IDĖJOS SPAUDOJE
JAUNŲ AKADEMIKŲ KARAS: PASAULĖŽIŪRA IR MOKSLAS NAUJI PASAULĖŽIŪRINĖS KOVOS RĖMAI * OPOZICIJA PRIVAČIOM MOKYKLOM IR KĄ JI REIŠKIA ŠIANDIEN * KATALIKYBE, LAISVE IR KULTŪRA * BAŽNYČIA IR PILNUTINE DEMOKRATIJA * AKADEMINIS JAUNIMAS IR POLITIKA
I. Akademikai išėjo į pasaulėžiūrinį „karą“! Didieji mūsų dienraščiai stambiom antgalvėm turėtų skelbti šį faktą, tiek duodantį vilties ir tiek šviežų. Duodantį vilties, jog Vakaruose mokslus ėjęs jaunimas dar nepasidarė apatiškas idėjom (Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo diskusijose taipgi gvildenta mintis), šviežų, nes visai nesirūpinantį „veiksnių“ tarpusavio puolimais, bet idėjos vieta gyvenime ir visuomenėje. Šiuo kartu oponentai randami žurnale ir studentų skyriuje dienraštyje. Į jauno filosofijos daktaro Vytauto Donielos strp. „Mokslas ir Pasaulėžiūra“ naujai pasirodžiusiame žurnale Metmenyse (No. 1, 1959) atsiliepė Andriaus Pykalio slapyvarde Akademinėse Prošvaistėse (dienraščio Draugo studentų skyriuje 1960 sausio 30) strp. „Nusifilosofavęs filosofavimas“. Jaunas filosofijos daktaras karštai ir dinamiškai įrodinėja, jog mūsų visuomenėje esą grupių, kurios norinčios įvesti totalitarizmą, palenkiant mokslinius tyrimus oficialios pasaulėžiūros reikalams ir tikslams. „Ir jei pasaulėžiūra, politinėms aplinkybėms palankiai susidėjus, tampa ‘oficialiąja pasaulėžiūra,’ ji naudoja jėgą išsaugoti ir sustiprinti savo prioritetui. Ji tada siaurina mokslo ribas, paskelbia kai kurias gyvenimo sritis taboo, ji slepia ir falsifikuoja faktus, kurie jai prieštarauja ir todėl yra nepatogūs“. Aiškindamas, jog pasaulėžiūrininkų atstovaujamą mokslo ir pasaulėžiūros santykį galima esą išreikšti trumpu silogizmu (,,a) mokslas yra kultūrinė veikla, b) kultūrinė veikla yra pasaulėžiūros dalykas, vadinasi, c) mokslas yra pasaulėžiūrinis dalykas“), jisai atakuoja tą sampratą, teigdamas, jog tokį silogizmą galėję sustatyti tik filosofai, nesupratę, kas yra kultūra, ir todėl neišskyrę meno nuo mokslo. Apgailestaudamas šitai Doniela pataiso silogizmą sekančiai: ,,a) mokslas yra dvasinė veikla, b) menas yra pasaulėžiūrinis“. Šitaip sustatęs argumentą, jisai neatranda, kad mokslas turėtų paklusti pasaulėžiūrai.