LIETUVOS ATSTOVO JUOZO KAJECKO KALBA

pasakyta Lietuvos Kariuomenės 42 m. sukakties minėjimo ir Žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės Paminklo atidengimo iškilmėse, Jaunimo Centro salėje, 1960.XI.20

Lietuvos Atstovas JAV-bėms p. J. Kajeckas atidengęs paminklą, taria žodį. Toliau iš kairės: Prof. S. Dirmantas, V. Valatkaitis, p. Gudauskas, vysk. V. Brizgys, L. Šimutis ir birutininkės — ponios: Gradinskienė, Tumienė ir Toliušienė.

Nepaprasta garbė buvo šį rytą dalyvauti žuvusių dėl Lietuvos Laisvės, ir Lietuvos Kariuomenės, pagerbtuvėse.

Kai priešas sunaikino Lietuvos kryžius, jų vieton išdygo kiti, tremtinių stovyklose ir viešose aikštėse svetur. Kai jis uždarė Lietuvos bažnyčias, įsikūrė lietuvių 20-to amžiaus katakombų koplyčia, dargi, kasyklų labirinte, Vorkutoje. Kai jis sunaikino mūsų maldaknyges — jų vieton pasaulyje pasklido Sibiro tremtinių lietuvaičių maldaknygė. Ji pasklido daugeliu kalbų laisvų kraštų knygynuose. Kai priešas nutildė Karo Muzėjaus, Kaune, trimitą, prietelingos Lietuvai Amerikos karių trimitas šiandien mūsų žuvusius pagerbė. Pagaliau, kai priešo šventvagiška ranka pasikėsino į Nežinomojo Kareivio kapą ir žuvusiems paminklą Lietuvoj, išdygo žuvusiems paminklas išeivių sostinėje, Chicagoje. Tai vis audros išverstų Tėvynėje stulpų atstatymas didesnei Dievo ir Tėvynei garbei.

Šiandien atidarytu paminklu mes pagerbėme, pirmon eilėn, mūsų žuvusius karius. Toji pagarba išplaukia iš kario ypatingos padėties reikale sudėti, dargi, augščiausią auką ant Tėvynės aukuro, kad užtikrintų tautos laisvę ir nepriklausomybę ir jos gerbūvį bei kultūrinį augimą.

Tuo paminklu pagerbti ir buvę Vyriausi Lietuvos Ginkluotų Pajėgų Vadai-Prezidentai: A. Smetona, A. Stulginskis ir K. Grinius. Tuo paminklu, tarp kita, pagerbtas ir Atgimusios Lievos kareivis Eimutis, pirmas žuvęs ginant prietelingos Lietuvai Amerikos Misiją Kaune.

Juo pagerbtas ir JAV-jų ltn. Samuel J. Harris, žuvęs už Lietuvos laisvę. Šiemet 40 metų nuo jo mirties.

Tuo paminklu pagerbtos ir mūsų pogrindžio aukos heroiškai žuvusios nelygioj kovoj. Juo pagerbta ir motinos, didvyriškai užslopinusios savyje skausmą, kad viešose aikštėse juo neišdavus priešui savo žuvusių sūnų tapatybės.

Juo pagerbta ir nuklojusieji savo kaulais Sibiro tundras ir, dargi, užtroškę vagonuose, kelyje į tremtį, kūdikėliai. Jie, irgi, aukos gėlės Tėvynei.

Juo pagerbti ne tik žuvę dėl Lietuvos laisvės. Juo pagerbti ir žuvę dėl Lietuvos garbės, jos vardo pagarsinimo. Juo pagerbti čikagiškiai Darius ir Girėnas.

Tuo paminklu pagerbti, tam tikra prasme, ir gyvi išlikę kariai. Jų didžiai aukai neišmušė valanda, bet didžiulė auka ir kančia buvo jiems apleisti Tėvų Žemę, tikslu taupyti gyvybę lemtingesnei valandai, Lietuvos didesniam labui.

Šiuo paminklu mes pagerbėme ir asmenį, kurio šiose iškilmėse ypatingai pasigedome. Jis pasižymėjo žuvusių karių gerbimo kulto ugdymu. Turiu omenyje šviesios atminties gen. V. Nagevičių. Mes džiaugiamės turį mūsų tarpe bent jo pavaduotoją, majorą P. Šeštakauską ir mūsų invalidų atstovus.

Šia istorine proga ypatingai pagerbta Lietuvos Veteranų Sąjunga “RAMOVĖ”., kuri paminklo statymo idėją iškėlė ir Kariuomenės ir savo dešimtmečio sukakties proga ją taip šauniai įgyvendino. Šia proga reiškiu jai savo giliai nuoširdžius sveikinimus bei linkėjimus. Pagerbta šia proga ir visi, kurie tą vienu ar kitu būdu parėmė, su tėvais Jėzuitais imtinai.

Pagaliau, paminklo atidarymo iškilmių dalyviai pagerbė patys save. Ant kauniškio paminklo žuvusiems iškalta buvo žodžiai: Redde quod debes.Pagerbdami žuvusius už Lietuvos laisvę, mes atidavėm pagarbą, kurią jiems skolingi esame.

Su dideliu pasitenkinimu turiu pastebėti, kad prie mūsų šio ryto pagerbtuvių dvasia prisijungė ir mūsų brangieji tremtiniai Sibire. Jų maldaknygės pačioj pirmoj rytmetinėj maldoj, kurią jie šį rytą, ir kiekvieną rytą, kalba prašoma Dievą palaiminti“ Visą Tautą, o ypač Tėvynės gynėjus”. . .Joje skaitoma: “Mūsų Tautos kankiniai. . . išmelskite tikrai šviesų amžinąjį poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę. O šį vakarą jie kalbės. “Marija, maldauju pagalbos gynėjams, maldauju tikro poilsio gyvybę paguldžiusiems už savo žemę. . . .”

Žuvusiems paminklas, tur būt, nepripuolamai atidengtas Vėlinių mėnesį. Ak, tos Vėlinės po Lietuvos dangum! Vėlinės tėvynėje būdavo liudininkės, kaip savo mirusius gerbiame. Jas šiandien mums priminė žvakutės prie paminklo žuvusiems.    

Pagaliau, paminklo atidarymas, nepripuolamai įvyksta Padėkos Dienos išvakarėse. Tik keletą dienų mus nuo jos teskiria. Nors mes nukentėję daugiau, negu bet kada mūsų istorijoj, bet tebesinaudojame palaimomis. Mes ypatingai dėkingi už tą didžiąją palaimą, apie kurią, grįžęs iš Lietuvos, jūsų mieste neseniai lankydamasis, pabrėžė p. J. Stukas: “Pasakykite, grįžę Amerikon, kad tūkstantį kartų laimingesni, kurie pabėgo. Visa Lietuva bėgtų, jei galėtų”. Priespauda gimdanti tokias nuotaikas liudija apie Sovietų Sąjungos kolonializmo siautimą Lietuvoj —

Mes ypatingai dėkingi Amerikos Vyriausybei už Lietuvos okupacijos iki šiol nepripažinimą. Mes dėkingi ir naujai išrinktam Prezidentui už jo pažadą tęsti nepripažinimą Sovietų užkrauto Lietuvai statuso.

Mes begalo dėkingi Valstybės ir Krašto Apsaugos Departamentams už prisidėjimą prie mūsų žuvusių karių šiandieną taip šaunaus pagerbimo.

Mes dėkingi ir Penktosios Armijos garbės atstovui taip gražiai pasirodžiusiam prie mūsų paminklo. Jo buvimas yra naujas, konkretus ir pakartotinas įrodymas, kad JAV-jos nepripažįsta Sovietų smurto Lietuvos atžvilgiu. Jis šia proga iškilmingai ir viešai atidavė pagarbą žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Ir pavergtas ir laisvas lietuvis tai dideliai įkainuoja ir to niekad neužmirš.

Visa tai stiprina lietuvių tautos viltis ir vergovėje ir laisvėje. Jas stiprina dar ir kita aplinkybė. Paminklas žuvusiems atidengtas Lincoln’o valstijoje ir jo kapo bei paminklo kaimynystėje. Kada Lietuvos laisvės žiburiai 18 šimtmečio pabaigoj gęso, užgimė Amerikos Nepriklausomybės Aktas. Tame Akte pabrėžta, kad Dangaus ir prigimties įstatymais “visi žmonės yra Sutvėrėjo apdovanoti teisėmis į gyvenimą,į laisvę ir laimę”. Gi Lincoln’as pareiškė, kad Amerikos Nepriklausomybės Aktas “suteikia laisvę ne tik šio krašto žmonėms, bet viltį visam pasauliui, visiems laikams”.

Vos vakar pasirodžiusiame Amerikos pašto ženkle pateikta Lincoln’o credo. Ten pasakyta: “Tie, kurie kitiems paneigia laisvę, patys nėra jos verti”.

Tat Lincoln’as yra žvaigždė šviečianti kelią mūsų Tautos klajonėj iš namų nevalios į Laisvą, Nepriklausomą Lietuvą.

Anot Vaižganto: “Priešas gali smaugti mano Tėvynę, tik visiškai užsmaugti negali, kol nebus visai tautai nukapotos galvos. Ligi tik atsigniauž smaugėjo rankos, tauta žiobtelės gimtojo kvapo ir sušuks: “Aš tebesu gyva!”