Partizanai: Istorija ir dabartis

APIE LIETUVOS ŠAULIŠKUMĄ BEGALVOJANT (1919-1959)

P. SALADŽIUS

Pernai minėjome 40 metų mūsų Valstybės ir kariuomenės atsikūrimo sukaktis. Šįmet sueina 40 metų nuo įsisteigimo Šaulių Sąjungos, kariuomenės talkininkės. Tremties Trimito redaktorius šaulys V.A. Mantautas savo laišku ir mane maloniai nudžiugino, primindamas Šaulių Sąjungos jubilėjinę sukaktį.

“Lietuvos Šaulių Sąjunga”—tie žodžiai tebėra giliai įrašyti širdyje. Ir man keliolika metų Šaulių eilėse teko dalyvauti: į I—mą Vlado Putvio būrį įstojau 1928 m., o po 7 metų, t.y. nuo 1935m. teko garbė būti ir Šaulių Vadovybėje. Minėdami mūsų Sąjungos sukaktį, turime prisiminti eitąjį mūsų brolių šaulių kelią, pagalvoti apie dabartį ir pasidaryti išvadas ateičiai. Gyvename skaudžią tremtį, mus kankina Tėvynės ilgesys Liūdime, kad vos nušvitus Nepriklausomybės saulei ir tik pradėjus gyventi valstybiniu gyvenimu, vos apsigydžius didžiojo karo žaizdas, svetimųjų padarytas, pasitvarkius ūkiškai ir pasivijus kultūroje didžiąsias tautas, o kitais atvejais jas net pralenkus, ir vėl atėjo mūsų tautai vergijos sutemos: bolševikinis kaimynas mūsų tautą vėl pavergė ir ją naikina. Mus visus gyvenimas pamėtė ir pavėtė, ir įtikino, kad reikia mokėti prisiminti ne tik klaidas ar liūdnus ivykius, bet ir šviesius momentus, tik nepasiduoti aimanoms. Aimanos silpnina dvasią, stabdo veiklumą.

Tremties dienas begyvendamas jau prieš kelis metus pergalvojau eitą šaulių kelią. (Žiūr “Karys” 1953m. Nr. 7-8, 9 ir 11) Jau tuomet norėjau priminti šauliams didingą ir neįkainuojamą šaulių darbo vertę. Ir reikia pabrėžti, kad Šaulinis darbas ir dabar turi būti tęsiamas ir nepabaigiamas. Šaulių Są-gos Kūrėjas V. Putvys yra pasakęs: “Šauliškumas yra amžinas ir taip senas, kaip sena žmonijos istorija, šauliškumas eina lygiagrečiai su tautine sąmone; nubunda tautos sąmonė ir jos palydovas—šauliškumas. Kaip kalbame apie Tėvynės meilę, apie žmogaus laisvę, apie kūno ir dvasios galias, apie žmogaus kultūrą ir teisingumą tai kalbame apie tikrą šauliškumą plačiąja šio žodžio prasme.”

Mūsų Kunigaikščių gadynės šauliškumas buvo užmigęs letargo miegu ir pabudo “Aušros” spindulių sušildytas ir “Varpo” gaudimo pažadintas. Kai kalbame apie Tautos sąmonės prisikėlimą, tuo pačiu turime pasakyti ir apie šauliškumą, t.y. kovos dvasios prisikėlimą. Valstybės Nepriklausomybės žydėjimo laikotarpis yra ir šauliškumo žydėjimo metas.

Atgimęs mūsų šauliškumas stipriau pasireiškė likviduojant 1919 m. rugpiūčio mėn. lenkų suorganizuotą P.O.W. sukilimą Kaune, kai savanoriškai šautuvo griebėsi mūsų intelektualai ir net kunigai.

Krašto Gynimo Idėjiniai kursai Tauragėje. Sėdi 3-čia iš k. birutiečių atstovė p. Saladžiuvienė, toliau Š. M. vadė S. P. Mantautienė, Š. S. vadas plk. P. Saladžius, birut. C. V. p-kė V. Černienė, Tauragės Rinktinės vadė L. 2., krašto gynimo idėjos sąjūdžio organizatorė dr. Ambraziejūtė-Steponaitienė, Tauragės rinktinės vadas plk. Bužinskas.

Skaityti daugiau: APIE LIETUVOS ŠAULIŠKUMĄ BEGALVOJANT (1919-1959)

VLADAS PUTVYS IŠ ARTI

A. VALATKAITIS

Kovos dėl Lietuvos laisvės dar nebuvo sustojusios. Tačiau 1919 metais Žemaitija bent nuo bolševikų gaujų jau buvo laisva. Visame krašte sparčiu tempu organizavosi valstybinis gyvenimas. Tuo pačiu metu iš Kauno pasigirdo garsus Vlado Putvio-Putvinskio balsas raginąs visus piliečius imtis ginklo, mokytis jį vartoti ir ruoštis ginti tik ką atgautą Lietuvos laisvę, jei priešas į ją kėsinsis.

Žemaitijoje Putvio balsas buvo priimtas su entuziazmu. Į šaulių eiles masiniai stojo tiek kaimo, tiek miestų ir miestelių jaunimas. Atrodė, lyg jei kas dėl vienų ar kitų priežasčių nestojo savanoriu kariuomenėn, stojo į šaulius. Stojo ir suaugę ir net pagyvenę vyrai. Atskirose vietose kūrėsi šaulių grandys, būriai ir kuopos. Apskričių miestuose kūrėsi rinktinių, kurios tada vadinosi skyriais, centrai. Tokiuose centruose veikė vienetų atstovų išrinktos valdybos su skyriaus valdybos pirmininku priešakyje ir LŠS centro Kaune paskirtas skyriaus vadas. Skyrius tada apimdavo visą apskrities teritoriją ir savo struktūra buvo visiškai tas pats ką ir rinktinė prieš paskutinįjį Pasaulinį Karą. Vienetai taip pat rinkdavosi sau valdybas su pirmininkais ir kt. pareigūnais, o vieneto vadas buvo skiriamas esnčio apskrities mieste skyriaus vado. Pasitaikydavo, kad atskirose vietovėse įsikurdavo vienetas tiesiog susirišęs su Kaunu. Tačiau tuojaus po to priklausydavo vietos skyriaus vadui.

Tuo metu man teko mokytojauti tolimame Pavandenės bažnytkaimy, iš kur ir aš susisiekęs su Kaunu, 1919 m. lapkričio mėnesį suorganizavau šaulių būrį ir buvau išrinktas jo valdybos pirmininku. Netrukus, Telšių Skyriaus Vado G. buvau paskirtas to būrio pirmuoju vadu. Visiems šaulių vienetams tada buvo svarbiausias rūpestis įsigyti tada trūkstamų ginklų, išmokti juos vartoti ir išmokti rikiuotės. Buvo daromi ir šaudymo pratimai. Turimi šautuvai buvo dviejų rūšių: rusiški ir vokiški. Dažnokai vienetus lankydavo skyriaus vadas, instruktuodavo,

Suvalkų Kalvarijos 2-os š. kuopos valdyba 1934 m. Vidury kp. vadas J. Preikšaitis.

inspektuodavo ir šiaip ką patardavo. Buvome aprūpinti tuo metu palyginti gausia įvairia literatūra, iki rikiuotės ir kt. statutų, kuriuos LŠS Centro vadovybė gaudavo iš mūsų kariuomenės. Rūpinomės ir apsiuniformavimu. Mūsų pirmosios uniformos beveik nesiskyrė nuo tuometinės mūsų kariuomenės uniformos. Buvo vykdomi ir rinktinių (skyrių) šaulių visuotini suvažiavimai, į kuriuos (į apskr. miestą) suvažiuodavo beveik visi šauliai vyrai. Be paties suvažiavimo programos, buvo atliekami manevrai ir paskui paradas. Visuose tuose darbuose aktyviai dalyvavau. Tačiau gyvenimas mažame bažnytkaimy manęs nepatenkino ir todėl 1920 m. persikėliau į Telšių apskrities miestą, kur gavau darbo vietos apskrities viršininko raštinėje. Laisvu laiku padėdavau dirbti vietos skyriaus vadui, kuris tada pasikeitė. Dėl suprantamų priežasčių, jų pavardžių minėti šiandien dar negalima. Ir skyriaus vadas kartkartėmis buvo aplankomas iš Kauno atsiunčiamų instruktorių.

Skaityti daugiau: VLADAS PUTVYS IŠ ARTI

Šaulė Tremtyje

VIENINTELIS LIKĘS ŠAULĖMS ŽODIS

Švenčiant Šaulių Sąjungos keturiasdešimtmetį su giliausia pagarba prisimename kankinės mirtimi Sibire mirusią Moterų Šaulių Garbės Vadę Emiliją Putvienę, kuri, kaip Sąjungos įkūrėjo žmona ir aktyvi moterų šaulių veikėja visą organizacijos gyvavimo laikotarpį nuoširdžiausiai rūpinosi visais Sąjungos, o ypač moterų šaulių reikalais.

Stovėdama arčiausia organizacijos širdies ir labiausia jausdama jos pulsą ji buvo nuolatinė skatintoja niekad nepavargti, nenusiminti o visomis kūno ir dvasios galiomis siekti idealo, kovoti, veržtis aukštyn, kuriant vis gražesnę, šviesesnę tautos ateitį.

Pati dalyvaudama suvažiavimuose, stovyklose ir visuose svarbesniuose šauliškuose įvykiuose savo veikla ir giedria nuotaika visus ramiai nuteikdavo darbui; visų mylima, visada visur laukiama, iš meilės ir prisirišimo šaulių močiute vadinama. Lankydama šaules Palangos stovykloje, kaip tikra močiutė vis su lauktuvėmis atvažiuodavo. Sielojosi visais moterų šaulių rūpesčiais, džiaugėsi jų laimėjimais. Jos kilni asmenybė liks neužmirštama. Jos likęs vienintelis rašytas moterims šaulėms žodis, I-jo periodinio leidinio žurnalo “Šaulės” išleidimo proga, brangiausias šaulėms turtas, jos kilnių minčių testamentas, kuris šios sukakties proga ir perduodamas.    K.

*

BRANGIOS SESĖS ŠAULĖS

Brangios sesutės šaulės, pirmojo moterų šaulių periodinio leidinio proga siunčiu Jums nuoširdžiausius linkėjimus. Kiekvienas Kūrybinis darbas reikalauja daug pasiaukojimo ir ištvermės. Tas pirmas leidinys yra jūsų kūrybinių jėgų vystymosi ir stiprėjimo matomas ženklas. Tad linkiu ir toliau, nežiūrint tų sunkių sąlygų, kuriose Jums tenka dirbti, ištvermės, nes nuo to pareina mūsų šauliškos idėjos įvykdymas visoje tautoje.

Gyvenimas, tai nuolatinė kova. Tik idėjos darbas yra tas šaltinis, kuris toje nuolatinėje kovoje su savo tautos priešais leidžia nenusiminti ir atkakliai budėti savo Nepriklausomybės sargyboje. Mes, šaulės, turime būti, kaip plienas atsparios, nes esame pasiryžusios kurti savo tautai šviesesnę ateitį.

Siekdamos idealo, eikite drąsiai pirmyn, nes tik pasiryžėliai laimi.

EMILIJA PUTVIENĖ,

MOTERŲ ŠAULIŲ GARBĖS VADĖ.

Emilija Gruzdytė-Putvienė, knygnešė, L. š. Moterų Garbės Pirmininkė ir Garbės Vadė, bolševikų nukankinta Sibire.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje