Margieji laiškeliai kariui

LIETUVAITĖ Iš ALŽYRO

Gerb. Kapitone,

. . . Dideliu malonumu skaitau kiekvieną Jūsų žurnalo numerį. Kiek daug artimų, brangių atsiminimų jis man sukelia. Esu kapitono duktė, tad, dar Lietuvoje būdama, dažnai skaitydavau KARĮ, kuris buvo mano tėvelio mėgiamiausias laikraštis. Mane dar mažą tada labiausiai sudomindavo KARIO humoras — Kuprinės Pabiros. Tad ir dabar labai apsidžiaugiau, pamačiusi gerai pažįstamą senąjį KARĮ ir pastebėjusi jame tų pačių Pabirų skyrių.

Mane labai paveikė nr. 10—11 tilpę VI. Ramojaus atsiminimai “Mūšos kautynės” — vieno partizanų dalinio žuvimas. Iš rašinio sprendžiu, kad tai įvyko Biržų apskrityje. Aš gi esu biržietė. Biržuose gimiau ir augau. Biržuose ir jų apylinkėje praleidau savo vaikystę, o ir jaunystės dalį. Gerai pažįstu Pasvalį ir Pabiržę. Nekartą teko būti ir Saločiuose. Nekartą mane glamonėjo ir Nemunėlio vandenys. Taigi, visos tos vietos surištos su brangiais man atsiminimais, kurių nepamiršiu visą gyvenimą.

Skaitydama minimus VI. Ramojaus atsiminimus, aš nusikėliau mintimis į savo gimtinės kraštus. Ir anie vaizdai vienas po kito slenka mano akyse . . . Dar, rodos, tik vakar buvau visai vaikas. Tik dabar jaučiu, kaip buvo miela gyventi laisvoj Tėvynėje. Tad noriu VI. Ramojui, asmeniškai pergyvenusiam tą skaudžią partizaninę kovą, pasakyti, kad nei aš, nei kiti lietuviai, tų mielų atsiminimų ir tų baisių kovos valandų— niekad nepamiršime. Visa tai bus giliai įrašyta į mūsų širdis . . . Kiek jau žuvo Tėvynės sūnų dėl jos laisvės ir kiek dar žus, tačiau jie nenusimins ir nesudrebės!

Mielam KARIUI linkiu žengti savo keliu pirmyn. Tegul jis viso pasaulio lietuviams primena jų didžiausią pareigą — mūsų Tėvynę Lietuvą!

Danutė Puzinaitė

Oran-Algerie,

North Africa.

Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui

Trys velniai

(Tęsinys iš per. m. 14 nr.)

Staiga Trinkūnas krūptelėjo. Pripratęs būti nuolatiniame pavojuje, jis, kad ir buvo užsisvajojęs, eidamas neužmiršo atsargumo. Krūptelėjo jis nuo įtartino sušlamėjimo. Dar nežinojo, kas tai būtų: gal tik vėjo sūkurio susuktos beržo šakos sušlamėjo, gal juodas nakties paukštis pralėkė viršum galvos, jis nežinojo, bet tuojau stabtelėjo ir įsiklausė. Buvo tylu ir girdėjo, kaip debesų šešėliai bėga per kalnus ir išdegintas sodybas. Jau Trinkūnas buvo bemanąs, kad apsiriko, kai vėl kažin kas lyg ir sušlamėjo. Ne, tai buvo ne šlamėjimas, bet užtaisomo šautuvo trakštelėjimas. Trinkūno akys sužaibavo, baisi mintis švystelėjo jo galvoje. Kas nors pamatė jį ir taikosi šauti. Nespėjo toji mintis prabėgti, o jis jau gulėjo kietai prisispaudęs prie žemės. Vėl klausėsi. Nieko. Ėmė atidžiau dairytis aplink. Jam atrodė, kad apie šią vietą turi būti Šabūno sodyba.

—    Įleiskit! Atidarykit! — Išgirdo Trinkūnas iš vakarų pusės įsakantį balsą. Tas balsas jam buvo pažįstamas. Iš karto neatsiminė, bet kai antrą kartą išgirdo, pažino.

—    Orlovas! Gyvate! Na, vyruti, šį kartą pakliuvai! — Sugriežė dantimis Trinkūnas, ir baisus kerštas prieš šį ištvirkusį rusą apėmė jį.

Supratęs, kad į Šabūno sodybą įsisuko Orlovas, Trinkūnas taip pat tuojau susivokė, kad jis greičiausiai ne vienas. Todėl nutarė veikti, kiek galima, atsargiau. Dalį savo amunicijos ir milinę jis nuėmė, kad būtų lengviau. Pasiliko penkiais šoviniais užtaisytą šautuvą, ant jo uždėjo durtuvą, ir prie diržo užsikabino dvi granatas.

Skaityti daugiau: Trys velniai

PASAULIO LIETUVIŲ SPAUDA APIE MŪSŲ KARIUOMENĘ KARIUS IR PARTIZANUS

(1951    periodikos straipsnių bibliografija)*)

*Nors šiemet sukaks jau 12 metų, kai buvau paleistas iš kariuomenės atsargon, tačiau drausme dar užsiliko. Tad ir KA RIO redaktoriaus kvietimą-paraginimą, parašyti mūsų kariuomenę, karius ir partizanus liečiančių straipsnių bibliografija, atlikau skubiai, be eilės. Gal būt dėl Skubotumo atsiras trūkumų. Juos tikiuosi papildyti ateityje, kai KARYJE bus reguliariai dedama tokia pat bibliografija.

Aleksandras Ružancovas,-Liet. Bibliogr. Tanybos Vadovas ir “Knygų Lentynos" Redaktorius

Prieš porą metų pasaulio lietuvių spaudoje tik retkarčiais kada rasdavome šia tema vieną kitą straipsnelį. Vėliau — dažnėjo. Pagaliau 1950 m. stojus savo senojon sargybon mūsų KARIUI — šie reikalai visiškai pasikeitė. Šiandien jau nuolatos, o ypač atitinkamomis progomis, apstu medžiagos šiais mums svarbiais klausimais.

Redakcija

A. D.: Laisvės nevertas, kas negina jos. Darbininkas (JAV), 59/5.

Anaras: Partizanai, tikrovė ir iliuzijos. Naujienos (JAV), 160/1, 4.

Bačiulis, S.: Kaip bolševikai nušovė kpt. Pilvelį. Draugas (JAV), 185/5.

Biržiška, Vaclovas:    Pas generolą Mannerheimą prieš 34 metus. Keleivis (JAV), 12/4; 1831 metų sukilimas Lietuvoje. Keleivis (JAV), 54- 47.

Brazdžionis, P.: Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos. Draugas (JAV), 273/3, 5.

Budrys, Jonas: Apie Klaipėdos ir jos krašto grąžinimą Lietuvai. Nepriklausoma Lietuva (Kanada), Nr. Nr. 6-8; Klaipėdos krašto ir miesto atvadavimas. Nepriklausoma Lietuva (Kanada), Nr. Nr. 2-3; Klaipėdos sukilimas. Naujienos Nr. Nr. 30-31.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ SPAUDA APIE MŪSŲ KARIUOMENĘ KARIUS IR PARTIZANUS

MEDINIS ARKLYS

BĖGIMAS IŠ DANIJOS

ERIC WILLIAMS

... Duris atidarė jauna, aukšta, graži mergina. Ji buvo išsigandusi. Zigmas jai kalbėjo daniškai, o ji— net užsimerkė. Ji buvo visa nubalusi, tačiau šypsojosi, kai rankos mostu juos pakvietė įeiti į kambarį.

XIV SKYRIUS

Mažas jaukus kambarys apstatytas naujoviškais baldais. Paprastos sienos buvo smėlio spalvos. Šalia langų, skoningose medinėse dėželėse, augo kambarinės gėlės. Viduje buvo ramu. Čia dvelkė moteriškos rankos ir skonio pajautimas. Petras tikrai nežinojo, kaip elgtis šiame, po kelerių metų pirmą kartą atsiradus, gražiame kambaryje. Jis jautė, kad šiai maloniai merginai jie čią atnešė purvo ir pavojų, ir tai jam labai nepatiko.

Zigmas gi taip skubėjo, kad net pamiršo juos supažindinti su savo seseria. Jis visa jai trumpai paaiškino savąja danų kalba, įspėjo dar kartą atvykėlius, kad jokiu būdu neišeitų iš šio buto, ir pats išėjo, palikęs belaisvius su mergina, bailiai stovinčia kitoje stalo pusėje.

Skaityti daugiau: MEDINIS ARKLYS

Aerodromas per 48 val.

Pfc. V. BARTAŠIŪNAS

Į kariuomenę buvau pašauktas 1951 m. kovo mėn. Turėjau prisistatyti į Boston Army Base. Po priesaikos ir kitų formalumų, aš su kitais 66 vyrais (vienintelis lietuvis) buvome autobusais nuvežti į Fort Devens, Mass., stovyklą. Šioje stovykloje teko išbūti 10 dienų. Būnant Fort Devens stovykloje, turėjome atlikti bendro išsilavinimo egzaminus: matematikos, fizikos, geometrijos, mechanikos, elektromechanikos, signalizacijos ir kitus. Kadangi gana gerai išlaikiau tuos egzaminus, tai turėjau ir O. C. S. (kandidatų į karininkų mokyklą) egzaminus laikyti. Pastaruosius irgi neblogai išlaikiau. Be to, laikiau: rusų, vokiečių, ir lietuvių kalbų egzaminus. Aš vienintelis iš bostoniškių pakliuvau į 43-ją Pėstininkų Diviziją.

Būnant Camp Pickett, pirmiausia turėjome pagrindinį apmokymą, kuris tęsėsi 14 savaičių. Po to apmokymo pradėjome artilerijos apmokymą. Pirmosios apmokymo savaitės buvo nelengvos, ir teko daug prakaito išlieti, kol apsipratome su gyvenimo sąlygomis ir karine tvarka. Vėliau išvykome į A. P. Hill paligoną. šioje vietovėje teko išbūti apie 5 savaites. čia gyvenant barakus pakeitė palapinės. Gyvenimo sąlygos buvo nepergeriausios. Būnant paligone, mus daugiausia vargino uodai ir gyvatės.

Po keletos dienų, skiriamieji į Aviacijos Inžineriją, iš A. P. Hill pa-ligono išvykome į Camp Pickett stovyklą, iš kur mūsų ešalcnai pajudėjo vakarų link.

Skaityti daugiau: Aerodromas per 48 val.

Subkategorijos