Margieji laiškeliai kariui
LIETUVAITĖ Iš ALŽYRO
Gerb. Kapitone,
. . . Dideliu malonumu skaitau kiekvieną Jūsų žurnalo numerį. Kiek daug artimų, brangių atsiminimų jis man sukelia. Esu kapitono duktė, tad, dar Lietuvoje būdama, dažnai skaitydavau KARĮ, kuris buvo mano tėvelio mėgiamiausias laikraštis. Mane dar mažą tada labiausiai sudomindavo KARIO humoras — Kuprinės Pabiros. Tad ir dabar labai apsidžiaugiau, pamačiusi gerai pažįstamą senąjį KARĮ ir pastebėjusi jame tų pačių Pabirų skyrių.
Mane labai paveikė nr. 10—11 tilpę VI. Ramojaus atsiminimai “Mūšos kautynės” — vieno partizanų dalinio žuvimas. Iš rašinio sprendžiu, kad tai įvyko Biržų apskrityje. Aš gi esu biržietė. Biržuose gimiau ir augau. Biržuose ir jų apylinkėje praleidau savo vaikystę, o ir jaunystės dalį. Gerai pažįstu Pasvalį ir Pabiržę. Nekartą teko būti ir Saločiuose. Nekartą mane glamonėjo ir Nemunėlio vandenys. Taigi, visos tos vietos surištos su brangiais man atsiminimais, kurių nepamiršiu visą gyvenimą.
Skaitydama minimus VI. Ramojaus atsiminimus, aš nusikėliau mintimis į savo gimtinės kraštus. Ir anie vaizdai vienas po kito slenka mano akyse . . . Dar, rodos, tik vakar buvau visai vaikas. Tik dabar jaučiu, kaip buvo miela gyventi laisvoj Tėvynėje. Tad noriu VI. Ramojui, asmeniškai pergyvenusiam tą skaudžią partizaninę kovą, pasakyti, kad nei aš, nei kiti lietuviai, tų mielų atsiminimų ir tų baisių kovos valandų— niekad nepamiršime. Visa tai bus giliai įrašyta į mūsų širdis . . . Kiek jau žuvo Tėvynės sūnų dėl jos laisvės ir kiek dar žus, tačiau jie nenusimins ir nesudrebės!
Mielam KARIUI linkiu žengti savo keliu pirmyn. Tegul jis viso pasaulio lietuviams primena jų didžiausią pareigą — mūsų Tėvynę Lietuvą!
Danutė Puzinaitė
Oran-Algerie,
North Africa.
