Tremties Trimitas
Redaguoja — š.P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave Racine, Wisc.
ŠAUDYMO VARŽYBOS DAINAVOJE
Š.m. rugpjūčio mėn. 30-31 dienomis Dainavos stovykloje įvyko antrosios tarpkuopinės šaulių sportinio šaudymo varžybos. Jose dalyvavo Toronto VI. Pūtvio š. kp., Stasio Butkaus Detroito š. kp., Švyturio j.š. kp. Detroite ir Klaipėdos j.š. kp. Cicero šaudymo ekipos bei pavieniai šauliai.
Šaudyta iš 22 kalibro šautuvų, 50 jardų atstume, po 20 šūvių iš gulom, klūpom ir stačiom padėčių. Viso galimų taškų — 600. Kuops ekipą sudarė keturi šaudytojai.
Komandinėse varžybose I vietą ir kartu LŠST pereinamąją taurę jau antrą kartą iš eilės, laimėjo Toronto Pūtvio š. kp. ekipa, surinkusi 2001 taškų iš 2400 galimų ir palikusi St. Butkaus kuopos šaudytojus su 1875 taškais.
Geriausiai sušaudė ir gavo asmenines dovanas—taures: š. Eugenijus Sičiūnas — 536 t., š. Algirdas Girdvainis — 515 t. ir š. Gediminas Daugėla — 512 t. (visi iš Toronto Pūtvio š. kp.). Jie teisėjų komisijos pristatyti LŠST CV apdovanojimui “Geram šauliui” bronzos ženklu. “Geram šauliui” ženklai yra trijų rūšių: aukso, sidabro ir bronzos. Pirmąjį gali gauti šaudytojas surinkęs 555 taškus iš 600 galimų, antrąjį — 543 t. ir tretįjį — 510 taškų.
Kiti paminėtini rezultatai: š. Vyt. Keturakis — 499 t., š. Jonas Šostakas — 482 t., š. Vitalis Šeputa — 485 t., š. Adas Ivanauskas — 470 t., š. Matas Baukys — 438 t., š. Jurgis Astrauskas — 438 t., š. Jonas Kavaliauskas 428 t. ir j.š. Stasys Bernatavičius — 412 taškų.
Taip pat pavieniai rungtyniavo jauniai, šaulių tėvų vaikai, po 10 šūvių iš trijų padėčių. Geriausiai pasirodė Silvija Leonavičiūtė, Edvardas Kriščiukas, Reimondas Ivanauskas ir Juozas Kriščiukas.
Šaudymo varžybas pravedė LŠST sporto ir šaudymo vadovas j.š. St. Bernatavičius, šaudymo teisėjų komisiją sudarė: j.š. Mykolas Vitkus — šaudymo linijos teisėjas, š. V. Tamošiūnas ir š. L. Šulcas — šaudymo registracija, š. Diana Šostakienė — taškų skaičiavimas ir j.š. St. Bernatavičius ir š. Vyt. Keturakis — taikinių tikrinimas.
Nakvynėmis rūpinosi š. L. Šulcas, o mitybą tiekė šauliai Vladė ir Antanas Šiurkai. Šaudymo užbaigtuvėms buvo suruošta vakarienė, prieš kurią buvo įteiktos laimėtojams taurės ir kitos dovanos. Jas įteikė š. P. Petrušaitis, S-gos vicepirmininkas, atvykęs
į šaudymo pabaigtuves iš Detroite įvykusio VII Amerikos Lietuvių Kongreso. Šaudymo pabaigtuvių proga kalbėjo: š. P. Petrušaitis, pasveikinęs varžybų dalyvius LŠST CV vardu, J. Buitkus, Dainavos stovyklos administratorius, š. Vyt. Keturakis, Kanados šaulių rinktinės atstovas, j.š. M. Vitkus ir š. Ant. Šiurkus.
Grįžtant prie pačių varžybų, malonu sveikinti pūtviečius,-antrą kartą laimėjusius taurę. Šį kartą juos atstovavo nauji, jauni veidai. Tai nuopelnas jų energingo vadovo š. Vyt. Keturakio, kad sugeba lietuviškąjį jaunimą įtraukti į šaulių eiles ir jį sudominti šaudymo sportu. Gerus davinius parodė ir butkiečiai. Įdėję daugiau darbo pasidarytų visai rimtais konkurentais kandiečiams, kurie dar kartą laimėję paveldėtų LŠST pereinamąją taurę, nes ją laimėtų tris kartus.
Tenka dėkoti Dainavos stovyklos administracijai, kad ji leidžia naudotis šia gražia vasarviete, kuri yra geografiniu atžvilgiu patogi Kanados ir JAV šaulių susirinkimo vieta.
P. P.
KELIONĘ JŪRŲ ŠAULIŲ JACHTA “ŠAULYS” PRISIMINUS
Šiais metais sueina 30 metų nuo to laiko, kai jūrų šaulių jachta “Šaulys” kpt. P. Labanausko vadovybėje 1939 metais, atliko istorinę kelionę į Gotlando salą. Atrodo, kad tai įvyko taip senai, kad nė pėdsakų nepaliko, bet iš tiesų jūrinės Lietuvos dvasia, kuri vertė tuos jaunuolius leistis tolimon ir pavojingon kelionėn jūromis nepaliko be atgarsio. Iš vienos pusės, jaunuoliškas jūrų skautų užsidegimas, iš kitos pusės, broliška jūrų šaulių globa įgalino šią istorinę kelionę.
Tiek jūrų šauliai, kurie pasistatė sau tikslą — ginti Lietuvos pajūrį, — tiek jūrų skautai, kurie tarnavimą tėvynei suprato tik per Lietuvos kaip jūrinės valstybės išlaikymą, ne tik rado bendrą kalbą, bet dalinosi ir savo įgytu patyrimu ir priemonėmis šiam pasirinktam tikslui atsiekti. Malonu pastebėti, kad šis nuoširdus bendradarbiavimas išliko ir iki mūsų laikų.
Lietuvių jūrų skautija, išsaugojo ir per karo audras išnešė jūrinės Lietuvos mintį ir atkūrė savo vienetus tremtyje ir išeivijoje. Atsikūrus jūrų skautams, pradėjo organizuotis ir jūrų šauliai ir kaip ir anais laikais laisvojoje Lietuvoje, taip ir čia, išeivijoje, užsimezgė glaudūs ryšiai ir broliškas sugyvenimas. Kaip prieš 30 metų “Šaulys” nešė mūsų skautišką jaunimą į tolimąjį Gotlandą, taip dabar jūrų skautijos burlaivis “Audra”, dr. j.s. K. Aglinsko vadovybėje, savo įguloje be jūrų skautų turėjo ir jūrų šaulius garsiojoje Mackinac 333 mylių regatoje.
Su pasitenkinimu tenka paminėti, kad anos istorinės jūrų šaulių kelionės dalyviai kpt. P. Labanauskas ir j.s. dr. K. Aglinskas yra čia išeivijoje. Pirmasis užsiėmęs “Voice of America” svarbiomis ir atsakingomis pareigomis, neturi laiko jaunimui, gi, dr. K. Aglinskas, visa savo širdimi atsidavęs jūrinei Lietuvos idėjai, aktyviai dirba su skautiškuoju jaunimu ir tinkamai atstovauja jūrines tradicijas jau ketvirti metai iš eilės grumdamasis, ne tik su pavandeninėmis uolomis, nepalankiais vėjais, bet irgeriausiais Amerikos buriuotojais — Maekinac regatose.
Tenka tik pasidžiaugti, kad jūrų šaulių ir jūrų skautų atlikta kelionė į Gotlandą ne tik padėjo tvirtą pagrindą jūrinei Lietuvos idėjai, bet ir sustiprino bendrus ryšius dirbti Lietuvos, jūrinės valstybės, atstatymui.
S.
Viršuje, ugnies linijoje, iš k.: Vytas Krikščiukas, Klemensas Urbšaitis, Gediminas Daugėla, Juozas Staška ir Jurgis Žilinskas.
Apačioje, teisėjų stalas, matomi: St. Bernatavičius, Vyt. Keturakis, Vincas Tamošiūnas, Leonardas Šulcas ir kt.
E. PETRAUSKAITĘ ATSISVEIKINUS
Mažeika - Evans laidotuvių koplyčioje, Čikagoje, rugpjūčio mėn. 19 d., 8 val. vakare, įvyko atsisveikinimas su velione Emilija Petrauskaite. Koplyčia buvo pilna žmonių. Atsisveikinimą surengė Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdyba.
Po pamaldų, kurias atlaikė kun. A. Stašys, atsisveikinimą pravedė Alg. Budreckas. Susirinkusiems jis prabilo šiais žodžiais:
"Susirinkome prie šaulės — sesės Emilijos Petrauskaitės karsto, kad su ja paskutinį kartą atsisveikintume. Skaudu, kad jos netekome.
Žmogus šiandien daug ką užkariavo, net ir į mėnulį įkopė, bet negali nugalėti mirties. Dažnai randame laidotuvių vėliavose įrašyta lotyniškai — Hodie mihi, eras tibi — Šiandien man, rytoj tau. Tai žodžiai, kurie primena mums visiems tą patį likimą. Suprantama, kad mirtis visus mus be išimties aplankys, bet skaudu ir nesinori su tuo sutikti. Tačiau, to pakeisti negalim ir privalom su tuo sutikti ir susigyventi.
Šiandien atsisveikins su šaule sese Emilija broliai šauliai, bendraminčiai, draugai ir jos artimieji.
Atsisveikinant su velione Emilija, šauliai pasižada niekad nepamiršti jos nuveiktų darbų šaulių Sąjungai ir tėvynei Lietuvai. Už visus tuos nuopelnus ji yra apdovanota Šaulių žvaigždės Ordinu.
Ilsėkis ramybėje toli nuo savo gimtųjų laukų ir namų, kurių visad ilgėjais ir kuriuos mylėjai.”
Po to, buvo pakviestas tarti žodį LŠST Centro Valdybos pirmininkas V. Išganaitis, kuris savo pasakytame jautriame žodyje prisiminė velionę. Jis dėstė, kad žmogus, kai gimsta, yra įrašomas į jo gyvenimo knygą. Vėliau į tą knygą per visą gyvenimą yra įrašomi jo visi atlikti darbai. Emilijos gyvenimo knyga yra pilna prirašyta tik gerų darbų. Jos netekę šauliai ir šaulių S-ga didžiai liūdi, nes buvo daug jiems nuveikusi. Ji buvo atsidavusi šaulių idealams ir juos stropiai vykdė nuo pat jaunystės laikų ir ji liko ištikima šauliams iki pat mirties. Ją vertindama Šaulių S-ga apdovanojo Šaulių žvaigždės Ordinu.
Vytauto Didžiojo Šaulių kuopos vardu atsisveikino P. Tomkus, Čikagos rinktinės pirmininkas. Savo pasakytoje kalboje jis įvertino šaulės Emilijos atliktus darbus šaulių S-gai.
Liet. žurnalistų Čikagos skyriaus valdybos vardu atsisveikino žurnalistas P. Dirkis, kuris plačiau apžvelgė velionės nuveiktus darbus, ne tik kaip šaulės, bet ir kaip spaudos darbuotojos Lietuvoje.
Mokslo draugių vardu kalbėjo Marija Ročkuvienė. Ji prisiminė jaunystės ir gimnazijos mokslo laikus, kuomet kartu su Emilija mokėsi. Savo jautriam ir sentimentaliam atsisveikinime, ne tik jai pačiai, bet ir susirinkusiems, ne vienam, nuriedėjo ašara per skruostus.
Mykolas Maksvytis, LŠST Centro Valdybos narys prisiminė velionės Šaulių S-gai nuveiktus darbus ir jos didelį prisirišimą šauliams. Įvairiuose posėdžiuose, pasitarimuose ji buvo ne tik reikalinga, bet ir labai pageidaujama, nes savo patarimais buvo visad pranaši. Jis su velione atsisveikino Jūros Šaulių vardu.
K. Kodatienė, LŠST moterų vadovė, negalėdama pati asmeniškai dalyvauti atsisveikinime, man kalbant su ja telefonu, prašė visų šaulių moterų vardu perduoti giliausią užuojautą, šaulei Emilijai mirus, jos giminėms ir artimiesiems.
Laidotuvės įvyko, po atsisveikinimo su velione, kitą dieną 9:15 v. ryto, iš koplyčios į Šv. Kryžiaus bažnyčią, iš kurios, po gedulingų pamaldų, buvo vykstama į šv. Kazimiero kapines.
Karstą nešė šauliai: V. Išganaitis, P. Padvaiskas, S. Bernotavičius, š. Pranaitis, S. Radzvickas ir K. Bubinas. Bažnyčioje prie karsto garbės sargybą nešė šaulės: S. Cecevičienė, S. Baltakevičienė, K. Brazienė, G. Balsevičienė, E. Genčiuvienė, E. Petrauskienė, E. Paškauskienė, E. Pranckevičienė, J. Paškevičienė ir E. Venckienė. Vėliavų tarnybai vadovavo P. Balsevičius.
Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdyba ir visi kiti šaulių padaliniai, mirus šaulei — sesei Emilijai Petrauskaitei, liūdi ir reiška nuoširdžią užuojautą jos giminėms ir artimiesiems.
Algirdas Budreckas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų linkime sesėms ir broliams šauliams, jų šeimoms, šaulių bičiuliams ir visiems geros valios lietuviams, kur jie bebūtų— laisvėje ar priespaudoje.
Sutikdami 1970-sius metus pasižadėkime visomis galimomis priemonėmis prisidėti prie greitesnio laisvės ryto mūsų tėvų žemei— LIETUVAI — priartinimo.
LŠST Centro Valdyba
KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS
Lapkričio 23 d. DLK Kęstučio šaulių kuopa Racine, Wis., paminėjo Lietuvos ginkluotųjų jėgų atkūrimo 51-sias metines. Jos buvo pradėtos pamaldomis šv. Kazimiero bažnyčioje. 3 val. p. p., tos pačios parapijos svetainėje, įvyko iškilmingas susirinkimas — minėjimas.
Minėjimą atidarė DLK Kęstučio šaulių kuopos pirm. š. P. Petrušaitis, trumpais žodžiais primindamas ginkluotų jėgų reikšmę Lietuvos valstybiniame gyvenime. Tylos minute buvo pagerbti šiais metais paskutinieji mirę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai — Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis, bei visi kiti, žuvę dėl Lietuvos laisvės kovotojai.
LŠST Garbės Teismo pirmininkas, š. Algirdas Budreckas, atvykęs iš Čikagos, kalbėjo apie lapkričio 23-sios reikšmę Nepriklausomybės kovų metu ir ragino išeivijos lietuvius sekti tų lietuvių pėdomis, kurie tada nebodami pavojų, pakėlė ginklą dėl tautos laisvės. Dabar, čia, mes negalime kovoti fiziniais ginklais, todėl turime budėti politinėje arenoje, reikštis savo kultūriniais turtais, kuriuos paveldėjome iš savo tėvų žemės.
Minėjimas baigtas Lietuvos Himnu. Po jo įvyko bendros vaišės.
P. P.
LŠST CV išleidžia dalį Vlado Pūtvio raštų. Bus perspausdinti fotografavimo būdu II ir III raštų tomai, nes I tomo neturima — jį bolševikai sunaikino Lietuvoje. Abu tomai išeis vienoje knygoje su dviem naujais straipsniais. LŠST garbės narys
Aleksandras Mantautas paruošė trumpą Vlado Pūtvio biografijos santrauką, o š. prof. dr. Vaidevutis A. Mantautas straipsnį apie Pūtvio filosofiją.
Knygos kaina 5 dol. Garbės prenumerata — 10 dol. Garbės prenumeratorių pavardės bus paskelbtos knygoje.
Užsakymus su pinigais siųsti: CV Tiekimo Skyriui: š. Petras Padvais-kas, 2640 W. 69th St., Chicago, Ill. 60629. Tel. 476-2952.
CV perėmė iš Vytauto Didžiojo šaulių kuopos globoti iš Lietuvos atvežtą karinę šaulių vėliavą. Jos globėju — vėliavninku paskirtas CV H vicepirmininkas š. Antanas Gintneris.
LŠST Visuotinam Atstovų suvažiavimui, kuris įvyksta 1970 m. balandžio mėn. 25-26 dienomis, Detroite, ruošti sudarytas komitetas, į kurį įeina: CV atstovas — S-gos Garbės Teismo narys š. Mar. Šnapštys, Švyturio jūrų š. kp. pirm. š. Mykolas
Vitkus ir St. Butkaus š. kp. vice-pirm. š. Leonardas Šulcas.
APDOVANOJIMAI
Tautos Šventės — Rugsėjo 8-sios proga apdovanoti:
J. Daumanto š. kp. Los Angeles garbės šaulys Lietuvos Konsulas dr. J. Bielskis — Šaulių žvaigždės ordinu; Vl. Pūtvio š. kp. garbės šaulys kun. dr. Petras Užubalis — Šž ordinu ir š. Klemas Kiaušas — Šž ordinu,
VI. Pūtvio š.kp. Toronte garbės šau-
lys Stasys Jokūbaitis ir L.K. Mindaugo š.kp. Montrealyje š. Pranas Dikaitis — šž medaliu. Pagrindas: šž Ordino Tarybos nutarimas Nr. 28/69.
Vytauto Didžiojo š. kp. Čikagoje savo garbės šauliu išrinko dabartinį centro valdybos pirmininką š. Vladą Išganaitį.
Centro valdybos sekretorius š. Juozas Grybauskas išsikėlė gyventi į Arizonos valstiją, todėl jam pačiam prašant, iš eitųjų pareigų atleidžiamas.
