Partizanai: Istorija ir dabartis

Karys 1960m. 5-6-7 Turinys, metrika

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Įsteigtas Lietuvoje 1919 — Nepriklausomybės kovų — metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

Nr. 5 (1362)GEGUŽIS –MAY1960 

Punios piliakalnis .... Viršelis

Nr. 6(1363) BIRŽELIS - LIEPA — JUNE  1960 

V. K. Jonynas — Vytautas ties Žalgiriu .... viršelis

Šis KARYS yra skirtas paminėti Žalgirio Mūšio 550 metų sukaktį.

   T U R I N Y S

Z. Raulinaitis — Žalgirio Mūšio sukaktis *

Dr. Kostas R. Jurgela — 1410. VII. 15 Mūšis Eglijos Girioje *

J. Rūtenis — Žalgiris *

K. Tautkus — Žalgirio Mūšio sukaktis *

E. Čekienė — Motinos rankose mūsų tautos ateitis *

P. Genys — Karininkas Juozapavičius *

Suvažiavimas Kaune, iš dalyvio užrašų *

A. Žygmantas — Žalvariniai ginklai *

V. Šventoraitis — Lakvėrės miškų vilkas *

Laiškai, kronika ir kt.

Redaktorius Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus
Kalbinę dalį redaguoja Kazys Kepalas
Dailiosios literatūros dalį redaguoja Vincas Jonikas
Administratorius Leonas Bileris

Skaityti daugiau: Karys 1960m. 5-6-7 Turinys, metrika

Šaulė Tremtyje

Redaguoja K. Kodatienė, 16228 Haviland Beach Linden, Mich.

GAIVINKIMĖS GROŽIU

Kiek pasigėrėjimo suteikia matomas koks nors gražus vaizdas, paveikslas, statula! Ilgai negali užmiršti girdėtos geros operos, matytų puikių dekoracijų. Mūsų siela ilgisi grožio ir mes jo jieškome lankydamiesi meno parodose, muzejuose, kur kartu turime progos lavinti ir savo estetinius jausmus. Tačiau parodos, muzėjai ar kitos meno ištaigos ne visada prieinamos, ne kasdien pasiekiamos. Norėdamos nuolat savo sielą grožiu maitinti stenkimės jį pamatyti visur kur tik esame. . . aplink save.

Kiek tikro natūralaus grožio gamtoje! Ir baltas žėruojantis sniegas ir margai žydinčios pievos ir žiedais pasipuošę sodai, net ir mažiau jautrų grožiui žmogų priverčia stabtelti ir tarti —“kaip gražu”. O tą grožį, jo jieškodamos mes galime pajusti kiekvienoj gėlelėj, kiekvienam daiktely. . .

Sese sustok!
Ko taip skubi?
Diena dienon ir vis leki. . .
Bandai pralenkt kalnų arus,
Žaibu beskubančius metus. . .
Sustok, kur nors paežery,
Sraunios upeles pakrašty,
Miške ar pievos vidury
Ramiai ilsėtis kur gali.
Stebėk, kaip kraunas pumpurai,
kaip skleidžiasi gėlių žiedai. . .
Ar tu kada, kada matei —
Koks grožis skirtas dėl tavęs?!. . .

Grožis mus turtina, kelia mūsų sielą, žadina kūrybines jėgas.Grožiu mes galime nuolat gaivintis, juo savo namus pripildyti. Kiek grožio mes galime įdėti į tuos, rodos, visai kasdieninius, paprastus dalykėlius, tik nesigailėkime trupučio pastangų, o mes pačios ir mūsų šeima bus daug laimingesnė.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

ŽALGIRIO MŪŠIO SUKAKTIS

Z. RAULINAITIS

Žalgirio mūšis (raižinys iš M. Bielskio “Kronikos” 1597 m.)

Prieš 550 metų Lietuva kovėsi viename iš didžiausių jos istorijoje mūšių ir laimėjo garsiausią savo pergalę.

Trys didieji to mūšio dalyviai vadina jį įvairiai. Mūsų tradicijos nuo seno vadina jį Žalgirio mūšiu, lenkai — Grunvaldu, pralaimėję vokiečiai duoda jam Tannenbergo vardą. Kiekvienu atveju yra naudojamas kurios nors mūšio lauko vietovės vardas.

Tačiau yra istorikų, kurie norėtų tą didįjį įvykį vadinti kitais vardais. Mūsų karinis istorikas plk., vėliau brig. gen., Zaskevičius, parašė to mūšio įdomią studiją ir pavadino jį Eglėkalnio vardu. Tačiau Grunvaldo kaimas ir giria, lietuviškame vertime Žalgiris, neužleido savo senosios istorinės pozicijos ir vėliau lietuviški istoriniai veikalai teberašo apie Žalgirį.

Norėdami paminėti Žalgirio 550 metų sukaktį, šiame KARIO numeryje patiekiame skaitytojams straipsnį mūsų bendradarbio, daktaro Kosto R. Jurgėlos, žinomo lietuvių istoriko, kurio veikalas History cf Lithuanian Nation yra vienas iš svarbiausių kūrinių apie Lietuvą anglų kalba.

Ir dr. Jurgėla abejoja Žalgirio vardo tikslumu, jis siūlo naują: Eglijos Girios mūšio.

Šiam savo siūlymui paremti jis patiekia ir rimtus duomenis.

Dr. Jurgėlos sukurtas istorinis ir politinis Žalgirio, arba Eglijos Girios mūšio pagrindas yra vaizdus ir įtikinantis. Tačiau, kas ypač yra svarbu jo straipsnyje, tai atrėmimas sovietinių ir lenkiškųjų rašytojų kėslų žaloti Žalgirio mūšio istoriją, duodant iškreiptą tų laikų ir įvykių vaizdą.

Kokiais vardais bevadintume tą nepaprastos svarbos (ne tik mūsų tautos tolesnei istorijai, bet ir visos rytinės Europos) žygį, jis ir toliau lieka Vytauto Didžiojo genijaus kūrinys, iškėlęs Vytautą į didžiausią mūsų tautos valstybininką ir karį.