EMILĖ PASALANTĖ
KALĖDOS SU BYRANČIOMIS ŽVAIGŽDĖMIS IR SNAIGĖM
Pro karpytas ir augštai, lyg angelų sparnai, ištiestas palmių šakas, pamačiau pirmąją Kalėdų žvaigždelę. Žiūrėjau į ją ir galvojau — ji vienodai šypsosi visam pasauliui: tokią ją matys šią naktį Lietuvos žmonės, tokia pat meili ji patekės ir Sibiro taigose... Tik žemės rutulio paviršius įvairus ir ne vienodos nuotaikos vyrauja jos klajoklio žmogaus širdyje.
Lyg linksmosios pamergės greitai viena po kitos pasirodė ir daugiau žvaigždžių, bematant akys pastebėjo ir visą jų sietyną, kuriame nelabai poetiškai aukštielninkas drypsojo mėnulis. Ne, niekados jo tokio nemačiau tėvynėje... Tačiau ir viskas čia kitaip, tartum, atvirkščiai. Ir šią pirmąją tropikų šaly Kalėdų naktį grįžtu namo žaliu sodo takeliu, praskleisdama sau kelią pro žieduotų krūmų šakas, o palangės šviesoje skaisčiai raudonuoja ‘Sombrilla Ja-ponesa” (japonų Lietsargis) — Kalėdų pasididžiavimas. O kas yra girdėjęs gražesnį orkestrą, kaip tropiško vakaro gamtos muzika? Ji ryški ir iškalbinga, kurią kartą išgirdęs niekados neužmirši.
Staiga — šūvis, vienas po kito prikalė vietoje. Nespėjus atsipeikėti ėmė kristi padange šimtai žvaigždučių, pabirdamos žalių kalnų viršūnėmis. Ir taip iš visų pusių, nušviečiant padangę it žaibų debesys krito, lyg degdami švytravo aplinkui kalnai. “Colvora, polvora” — girdėjosi linksmi vaikų balsai, jie visus metus rinko centus šiam momentui, kad galėtų apsirūpinti parado deglais “polvoromis” vadinamais. Be jų čia Kalėdos nebūtų Kalėdos. Gali neturėti ko geriau pavalgyti, bet be “polvorų” Kalėdos neįmanomos. Kaip gi ryškiau pareikši savo kalėdinį džiaugsmą? Ir Kalėdų maldos be to triukšmo Dievulis gali neišgirsti... Jas degė tėvų tėvai ir niekas negalėtų išdrįsti juos panaikinti.
Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje
Redaguoja V. A. Mantautas, 38 Sawtell Ave., Brockton 39, Mass.
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA IR VILNIAUS KRAŠTAS
SOFIJA MANTAUTIENĖ-PŪTVYTĖ
Karių kautynės, partizanų ir šaulių kovos, politinė veikla, pavergtųjų vilniečių priešinimasis okupantams ir jų kančios, laisvosios Lietuvos žmonių pastangos, raudona gija eina per trumpą nepriklausomo gyvenimo laiko tarpą. Klaipėdos krašto atgavimas sustiprina tautos pasitikėjimą savo jėgomis, bet Vilniaus netekimo žaizda dar labiaus degina... Tauta budi ir ruošiasi kovai dėl Vilniaus.
Šaulių S-ga čia turėjo pirmaujančias pozicijas. Daug dirbta, daug padaryta ir nemaža aukų padėta. Dirbta tyliai, nesireklamuojant, atpildo nejieškant. Gal dėlto didelė šaulių veikimo dalis visuomenei iki šiolei liko nežinoma. O kas nusakys jaunąjai kartai anų laikų sąlygas ir nuotaikas, kuriose buvo veikiama?
Perbėgu mintimis pirmųjų Sąjungos centro veikėjų veidus ir neberandu jų gyvųjų tarpe. Su savim jie nusinešė ir tai, ką žinojo... Vartau Šaulių S-gos Istorijos puslapius, kurią dar laisvoje Lietuvoje išleido pati Sąjunga, pasiremdama išlikusiais dokumentais. Čia daug gražios medžiagos iš LŠS darbų dėl Vilniaus ir jų kovų Vilniaus baruose. Matau Perlojaus būrį, kovose su lenkais net 10 gyvybių paaukojusį, bet lenkams niekuomet nenusilenkusį. Štai Šiaudinio ryžtingi vyrai. Čia šauliai saugo tiltus ir brastas, kartais atlaiko ištisus fronto barus, kariuomenei tiekia žinias, veikia lenkų užnugaryje. Matau ne tik vyrų, bet ir moterų veidus, tylius, atkaklius, pasiryžusius. Tiek mūsų visuomenei nežinomos medžiagos!... Bet visdėlto ir šioje knygoje nerandu pilno Šaulių S-gos veikimo vaizdo.
O Šaulių S-gos veikimas nebuvo epizodinis. Jos steigėjai turėjo aiškų veikimo planą ne tik dabarčiai, bet ir tolimai ateičiai, kurs skyrėsi į dvi dali: 1) kariškas piliečių paruošimas gintis, kurio gali prireikti kiekvienu momentu ir 2) tautos atsparumo ugdymas, kurs garantuotų tautai saugumą ir plėtotę ilgiems laikams.
Šiomis dviem kryptimi Šaulių S-ga ir veikė. Anų laikų veikėjai puikiai suprato partizaninio veikimo reikšmę ir dėlto jį išplėtė okupuotose srityse. Vilniaus krašte veikė 4 partizanų grupės (rinktinės), o Klaipėdos krašte penktoji. Jų štabai buvo įkurdinti šioje pasienio pusėje. Tai anais laikais turėjo būti išlaikyta griežtoje paslaptyje. Kilus karui su lenkais priešas būtų puolamas iš užnugaryje. Tais pat sumetimais buvo palaikomi glaudūs santykiai su ukrainiečiais (prie Sąjungos turėta net jų specialus atstovas su gudais. Buvo užmegzti draugiški santykiai su suomių ir latvių šauliais. Kad šis planas buvo geras, parodė Klaipėdos sukilimas. Slaptieji Klaipėdos šauliai ne tik palaikė krašto nuotaiką ir paruošė sukilimui dirvą, bet davė sukilimo organizatorių, kovotojų ir vadų.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
Povilui Dirkiui šiais metais sukanka 70 metų amžiaus ir 55 metai organizacinio, bei žurnalistinio darbo. Apie tokį retą jubiliatą negalima tylomis praeiti.
