Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Mirtis išplėšė iš mūsų tarpo šiuos lietuvius karius: žurn. VI. Barčiauskas, II Pas. karo veteranas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, mirė liepos mėn. 3 d., Woodhaven, N.Y. Pietų Vietname, ties Hamburger kalnu, nuo komunistų kulkų, kartu su pašautu helikopteriu, žuvo Povilas Kupchinskas. Vladas Jankins-Jankauskas, liepos mėn. žuvo Pietų Vietname, taip pat su helikopteriu; jis buvo kilęs iš Čikagos. Liepos 19 d. Čikagoje mirė plk. ltn. Vincas Sakalas. Liepos mėn. 15 d. Detroite mirė Alfonsas Putna,tarnavęs Lietuvos kavalerijoje. Rugpjūčio 24 d. Baltimorėje mirė dr. A. Laskauskas; jis ilgų laiką tarnavo kariuomenėje karo gydytoju. Rugp. 16 d. prie Notinghamo, Anglijoje, mirė aviacijos viršila Petras Čeponis,biržietis. Rugsėjo 28 d. Edimburghe, Anglijoje, mirė gen. štabo plk. B. Jakutis.Liepos mėn. 1 d. Bradforde buvo palaidotas Petras Mončiunskas, tarnavęs ilgą laiką Karo technikos štabe Kaune, buvo žymus šachmatininkas. Lenkijoje, Lodzės mieste mirė plk. L. Šilingas, inžinerijos pulko vadas, lektorius. Rugp. 20 d. Kalifornijoje staiga mirė Stasys Grebliauskas, buv. kariūnas. Mirusiųjų šeimoms tariame giliausią užuojautą.

—    Pfc Jonas Klimas, kilęs iš Čikagos, rašo iš Vietnamo karo fronto, kad jis ir jo draugai yra labai dėkingi artimiesiems ir nepažįstamiems už atsiunčiamas įvairias dovanas; jie džiaugiasi, kad Amerikoje dar yra žmonių, kurie gerbia savo karius.

—    Ged. Juška iš Čikagos, trejus metus tarnavo savanoriu JAV armijoj, dabar jau grįžo į Čikagą, o dirbti persikels į Washingtoną.

Serž. Ronaldas Rubas, iš Čikagos, rugpjūčio 12 d. buvo sužeistas Vietname, prie Quan Loc, 65 mylios nuo Saigono. Dabar jis gydosi Japonijoje.

Jam suteiktas “Purpurinės širdies” medalis. Linkime jam pasveikti.

—    W. Noreika ištarnavęs 7 metus Filipinuose ir Vietname aviacijos seržantu, grįžo į Čikagą ir įstojo į kolegiją.

—    Kpt. Algirdas Makaitis, kurio tėveliai gyvena Norwood, Mass., buvo apdovanotas “Bronzos žvaigždės” medaliu už pasižymėjimą Vietname, kautynėse.

—    M. Bernodas, iš Čikagos, metus išbuvęs Vietname, grįžo į namus sveikas.

Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Tremties Trimitas

Redaguoja — š.P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave Racine, Wisc.

ŠAUDYMO VARŽYBOS DAINAVOJE

Š.m. rugpjūčio mėn. 30-31 dienomis Dainavos stovykloje įvyko antrosios tarpkuopinės šaulių sportinio šaudymo varžybos. Jose dalyvavo Toronto VI. Pūtvio š. kp., Stasio Butkaus Detroito š. kp., Švyturio j.š. kp. Detroite ir Klaipėdos j.š. kp. Cicero šaudymo ekipos bei pavieniai šauliai.

Šaudyta iš 22 kalibro šautuvų, 50 jardų atstume, po 20 šūvių iš gulom, klūpom ir stačiom padėčių. Viso galimų taškų — 600. Kuops ekipą sudarė keturi šaudytojai.

Komandinėse varžybose I vietą ir kartu LŠST pereinamąją taurę jau antrą kartą iš eilės, laimėjo Toronto Pūtvio š. kp. ekipa, surinkusi 2001 taškų iš 2400 galimų ir palikusi St. Butkaus kuopos šaudytojus su 1875 taškais.

Geriausiai sušaudė ir gavo asmenines dovanas—taures: š. Eugenijus Sičiūnas — 536 t., š. Algirdas Girdvainis — 515 t. ir š. Gediminas Daugėla — 512 t. (visi iš Toronto Pūtvio š. kp.). Jie teisėjų komisijos pristatyti LŠST CV apdovanojimui “Geram šauliui” bronzos ženklu. “Geram šauliui” ženklai yra trijų rūšių: aukso, sidabro ir bronzos. Pirmąjį gali gauti šaudytojas surinkęs 555 taškus iš 600 galimų, antrąjį — 543 t. ir tretįjį — 510 taškų.

Kiti paminėtini rezultatai: š. Vyt. Keturakis — 499 t., š. Jonas Šostakas — 482 t., š. Vitalis Šeputa — 485 t., š. Adas Ivanauskas — 470 t., š. Matas Baukys — 438 t., š. Jurgis Astrauskas — 438 t., š. Jonas Kavaliauskas 428 t. ir j.š. Stasys Bernatavičius — 412 taškų.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Kronika

NETEKOME PLK. PETRO GENIO

A.a. kūrėjas-savanoris, pulkininkas Petras Genys mirė 1969 m. spalio 15 d., sulaukęs 75 metų amžiaus; palaidotas Čikagoje Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Velionis buvo gimęs 1894 m. rugsėjo mėn. 27 d. Gailionių k. Joniškėlio v. Biržų apskrities. Baigė Panevėžio miesto 4 klasių mokyklą ir privačiai gilino mokslą iki pašaukimo į rusų caro kariuomenę. 1916 m. jis baigė Maskvoje Aleksiejevo vardo karo mokyklą ir karininku būdamas dalyvavo I Pasaulinio karo veiksmuose. 1917-18 metais buvo įsijungęs į suorganizuotą lietuvių batalioną Rusijoje.

Grįžęs Lietuvon jis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, Vilniuje 1918 m. lapkričio mėn. 10 d, ir buvo paskirtas į I pėstininkų pulką karininku. Vadovaudamas savanorių daliniui, 1919 m. dalyvavo kautynėse su bolševikais prie Alytaus, Daugų ir Varėnos, o vėliau, nuo Ukmergės iki pat Dauguvos upės, mūšiuose prie Kurklių, Anykščių, Andrioniškio, Užpalių, Antalieptės, Zarasų ir Kalkūnų. Su bermontininkais — prie Radviliškio ir 1920 m. su lenkais prie Varėnos, Nočios, Semeliškių ir Trakų.

Už nuopelnus Tėvynei Lietuvos Vyriausybė plk. P. Genį apdovanojo Vyčio Kryžiaus 5-to laipsnio su kardais ordinu, Vytauto Didžiojo ir Gedimino 3-čio laipsnio ordinais, Kūrėjų-Savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų medaliais. Be to, buvo atžymėtas Latvijos 10 m. Neprikl. medaliu, Šaulių žvaigžde ir Skautų Svastika. Baigė Augštuosius karininkų ir Augštesniųjų Viršininkų kursus. Buvo ilgametis 7-jo pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio pulko vadas.

1940 m. bolševikams Lietuvą okupavus, iš kariuomenės buvo atleistas rugpjūčio 1 d. ir gyveno savo ūkyje. Antrosios bolševikų okupacijos pavojaus akivaizdoje 1944 m., su šeima pasitraukė į Vakarus ir po vokiečių kapituliacijos gyveno Kaselio lietuvių tremtinių stovykloje.

Skaityti daugiau: Kronika

Šaulė Tremtyje

Em. Petrauskaitė

Kai aš išeisiu:
duslūs durų staktai užsivers
ir pirma žemių sauja 
užguls mano būstą— 
prašau — neverkite manęs!
Čia žemėje buvau
viešnia tolimųjų kraštų.
Čia žingsniai mano buvo —
nelygios įspaudos smėly.
Jas greit pakels audra —
jų būta, lyg nebūta.

(1961 m.)

A.a. Seses Emilijos Petrauskaitės netekus

“Kai aš išeisiu, — neverkite manęs!” O taip sunku buvo susilaikyti brangiosios sesės netekus. Ilgai šauliškoji šeima gedės, negalės užmiršti taip staigaus sesės Emilijos netekimo, o ypač Čikagos sesės, broliai, visi kurie tik arčiau-ją pažino.

Josios svajonė kartu pastovyklauti gražiojoje Dainavoje neišsipildė. . . Kaip tik tuo metu jai teko ilgesniam laikui atsigulti ligoninėn, ir jau nebeatsikelti po atrastos vėžio ligos.

Sesę Emiliją teko pažinti dar Lietuvoje, kaip idealistinę, pavyzdingą šaulę ir bendradarbę, rašančią straipsnius į moterų šaulių žurnalą “Šaulę”. Teko susitikti ją Vokietijos stovyklose ir vėliau čia. Rami, kukli, labai nuoširdi, šilta asmenybė su kuria visada miela susitikti, pabendrauti, rasti gilios minties kalbos.

Emilija, gimusi 1905 m. Žagarėje, Šiaulių apskr., 1926 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Vėliau ilgesnį metą dirbo Žemės Ūkio Rūmuose. 1944 m., kartu su kitais, pasitraukė Vokietijon. 1948 m. išvyko Kolumbijon, iš kur 1958 m. persikėlė Čikagon ir dirbo Šv. Kryžiaus ligoninėje, kur buvo labai vertinama ir visų mylima.

Nuo pat jaunystės ji reiškėsi visuomeniniam darbe ir beletristikoje, pasirašinėdama E. Pasalantės vardu. Rašė į N. Vaidilutę, moterų žurnalus ir kt. spaudą Lietuvoje ir čia. Kolumbijojerašė ir kartu buvo redakcinių komisijų narė ten leidžiamų “Columbijos Lietuvio” ir “Tėviškės Aidų”.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Karys 1970m. 1-2 Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Nr. 1 (1458)    SAUSIS - JANUARY    1970 

Klaipėdos paštas.... (viršelis)

Nr. 2 (1459)    VASARIS - FEBRUARY    1970 

P. Jurkus...... (viršelis)

   T U R I N Y S

Balys Auginas— Amžiniems lietuviško pajūrio sūnums

A. Budreckis— Jasinskis—Lietuvos Jakobinas

R. Liormonas— Lietuviai kariai Vokietijos kariuomenėje

K. Ališauskas— Pirmojo Atskiro Lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono tragedija Sibire

M. Karaša— Nepamirškime Karių-Kankinių

O. Urbonas — Žmogus, kuris pradėjo II Pasaulinį karą

B. B.— Europos gynyba

J. Miškinis— Lietuviais esame mes gimę

K. Uogintus— Nepriklausomybė ir savanoriai

B. Brazdžionis— Mūsų žygis į Vilnių

Z. Raulinaitis— Apuolės užpuolimas

Lietuviai kariai Laisvajame Pasaulyje

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Karinės Žinios

Kronika

Redaktorius ZIGMAS RAULINAITIS
Administratorius LEONAS BILERIS
Redaktoriaus pavaduotojas JONAS RŪTENIS

Skaityti daugiau: Karys 1970m. 1-2 Turinys, metrika

Daugiau įrašų...

  1. VILIŪGĖ
  2. AMŽINIEMS LIETUVIŠKO PAJŪRIO SŪNUMS
  3. JASINSKIS — LIETUVOS JAKOBINAS
  4. LIETUVIAI KARIAI VOKIETIJOS KARIUOMENĖJE

Subkategorijos