakankamas specialistų skaičius. Įsteigtos mokyklos buvo pilnos studentų, bet laisvojo gyvenimo pabaigoje technikinių specialybių mokyklos buvo plūste užplūstos.

Skaityti daugiau: TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

STASYS YLA,
Putnam, Conn.

Atsakyti į Jūsų klausimus nėra lengva, nes jie apima gana plačias aritis. Antra vertus, reikia realių duomenų. Atsakymai be duomenų gali virsti improvizacija. Jausdamas atsakomybę už jaunesnį skaitytoją, kad nesusidarytų vaizdo ar perdėtai juodo ar perdėtai šviesaus, buvau ketinęs visai neatsiliepti į Jūsų prašymą.

1. PILIETINĖ MORALĖ REIŠKIASI PILIETINIŲ PAREIGŲ SUPRATIMU IR JŲ SĄŽININGU VYKDYMU. AR GARSĖJO NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE TĄ PILIETINĘ MORALĘ ARDANTIEJI REIŠKINIAI, KAIP IŠEIKVOJIMAI, KYŠININKAVIMAS, KITOKIA KORUPCIJA, DIVORSAI? AR TAI RODĖ TENDENCIJĄ DIDĖTI AR MAŽĖTI?

Atkuriant nepriklausomą valstybę viešoji dorovė (Jūs vadinate pilietine) dėl karo atneštų naujų sąlygų išgyveno lūžį, kuris nebuvo apgalėtas ligi nepriklausomybės galo. Lūžis buvo neišvengiamas. Tauta nebuvo paruošta staigiems politiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems įvykiams, kurie susibėgo trumpo laiko bėgyje. Lūžis pasireiškė įvairiomis moralinėmis negerovėmis -nusikaltimais viešajam turtui, gyvybei, socialinei meilei. Duomenys, kuriuos iš mūsų teismų ir policijos statistikų surinko kun. St. Krištanaitis (Tiesos kelias 1940, N. 5, 6) rodo, kad minėti nusikaltimai ne mažėjo, bet augo. Labiausiai plėtėsi nusikaltimai prieš viešąjį turtą. Valstybinio turto išeikvojimų 1922-25 padaryta už 10 milijonų litų; 1929-30 policijos užregistruota 678 išeikvojimai valstybinio turto ir 66 - privatinio. Vagysčių 1931-37 m. bėgyje padidėjo 22 kartus. Nusikaltimai prieš gyvybę (nužudymai), policijos duomenimis, 1930-1936 padvigubėjo. Savižudybės tame tarpsnyje laikėsi toj pačioj pozicijoj. Sužalojimai muštynių metu 1926-37 išaugo šešis kartus. Skaudžiausia žaizda buvo negimusių gyvybių žudymas: per metus buvo nužudoma apie 10.000 (St. Gruodis, Negimusios gyvybės naikinimas, 81).

Skaityti daugiau: DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

ZENONAS IVINSKIS, Roma,

Į KLAUSIMUS APIE ISTORIJOS MOKSLUS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

▲

1. Tautinis susipratimas kilo drauge su dėmesiu Lietuvos istorijai, kurią tyrė ir populiarino daugiausia istorijos mėgėjai patrijotai. O kiek nepriklausoma Lietuva išaugino istorijos specialistų?

▲

Iš tiesų tautinė lietuvių sąmonė vystėsi ir stiprėjo, kai jie, vis labiau apčiuopę savos praeities didybę, ėmė ja žavėtis ir idealizuoti garsingus didžiųjų kunigaikščių laikus. Kaip retas kuris 19-jo amžiaus galo patriotas savo tautiniam susipratimui reikšti nesigriebdavo eiliuotų posmų, taip dažnas jų vis imdavosi ir Lietuvos istorijos temų. Juk ir “Aušros” romantikų pagrindinė tema buvo pristatyti senosios Lietuvos didybę. Reikėjo tad laukti, kad šitokioje dvasioje prisikėlusi Lietuva duos žymų skaičių jaunuolių užsidegėlių, kurie ims savą istoriją tirti. Taip darė lenkai magnatai ir bajoraičiai nuo antros 19-to amžiaus pusės, pradėję Lenkijos ir Lietuvos istorijos šaltinius leisti ir nuosekliai Jogailaičių valstybę tyrinėti. Tačiau Lietuvoje ilgai iš romantiško mėgėjiškumo nebuvo išeita. Kai 1922 buvo kuriamas Lietuvos un-tas, svetur nuosekliai istorijos studijas ėjusieji tebuvo pirštais skaičiuojami, ir jiems patiems gyvenimas neleido pilnai atsidėti savo sričiai. Taip jau buvo lemta, kad ir vėliau Lietuvos aukštosios mokyklos negalėjo paruošti žymesnio skaičiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų. Jeigu neskaityti apie dešimties universitetinių dėstytojų, Lietuva teišaugino vos keletą Lietuvos istorijos specialistų, savarankiškai tyrinėjančių ir besireiškiančių moksle. Skaičius nepaprastai mažas! Kodėl taip įvyko? Priežasčių reikia ieškoti pačiam un-te ir šalia jo.

Skaityti daugiau: MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

JUOZAS BRAZAITIS, Brooklyn, N. Y.

Lietuvos nepriklausomybės keturiasdešimt metų sukaktis metų pradžioje buvo paskelbta. Kad galimas ta proga nepriklausomos Lietuvos pažinimas paskelbimu ir nesibaigtų, mėginom iš savo pusės atgaivinti nepriklausomo gyvenimo vaizdą keliais pasikalbėjimais su to gyvenimo dalyviais ir liudininkais. Pasikalbėjimais su asmenimis, kurie yra išaugę grynai nepriklausomoje Lietuvoje ir joje buvo ėmę reikštis savo kūryba pačiose pirmose eilėse — kiekvienas savo srityje.

Dr. Antanas Maceina,pats pajėgiausias filosofinis talentas, kurį davė nepriklausoma Lietuva, pasisakė pereitą kartą. Dabar suteikiam liudijimus trijų. Dr. Zenonas Ivinskis buvo paprašytas atsakyti dėl humanistinių mokslų padėties, konkrečiai dėl istorijos, kuri buvo tokia svarbi atgimimo dvasiai ugdyti. Dr. Adolfas Damušis, atstovas tiksliųjų ir pačių moderniųjų mokslų, kurie buvo taip apleisti ligi nepriklausomybę atgaunant, atsakė j klausimus, kurie rodo tų mokslų pažangos eigą nepriklausomoje Lietuvoje. Prof. kun. Stasys Yla, pastoralistas, prašytas pareikšti savo pažiūras dėl tautos moralės, kuri yra pagrindas ir visai tautinei kūrybai bei visuomeniniam gyvenimui.

Jų liudijimai neišsemia visos nepriklausomos Lietuvos vaizdo. Tačiau duoda pagrindinius bruožus ir paskatina jau patį skaitytoją permąstyti atvirai, nuoširdžiai ir konkrečiai, kaip sunkiais žingsniais teko kopti į pažangą.

Nepriklausomo gyvenimo liudininkais parinkti šie asmens dar ir dėl vienos ypatingos priežasties - jie visi yra taip pat sukakties žmonės, susilaukę šiemet po 50 metų.

Su kiekvienu iš jų yra susipynęs ir čia apie juo rašančiojo veikimas. Betgi gilus ir pagarbus sentimentas tiems vyrams, tariu, nesukliudys pažvelgti į juos objektyviai, kaip į dalelę tos pačios gyvosios Lietuvos.

Skaityti daugiau: TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

Daugiau įrašų...

  1. BALTŲ EMIGRACIJOS EUROPINIS UŽDAVINYS
  2. Iš Sibiro poezijos
  3. Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje?
  4. Žvilgterėjus į dabartines Lietuvos archeologijos darbus

Subkategorijos