KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

RUSAI DABAR BIJO KARO

Amerika labai griežtai reaguotų, jei tik Sovietai dar kartą, bandytų užblokuoti Berlyną. JAV armija reikalaus laisvo koridoriaus žeme ir tikrai siųs savo sunkvežimius ir karinius ešalonus. Tikima, kad dabar Rusija nenorinti karo ir del Berlyno nekilsiąs III-sis Pasaulinis Karas.

MARINAI LAIMĖJO

JAV ketvirtoji ginklų rūšis Marinai laimėjėo ilgai vestą kovą už svaresnį savo reikalų atstovavimą Jungtiniame štabe. Pagal Kongreso priimtąjį įstatymą J. Štabe dabar būsiąs ir Marinų atstovas. Kol kas jis būsiąs tik patariamuoju balsu.

ZONOS, ZONOS ...

Išilgai Bulgarijos Juodosios Jūros pakrantes sovietai įvedė 9-rių mylių karinę zoną. Į tą zoną įvažiuoti reikia spacialaus leidimo.

IŠEINA VANDENBERG’AS

Aviacijos Štabo V-kas gen. Hoyt Vandenberg’as šiuo metu sunkiai serga ir tikras dalykas, kad iš savo vietos turės atsistatydinti. Į jo vietą, greičiausia, būsiąs paskirtas jo pavaduotojas gen. Nathan Twining ar JAV Oro Jėgų V-kas Europoje gen. Lauris Norsted.

Į gen. Vandenbergo vietą tik todėl nepaskirs gen. Curtis LeMay, kad jis labai bloguose santykiuose su Navy ir Armija dėl savo teorijų apie strateginį bombardavimą. Le May idėjų nemėgsta ir NATO kraštai, kurie stovi už tai, kad jų teritorijas gintų stiprios žemyno jėgos.

Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS

Trys velniai

(Tęsinys iš 3 nr.)

—    Per kiek laiko surinksi žinias apie priešą?

—    Per tris valandas, tamsta vade.

—    Kiek padėjėjų nori?

—    Užteks mūsų trijų: manęs, Gražučio ir Diržio.

Trinkūnui buvo malonu gauti tokį uždavinį. Jis seniai beturėjo tokių progų. Pasišaukęs savo draugus, Gražutį ir Diržį, tarė:

—    Eisim žvalgybon, vyrai.

Tyliai čiuožė vakaris vėjas. Dangus buvo pilkas, debesuotas, niūrūs. Gerai turėjai įsižiūrėti, kad baltuojančio sniego paviršiuje galėtumei pastebėti per porą dešimčių žingsnių juoduojančius žemės lopus. Oras buvo kelių laipsnių šiltumo. Sniegas tižo, nuo stogų varvėjo vandens lašai, ir kojos klimpo į juodus žemės lopus, kurie kyšojo kaip salelės baltoje tirpstančio sniego jūroje.

Savo lauko sargybos buvo išslinkusios per kilometrą nuo Barvainių kaimo į priešo pusę, ir iki lauko sargybų linijos Trinkūnas su draugais ėjo be ypatingo atsargumo. Iš lauko sargybos viršininko jie sužinojo, kad iki šiol visiškai ramu, kad kuopos vadas liepęs jiems palaukti, kol jis pats ateisiąs. Kuopos vadas atėjo greitai. Jis rūpinosi po kelių valandų įvyksiančiu puolimu, ir neturėjo laiko galvoti apie savo nuovargį. Kareivių du trečdaliai ilsėjosi pakaitomis, o jis, valandą nusnaudęs, išėjo su savo ryšininkais į lauko sargybas. Reikėjo skubiai naudotis nakties tamsa ir kuo arčiau pritraukti visas jėgas prie priešo. Tik staigus ir sutelktas puolimas galėjo pasisekti.

—    Jūs turite išžvalgyti visą tą tarpą, kuris yra tarp mūsų ir ano kaimo. Veikite visiškai slaptai, kad priešas nepastebėtų. Puolimo pradžiai aš paleisiu baltą raketą. Tada galite veikti savo nuožiūra. Pranešimus neškite į šią vietą per mano ryšininką Labutį, kuris drauge su jumis.

Skaityti daugiau: Trys velniai

Karys 5 1952 m. Turinys, metrika

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Redaguoja:    Dom. Penikas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla.
Prenumerata: metams 4 dol., pusm. — $2.50, atsk. nr. 45c. Adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. V., Spausdinamas Tėvų Pranciškonų spaustuvėje, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.

 T U R I N Y S

Bronys Raila DVASIOS IR ŽODŽIO GINKLAS

Juozas Mikštas KARIUI (Poez.)

ADV. KOSTAS R. JURGĖLA 1830-31 METAI

JUOZAS MIKŠTAS IR VĖL IŠVYKSTANT (Poez.)

Plk. A. Birontas LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.

KAS GALĖTŲ GINTI STALINĄ?

LINKSMOS IK LIŪDNOS LIEPOS MĖN. SUKAKTYS

DIDIEJI LIETUVIAI

Iliustruotasis KARYS

KARIO BIČIULIS - RĖMĖJAS

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

Karinės ir kitokios žinios

Margieji laiškeliai kariui

Kuprinės pabiros

Žurnalo fotografinė kopija PDF 

Skaityti daugiau: Karys 5 1952 m. Turinys, metrika

Margieji laiškeliai kariui

MIELAS IR BRANGUS KARY!

Savaitrašty DIRVOJ skaičiau žinutę, kad Tu esi pakliuvęs į sunkumus. Ta trumpa žinute mane jaudinančiai prislėgė, todėl ir rašau Tau šį laiškutį.

KARY, Tu Nepriklausomos Lietuvos simboli, argi taip puikiai sužibėjęs užgęstum, tuo pačiu aptamsindamas ir mūsų visų puoselėjamų Tėvynės išsilaisvinimo viltį! Ne, su Tavimi neprivalo taip atsitikti, Tuturi gyventi! Mes, kurie Tave skaitome ir kurie tik iš savo apsileidimo ligi šiol dar neskaitėme, privalome Tau įkvėpti drąsos, ryžto ir jėgos, kad įveiktum Tavo kelyje pasitaikiusius sunkumus. Juk dabar mes visi, laisvame pasaulyje išsiblaškę lietuviai, esame kovotojai savo pavergtos ir žudomos Tėvynės fronte. O Tu, KARY, esi mūsų organas, kurį visokiais būdais remti yra mūsų pareiga.

Visi žinome, jog lietuviškam spaudos žodžiui, netekusiam savos Tėvynės, egzistavimo sąlygos nėra lengvos, bet Tau, KARY, esančiam 50.000 pasklidusių laisvajame pasaulyje naujųjų tremtinių priešaky, tos sąlygos turi būti bent pakenčiamos. Už tą mažą $4 Tavo metinę prenumeratą mes nė namų nė automobilių nenusipirksime, bet, sąžiningai Tau ją sumokėję, Tavo gyvybę, esu įsitikinęs, tikrai išlaikysime. Jei ir to būtų maža, kreipkis į mus, po vieną kitą dolerį primesime ir virš prenumeratos. Tik gyvuok!

Giliai tikėdamas į Tavo gyvastį, linkiu Tau ištvermės reguliariai kas mėnesį lankytis pas kiekvieną lietuvį, kuriame Tėvynės laisvės atgavimo viltis dar nėra išblėsusi.

Tavo

Petras Matekūnas

Brooklyn, N. Y.

Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui

DVASIOS IR ŽODŽIO GINKLAS

Bronys Raila

Kaip dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, greit parskrido štai jau tiek pat metų, kai mūsų Tėvynės laisvė rudųjų ir raudonųjų imperialistų buvo užslopinta.

Bet šventas laisvės troškimas ir mūsų tautinė valia gyventi nepriklausomai negalėjo būti užgniaužta. Tai matėme visi, buvome dalyviai ar bent liudininkais, tebejaučiame ir tebegirdime, kaip dūzgia toji laisvės valia mūsų sielose ir žaliosios Tėvynės gojuose. Tikime, kad mūsų troškimas anksčiau ar vėliau išsipildys.

Tačiau nebūkime kūdikiais.

Juk ar neskamba vien nekalto kūdikio gaidomis tie dažni daugelio mūsų pasisakymai ir sušukimai, kad štai mes — grįšime į Tėvynę, štai jau greit važiuosime, plauksime ir skrisime, kur mūsų karštai laukia draugai ir artimieji. O jei jų nebebūtų, tai mus laukia mūsų laukai, miškeliai, upės ir miestai...

O kokiomis sąlygomis, kieno malone, už kieno darbą ir aukas?

Yra juk dėsnis, nemažiau kietas už anąjį mūsų troškimą, kad tautoms laisvės niekas nepadovanoja, o reikia ją patiems iškovoti ir išlaikyti. Galima pasinaudoti palankesnėmis kitų sudarytomis sąlygomis, galima ir reikia pasirinkti patogiausią momentą, galima atsiremti draugingų talkininkų veiksmais, — bet už savo tautos laisvės ir nepriklausomybės lobį pagaliau lemiamai aukotis reikia patiems.

Tad argi esame tik naivūs kūdikiai? Argi tikime, kad kažkas kiti savo darbu ir aukomis parengs mums greitą, lengvą, malonų grįžimą? Argi manome, kad mums nieko kito nereikia ir nereikės daryti, kaip tik dar truputį palaukti, o paskui tik— važiuoti, plaukti, skristi, lėkti namo?. . .

Pagaliau, argi galvotume, kad tą visą džiugią grįžimo puotą mums turi paruošti ir nupelnyti anie Tėvynėje likusieji broliai, laisvės kovotojai, partizanai, sukilėliai? O kiek jiems padėjome ir padedame, čia į laisvesnę ir ramesnę užfrontės užuovėją pasitraukę? Už ką jie galės manyti, kad mus iš užsienio turėtų pasitikti su išskėstomnis rankomis, kaip savuosius ir gerbiamuosius ? Argi jie taip tikrai jaus, jei mes čia užsienyje tik saldžiai sentimentaliai apie grįžimą Tėvynėn tepagalvojame, tik retomis progomis kokią mažytę piniginę aukelę paskiriame, ir vargu ar tiesiogiai jų kovai paremti ?

Skaityti daugiau: DVASIOS IR ŽODŽIO GINKLAS

Subkategorijos