Partizanai: Istorija ir dabartis

MŪSŲ MIRUSIEJI KARIAI

Karas yra integrali žemės istorijos dalis. Šių laikų žmogui karas yra tapęs ne tik nesantaikos, staigių sprendimų, bet net ir galutinės pražūties lėmėju. Abiejų pasaulinių karų metu žuvo milijonai žmonių, daugelį išsklaidė po platųjį pasaulį nežinomam likimui. Jų tarpe nemažas skaičius ir mūsų tautos brolių padėjo savo gyvybes ar tai kovų laukuose ar tai, kur nors, išeivijoje. Šiame laikotarpyje įvairiuose kraštuose nemažas skaičius Lietuvos kariuomenės buvusiųjų karių išsiskyrė iš gyvųjų tarpo. Tačiau jų vardų iki šiol nebuvo matyti mūsų “Karyje”. Štai tų mirusiųjų eilė:

1)    Bičkus Juozas, plk. ltn., mirė kankinio mirtimi Sibire 1945 m.

2)    Bendorius Vytautas, plk., mirė Los Angeles 1959 m. balandžio 11 d.

3)    Bėrentas Edvardas, mjr., mirė Vokietijoje 1958 m.

4)    Birontas Adolfas, plk., mirė Clevelande 1958 m. birželio 8 d.

5)    Byla Jurgis, plk., mirė kankinio mirtimi Sibire 1945 m.

6)    Bučys Augustinas, sav.-kūr., mirė Argentinoje 1958 m. birželio 21 d.

7)    Burokas Romas, plk. ltn., mirė Lietuvoje 1959 m.

8)    Čigas Jurgis, mjr., mirė Chicagoje 1959 m. gegužės 16 d.

Skaityti daugiau: MŪSŲ MIRUSIEJI KARIAI

DAILININKO ADOMO GALDIKO KŪRYBA

EMILIJA ČEKIENĖ

Šių laikų lietuvius dailininkus skiriame į modernius ir realistus. Kitaip sakant, į tuos, kurie nekeičia savo meninio įsitikinimo, kurie tvirtai laikosi savo meninio principo, manydami, jog vien tik lietuviški motyvai ir temos tėra svarbiausi lietuvybės ir lietuviško meno tremtyje išlaikymai. Pastariesiems dar galima būtų priskirti publicisto vardą, kurie daugiausia tarnauja lietuvybės išlaikymui rašiniais, o anie menininkai — meno paveikslais, kuriuos jie kuria pagal visuomenės norus. Atseit, gamintojas daro prekę pagal vartotojo pageidavimus ir nurodymus, nes kitaip ta prekė nerastų rinkos.

O vad. modernistai kuria vis j ieškodami ko nors naujo, neišsakyto ir mano bei stengiasi savo įnašą atiduoti į pasaulinį kultūros lobyną, ne vien lietuvišką, nes ir mūsų menas, nejieškodamas nežinomų meno platybių, nekildamas į augštumas, liks tik liaudies menu ir tik jai tarnaujančiu.

Kažin ar būtų prasminga mūsų menininkams, netekusiems savo tėvynės, apsiriboti vien griežtais nusistatymais bei patriotiškumo taisyklėmis. Greičiau tai būtų kūrybinis jų sustingimas, stovint vietoje tenkintis jau pasiektais laimėjimais nesiekiant, nejieškant vis naujų kūrybinių horizontų, reikštų, anot tos patarlės, kas stovi vietoje tas eina atgal.

Išeivijoje lietuvių dailininkų tarpe yra įvairių. Vieni laikosi grynai lietuviškų temų, kiti, bendrųjų, dar kiti, norėdami pastoviai materialiai aprūpinti šeimą, pasuko vien į prekybinę sritį, dar kiti savo gyvenimą pašventė tik grynam menui.

Prie paskutiniųjų priklauso ir dailininkas Adomas Galdikas, kurio kūryba vis veržiasi į tarptautinio meno augštumas. Dauguma jo kūrinių nepraranda lietuviškos dvasios, tačiau pasižymi didesne kūrybos laisve, pasitikėjimu ir meniniu patyrimu.

Skaityti daugiau: DAILININKO ADOMO GALDIKO KŪRYBA

KALĖDOS MŪSŲ NAUJESNĖJE POEZIJOJE

EDV. ŠULAITIS

Kalėdos—vienos iš gražiausiųjų metinių švenčių yra dažna tema mūsų rašytojų tarpe kurie gražiais ir prasmingais posmais išreiškė Kristaus gimimo šventės bruožus, jos nuotaikas ir mintis. Pažvelgę į musų poetų naujesnę kūrybą užtiksime daug tokių pavyzdžių, kuriuos visus išvardinti reikėtų nemaža vietos. Čia mes pažymėsime tik kai kuriuos autorius ir jų kūrinius, duodant vieną, kitą ištrauką, pasitenkinant tik tais poetais kurie mums buvo prieinami.

Vienas iš seniausiųjų mūsų kūrėjų — Mykolas Vaitkus savo eilėraščio pirmame posme taip rimuoja Kalėdines eilutes:.

Tylūs toliai aidą lieja:
“Bėkit, broliai į Betlėjų—
ten Augštybė prakartėlėj, 
ten Šviesa nakties šešėlyj”.

Kazys Bradūnas “Piemenėlių Mišiose” kalba:

Sidabro paukščiai suplasnojo,
Sučiulbo aukso inkilai,
Ir mano bažnytėlės rojuj
Pragydo medžio angelai.
Įaugau sienon kaip sienojus.
Apvaizda žiūri akylai—
Medinės bažnytėlės rojuj
Su manim gieda angelai.

Kitame eilėraštyje —“Varpeliai” šis pats poetas posmuoja:

Baltieji eglynai palinksta
Ir klausosi džiaugsmo užgimstant—
Atbėga varpeliai, atbėga,
Per baltą, kalėdinį sniegą.

Skaityti daugiau: KALĖDOS MŪSŲ NAUJESNĖJE POEZIJOJE