KARIUI
Juozas Mikštas
KARY, ir tu esi tremtinis,
Ir neramus, kaip mes visi.
Ir tu ilgiesi čia tėvynės,
Ir tu nesavas čia esi.
Kai savanorį tu lydėjai
Į apkasus, kovos ugnin,
Jam laisvės gandą nešė vėjai,
Ir narsiai žengė jis pirmyn.
Kai po nakties išaušo rytas,
Kančia paliko praeity,
Tu, pergalės džiaugsmu nušvitęs,
Toliau budėjai parengty.
Bet vėl sugrįžo sunkūs metai —
Ir mums ir tau, kuklus KARY:
Vėl varganas dienas tematom
Ir varstom svetimas duris.
Bet vėl tu, šalmą užsidėjęs,
Žengi naujų kovų laukais:
Europą, Afriką, Korėją
Ir Indokiniją lankai.
Tik neužklysti į tėvynę,
Kur partizanai miškuose
Dar veda kovą žūtbūtinę
Ir guodžias ateitim šviesia.
Bet tu pas juos tikrai sugrįši,
Ir mus visus tenai vesi.
Juk tu kovotojas ir vadas,
Juk Lietuvos KARYS esi.
