Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

IŠKILMINGAI PAMINĖTI ŠAULIAI IR LIETUVOS KARIUOMENE

Padėkos Dienos savaitgalyje Torontas šventė Vl. Pūtvio šaulių kuopos 15 metų gyvavimo sukaktį. Į iškilmes iš Čikagos buvo nuvykę Šaulių S-gos pirm. Vladas Išganaitis, CV nariai — Algirdas Budreckas ir Mykolas Maksvytis.

Lapkričio mėn. 29 d., šeštadienį, šv. Jono Kr. parapijos salėje, Toronto Pūtvio šaulių kuopa surengė iškilmingą pobūvį, į kurį atsilankė daug šaulių ir kviestų svečių.

Garbės svečiai ir prezidiumas: Lietuvos gen. konsulas J. Žmuidzinas su žmona, ŠS pirm. V. Išganaitis, ŠSCV nariai — Algirdas Budreckas ir Mykolas Maksvytis, iš Detroito St. Butkaus š. kp. pirm. V. Tamošiūnas ir “Švyturio” kp. pirm. M. Vitkus, Montrealio Mindaugo kp. pirm. J. Petrauskas, Hamiltono Algirdo kp. pirm. P. Kanopa, KLB valdybos atstovas J. Simanavičius, Sav. - Kūr. pirm. V. Štreitas, Ramovėnų pirm. p. Alonderis, Skautų — K. Batūra, Estų atstovas R. Tralla ir kt. Iš Detroito buvo atvykęs į iškilmes CV šaulių garbės teismo narys Marijonas Šnapštys.

Iškilmingo posėdžio metu pasižymėję šauliai buvo apdovanoti žymenimis. šaulių S-gos ordinus ir medalį įteikė ŠS pirm. V. Išganaitis. Jis, talkininkaujant A. Budreckui, prisegė žymenius: Pūtvio kp. garbės šauliui kun. P. Ažubaliui ir Elzei Jankutei — šaulių žvaigždės ordinus ir kp. pirm. S. Jakubaičiui — šaulių žvaigždės medalį. Vyčio kryžiaus ir šaulių ordino kavalieriui inž. J. Preikšaičiui skautų ordiną prisegė s. K. Batūra.

Iškilmingo posėdžio metu buvo daug sveikinimų ne tik žodžiu, bet ir raštu. Vėliau vyko vaišės ir geram orkestrui grojant, šokiai.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

PROF. DR. INŽ. J. ŠIMOLIŪNO ATSIMINIMAI

Įvado vietoje

1970 m. vasario mėn. 11 d. suėjo penkeri metai nuo LŠST ir kitų lietuviškų organizacijų garbės nario prof. dr. inž. Jono Šimuliūno mirties. Mirė Racine, Wis., palaidotas šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje, kur lietuviškoji visuomenė jam pastatė gražų paminklą.

Velionis buvo akademikas-pedagogas, visuomenininkas ir valstybininkas. Parašė septynias mokslines knygas, tačiau, nors ir labai atydžiai sekė periodinę lietuvių spaudą, joje savo rašiniais nesireiškė.

Turėjau laimės Profesorių gerai asmeniškai pažinti, nes jis visą laiką nuo atvykimo į JAV, 1950 m. pavasarį, išskiriant kelias savaites, buvo apsistojęs Detroite pas giminaičius dr. Joną ir Mariją Sims-Šimoliūnus, gyveno mūsų šeimoje. (Esu vedęs Profesoriaus dukterėčią Stasę Šimoliūnaitę.)

Jis mėgdavo daug pasakoti apie savo jaunystę, studentavimą bei tarnybų laikus. Daugiausia — apie Rygą, Petrapilį, Suomiją, keliones po Sibirą, Italiją, Angliją apie ano meto lietuvių veiklą, apie Lietuvos atsikūrimą ir t.t.

Mudu su žmona dažnai ragindavome, kad rašytų atsiminimus, bet vis žadėjo, vis atidėliojo ir nedaug terašė.

Yra likę kiek pieštuku rašytų rankraščių, iš kurių vieną, “Mano trumpa biografija”, spausdiname mirties penkmečio proga.

Vienok ir tie užrašai nėra pilni — nutrūksta dar Lietuvos valstybės atsikūrimo laikotarpyje.

T. T. Redaktorius

MANO TRUMPA BIOGRAFIJA

   JONAS ŠIMOLIŪNAS

Gimiau 1878 m. gegužės mėn. 21 d., Lietuvoje, Panevėžio aps., Maldučių vls., Pušaloto parapijoje, Jusėnų kaime.

Skaityti daugiau: PROF. DR. INŽ. J. ŠIMOLIŪNO ATSIMINIMAI

Karinės Žinios

— Vakarų Vokietijos ginklaviman įvesti Pershing raketų batalionai. Pershing raketų tolinaša siekia iki 740 km.

Apsaugai prieš žemai skrendančius lėktuvus, vokiečiai apsiginklavo 20 mm dvivamzdžiais automatiniais pabūklais, vežiojamais trijų ketvirčių tonos sunkvežimių. Pabūklų greitošauda — 2000 šūvių per minutę. Tolišauda į oro taikinius — 2 km augščio, į žemės taikinius iki 4,5 km. Sviediniai — sprogstami, padegami ir šarvus pramušantieji.

1970 m. Vakarų Vokietijos kariuomenės ginklavimą praturtins virš 2000 “Marder” šarvuotų lengvų vikšrinių vežimų, pėstininkų transportui ir taktiniams veiksmams. “Marder” ginkluotas vienu 20 mm pabūklu, vienas kulkosvaidis įmontuotas lygiagrečiai su 20 mm pabūklu ir antras — pritaikytas priešlėktuvinei apsaugai. “Marder” šarvuotais vežimais numatoma aprūpinti 35 batalionus.

— Švedai pastatė, Muskoe saloje (60 km į pietus nuo Stokholmo), požeminę laivų statyklą ir taisymo dirbtuves. Statyba pradėta 1957 m. Kainavo 70 milijonų dolerių. Buvo iškalta virš 8 km ilgio tunelių su 35 metrų uolos danga (stogu). Turi sausus dokus ir eiles sandėlių medžiagoms; požemines dirbtuves, ligonines, atsarginę jėgainę ir kit.

—    1969 m. liepos mėn. imami karinėn tarnybon čekoslovakai naujokai, klausinėjami, pasisakė sekančiai: 53% domėjosi vidaus politika; 75% — prieš glaudesnius santykius su Rusija; 81% — prieš bendradarbiavimą su rusais; 56% — nematė pavojaus čekams iš vakariečių pusės (kaip rusai buvo skelbę) ypatingai iš Vakarų Vokietijos.

—    Amerikiečiai perleidę japonams Okinavos salą gaus iš pastarųjų naujų užsakymų sprausminiams naikintojams F-4E ir F-4J - Phantom. 1969 m. japonai gavo iš amerikiečių apie 110 minėto tipo lėktuvų.

Skaityti daugiau: Karinės Žinios

Šaulė Tremtyje

Naujųjų Metų sulaukus

Kasmet atverčiamevis naują lapą
Mūsų gyvenimo, troškimų ateities. 
Jų nieks negali iš širdies išplėšti,
Nei užslopint švenčiausios laisvės
mūs vilties.

Įvairiai sutikome Naujuosius Metus: su ryžtu, susikaupimu, prisimindami praeitį, mielą tėviškę ir t.t. Linkėjome vienas kitam sėkmės, laimės, sveikatos. Dauguma sutikom Naujuosius Metus linksmai, triukšmingai, džiūgaudami, nors niekas nežinome ką rytojus mums žada.

Tačiau visi trokštame to pačio, kad mūsų gyvenimas kasmet būtų geresnis, šviesesnis, naudingais darbais atžymėtas.

Daug gero galime atlikti per šaulių organizaciją, įvairiais būdais pasitarnauti tavo tautai ir Nepriklausomai Lietuvai, šauliui-šaulei lietuviškumas visuomet pirmoje vietoje. Kur mes bebūtume, kokį darbą bedirbtume visuomet kartu galime būti ir Lietuvos ambasadoriais. Norint, vis daugiau progų ir būdų galime surasti savo kraštui reprezentuoti.

Šaulių Sąjunga gražiai pasitarnauja tautai, kaskart vis daugiau jaunimo prie šauliško darbo pritraukdama, svarbiausia tokio jaunimo, kuris kitur nedalyvauja. Vienetų tautinių šokių grupės, vaidinimo rateliai, chorai, šaudymo sekcijos — jų darbai: tai praktiški, jaunimą uždegą, užsiėmimai.

Sąjungoje turime daug gerų darbininkų — pasišventusių šaulių ir galim tikėtis, kad jų dėka mūsų organizacija kasmet vis stiprės.

Dvasinės paspirties pasisėmėme Jubliejiniais Metais suskridę kultūrinėn savaitėn Dainavoje.

Šiuos metus pradedame su entuziazmu ir greitai įvykstančiu Sąjungos atstovų suvažiavimu. Daliniams išsiuntinėta suvažiavimo programa. Detroitiečiai ruošiasi gražiam priėmimui.

Suvažiavę, susitikę iš įvairių vietovių pasidalinsime savo darbų rezultatais, naujų minčių, idėjų vieni iš kitų pasisemsime.

Norėtųsi šiame suvažiavime ir kuo daugiau sesių matyti. Jūs esate geriausios savo brolių talkininkės visuose darbuose, nes šauliška veikla ir jums nemažiau rūpi.

Atvykite, kad asmeniniai susitikę dar labiau šauliškoje dvasioje sustiprėtume ir naudingesnės ateities veikloje būti galėtume. Sesė K.

J. Narūne

ŽIEMA TĖVIŠKĖ]

( Nepriklausomoje Lietuvoje )

Pakinkysime bėriuką
 Į naująsias rogutes.
Per sniegus, su skambaliukais
Žirgas mus į tolį neš ...
Viskas balta ... Snaigės sukas,
Rūke skęsta, kaip sapne ...
Ir tylu. Tik skambaliukai
Virpa oro erdvėje.

 

Toronto šaulė sesė L. Jonikienė naujai įsigytoje uniformoje.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Kronika

PAGERBTI KOVOTOJAI UŽ LIETUVOS LAISVĘ

Lietuvos kariuomenės atkūrimo 51 m. ir Šaulių sąjungos įsteigimo 50 m. minėjimas, Los Angeles mieste, buvo pradėtas Šv. Kazimiero parap. bažnyčioje pamaldomis. Lapkričio 23-ji, sekmadienis, kaip tik ir buvo tikroji Lietuvos Kariuomenės Atkūrimo Diena.

Už žuvusius karius, šaulius ir partizanus mišias aukojo kun. dr. Algirdas Olšauskas, o pamokslą, šiam minėjimui pritaikytą, pasakė prel. dr. Juozas Končius, svečias iš Floridos. Pamaldose dalyvavo organizacijos su vėliavomis.

Parapijos salėje minėjimą pravedė O. Žadvydas, Juozo Daumanto šaulių kuopos pirmininkas. Įnešus į salę organizacijų vėliavas, po Amerikos; himno, invokaciją sukalbėjo ir žodį tarė prel. dr. J. Končius. Žuvusieji, kovotojai už Lietuvos laisvę buvo pagerbti tylos susikaupimu. Sveikinimo-žodį tarė dr. J. J. Bielskis, Lietuvos; gen. konsulas, ramovėm) ir šaulių garbės narys.

Teis. S. J. Paltus skaito paskaitą Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjime.    L. Kanto nuotr.

Paskaitą skaitė teis. S. J. Paltus. Meninę dalį pravedė Inga Tumienė. Moterų choras “Vakarų Aidai”, kurį sudaro dainininkės: Inga Tumienė, Onutė Orlovaitė, Janina Čekanauskienė, Janina Radvenienė, Adelė Narkevičiūtė, Birutė Dabšienė ir vadovė muz. Ona Metrikienė, padainavo keletą dainų. Solo atliko sol. B. Dabšienė ir sol. Vincas Šaras. Minėjimas baigtas Tautos Himnu.

Skaityti daugiau: Kronika

Subkategorijos