A. A. VLADĄ RĖKLAITĮ PRISIMENANT
Lenkų Suvalkų sutarties sulaužymo sukaktį minint ir a. a. Vl. Rėklaičio atminimą pagerbiant, leiskite nors trumpą vaizdelį patiekti iš Širvintų kautynių. Bene ryškiausias a. a. Rėklaičio gyvenime momentas bus Širvintų kautynes.
Širvintų kautynes atmintinos visai Lietuvai. Aplinkybes, kovos lietuvių su lenkais buvo sunkios, buvo daug tragiškų momentų, kuriuos visgi nugalėjo lietuviškas savarankiškumas, darbas, energija. Štai sąlygos: lenkų gen. Želigovskis, užėmęs Vilnių, kėsinosi užimti ir Kauną, o gal ir visą Lietuvą. 1920 m. lapkričio mėn. pradžioje po sunkių kovų frontas apsistojo Dubingių, Giedraičių, Širvintų, Rykonių linijoje. Tautų Sąjungos Kontrolės Misija tarpininkavo susitaikyme ir ginklų paliaubose. Lenkai gerai žinojo reikalą ir derybų eigą. Jie jautė, kad gali tekti sustabdyti karą. Gen. Želigovskis nusprendė paskutinį kartą išbandyti laimę ir pulti Kauną, šiam reikalui jisai turėjo pakankamai jėgų. Žinojo, kad lietuviai ginsis, kad miestas bus sunkiai paimamas, tad nutarė išmanevruoti. Senoji lietuvių karių patarlė sako: “tiesiog arčiau, aplink greičiau." Tad ir Želigovskis ryžosi apeiti Kauno miestą iš šiaurės ir paimti, bet nepulti tiesiog per Vievį, Kaišiadorius į Kauną. Jis sukoncentravo savo pajėgas į šiaurę nuo Vilniaus, t. y. pastatė 8 batalionus prieš Širvintus, 8 batalionus prieš Giedraičius ir kavalerijos brigadą Dubingių rajone. Tai geroka, stambi kumštis. Operacijų eigą gen. Želigovskis numatė sekančiai: staigiu puolimu užimami Širvintai ir Giedraičiai; prie Ukmergės abi voros susijungia, gaunasi viso jau 16 batalijonų; sujungtos jėgos puola Ukmergę, Jonavą, Kauną. Tuo laiku kavalerijos brigada saugoja sparną ir juda Kovarskas, Kėdainiai, Raudondvaris (Tai yra aprašyta lenkų karo žurnale Bellona, 1925 m.). Šiuo savo žygiu buvo norima pastatyti Tautų Sąjungos Kontrolės Misiją prieš įvykusį faktą, apsunkinti Lietuvos Vyriausybę ir padaryti ją nuolaidesne.
Skaityti daugiau: ŠIRVINTŲ KAUTYNIŲ EPIZODAS
POVILAS G-KAS, ME.
Tvirtas pasiryžimas laimėti kovą su despotiška prievarta turi anksčiau ar vėliau baigtis pergale ir triumfu.
Prof. Šalkauskis
Šis atsiminimų pluoštelis pradedamas spausdinti tragiškoms spalio menesio Lietuvoje dienoms prisiminti.
Redakcija
Saulė lėtai slėpėsi už medžių viršūnių, rinkdama savo išblaškytus spindulius ir siųsdama juos tolyn į vakarus, o čia vietą užleisdama ilgiems medžių ir namų šešėliams. Bet neklaužados spinduliai, lyg atsitraukiančios armijos paskutiniai kovotojai, tai šen tai ten kyšteli savo galvas: auksu nuberia benurimstantįežero pavirčių; akinančiai lyžteli grįžtančių rugiapjovių akis; žvaigždžių ir vaivorykštės spalvų šokį pašoka pargenamos bandos sukeltose kelio dulkėse; sidabru paplevena išsidriekusiuose ražienų voratinkliuose ir galop, išgirdę varpo dūžius, gaisru įsidega bažnyčios bokšto languose. Vakaro tyla ir vėsuma, lyg palaimus ramybės angelas, leidosi ant mažo Platelių miestelio, įsiterpusio tarp miškų ir ežerų, pačiame Žemaitijos viduryje, 1944 metų rugpiūtyje. Didžioji miestelio gyventojų dalis — ūkininkai. Sugrįžę iš laukų, susėdę gonkose, ilsino sunkių dienos darbų ir kaitros nukamuotus sąnarius ir godžiai traukė naminio tabako prikimštas pypkes. Tik šią mingančią vakaro tylą retkarčiais pabudindavo tolimas rytuose, lyg iš po žemių išsiveržiąs, dundėjimas ar užklydusio lėktuvo motoro ūžesys. Tada žmonės suklusdavo, lyg nujausdami didelę nelaimę, o širdyse geidė tik savo kasdieninio sunkaus darbo ir ramybės.
SS-esesininkai atvažiuoja
Staiga šią romantišką ir kartu taip paprastą vakaro ramybę suardė važiuojančių vežimų bildesys. Žemaičių Kalvarijos vieškeliu, dideliame dulkių debesyje, artėjo miestelio link gurguolės.
— Vokiečiai! — kažkur šūktelėjo, pro kiemo tvorą iškišęs nosį, paauglis.
— Ir ko jie čia, velniai ?! . . pasigirdo, iš vijokliais apaugusių ir vakaro sutemos gaubiančių gonkų, balsas.
— Jau vėl turbūt prievolių prievarta atiminėti... — garsiai nusispjovęs ir pypkę į medinę klumpę mušdamas, paspėliojo trečias.
Tikrai, tai buvo vokiečiai. Jie jau spėjo įvažiuoti į miestelį, sustojo turgaus aikštės viduryje purtėsi nuo savęs storus dulkių sluogsnius, išdidžiai sukiojosi ir žvalgėsi į visas puses. Jų nebuvo daug. Tik aštuonis. Taip pat nebuvo daug. Tik aštuoni. Taip pat ma, taip vadinama “baudžiamoji ekspedicija”, neatiduotoms prievolėms iš ūkininkų konfiskuoti. Jų krūtines puošė atsižymėjimo ženklai, o kepurėse be įprastinės kokardos su hakenkreuzu-svastika dar matėsi kaukolės. Tai buvo SS-esesininkai, kariai iš ištikimiausios Hitlerio armijos. Jie turėjo prie savęs, be makštyse didžiulių pistoletų, automatus-Maschinenpistolen. Vežimuose pro brezentinio uždangalo kraštus matėsi įvairios šovinių dėžės, o viename iš jų grąsiai riogsojo sunkusis kulkosvaidis. Iš kur, kaip ir ko jie čia atsirado? — Visiems sužinot rūpėjo, bet klausti niekas nedrįsos. Tuo tarpu vokiečiai vėl susėdo į vežimus ir nuvažiavo į krautuvininko L. kiemą. Prievarta užėmė jo namų visą antrąjį augštą ir tenai apsigyveno.
Skaityti daugiau: KAUTYNĖS LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE
Gerbiamieji
Savotiškai buvau nustebintas, kai po vasaros atostogų, kurias praleidau Čikagoje; grįžęs į Urbaną, radau manęs belaukiantį KARĮ.
KARYS yra vienintelis lietuvių žurnalas, puikiai iliustruotas, turiningas tiek praeities įvykiais, tiek naujausiomis šių dienų žiniomis, sensacingais išradimais karo srityje.
Prašau priimti poros dolerių paramų KARIUI.
Urbana, Jūsų
1952. IX. 15. Juozas Rasymas
Didžiai Gerbiamieji,
Siunčiu Money orderį $6, iš kurių $4 KARIO prenumeratai ir $2 KARIUI pagelbėti.
Su geriausiais linkėjimais ir gilia pagarba.
K. Daunys
Canada, 1952. IX. 16.
Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui
PARTIZANAI PRIEŠ PARTIZANUS
Japonų okupacijos metu Pietų Azijos valstybėse vyko gyvas partizaninis karas prieš okupantą. Neperseniai tos kovos vadovai Maniloje, Filipinuose, turėjo šių veteranų konferenciją. Aišku, kad tik partizanas gali geriausiai žinoti, kaip šiandien kovoti prieš raudonuosius partizanus, kurie gausiai veikia pietryčių Azijoje.
Šios konferencijos pirmininkas ir organizatorius yra buvęs Terry Adevoso, vadovavęs apie 100.000 pilipiniečių partizanų. Jis 1942 turėjo vos 200 kovotojų, o pabaigoj karo jo žinioje buvo 40.000 vyrų. Šiuo metu jis yra ats. pulkininko laipsnyje. Delegatus atsiuntė Viet Nam, Cambodia, Thailand, Malaya ir Hong Kongas. Stebėtojai dalyvavo iš Indonezijos, Australijos, tautinės Kinijos, Pasaulio Veteranų S-gos ir Amerikos. Pirmasis rezultatas: nutarta įsteigti pastovų organą, kuris tęstų planingą bendrojo saugumo koordinavimą.
PABŪKLAI PREKYBOS LAIVAMS
Netrukus JAV prekybos laivai ligi tam tikro laipsnio bus pajėgūs save apsiginti. Naujasis Mariner klasės prekyb. laivas galės išvystyti didelį greitį, turės torpedoms iššauti vamzdžius, artilerijos pabūklus ir pov. laivų stebėtojus — helikopterius.
NEBUS KARO AVIACIJOS AKADEMIJOS?
Kaip dabar atrodo, Karo Aviacija neturėsianti savo ginklo rūšiai numatytosios augštosios mokyklos. Jos pastatymas vyriausybei kainuotų 175.000.000.00 dolerių, tačiau dėl ekonominių motyvų greičiausiai naujasis Kongresas šios sumos neskirsiąs. Šios mokyklos priešai įrodinėja, kad paruošti savoj mokykloj akademiką kainuosią net 25.000 dolerių, tuo tarpu dabar laivynas pasiruošia karininką tik už 6.000 dolerių.
KĄ TAI REIKŠTŲ?
Šį rudenį trys rusiškos divizijos bendrai su vengrų daliniais vykdė karo pratimus pietų Vengrijoje netoli Jugoslavijos sienos. Vengrijos armijoje ypatingai sustiprinta anti-jugoslaviška propaganda.
SUNKU PABĖGTI
Vakariečių žvalgyba nusiskundžia, kad vienas geriausių informacijos šaltinių, — politiniai pabėgėliai, — baigia visai išdžiūti... Šis šaltinis šiek tiek sruvena iš rytų Vokietijos.
Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS
KAIP PRANCŪZAI KEIKIASI
Nė viename pasaulio parlamente taip nesikolioja, kaip Prancūzijos, štai 1951 metais iš mandagiųjų prancūzų lūpų pažerti “deimančiukai”:
Socialistai yra švariausi, nes tik 97 kartus pavartojo žodį “melagis”.
Komunistai svaidėsi šiomis epigramomis: 100 kartų “žulikas”, 179 — “žmogžudys”, 204 — “kiaulė”, 272— "fašistas”, 18 “tautos duobkasys”, 8— “išdavikas” ir nespausdinamais keiksmažodžiais — 311 kartų.
Dešinės partijos bevelijo atsakyti: 32 — “Stalino batlaižiai”, 17 — “purvino kavijaro pardavėjai”, 21 — "pamišėliai”, 19 — “išdavikai”, 128 — “žulikai” ir 120 kartų “chuliganai”.
Komunistai ir jų priešai 37 kartus susikibo už krūtų.
DIDŽIAUSI GIRTUOKLIAI — PRANCŪZAI
Neseniai Paryžiuje — Sorbonoje baigėsi 24-sis Tarptautinis Antialkoholinis (Abstinentų) Kongresas, kuriame buvo atstovaujamos 25 tautos su 400 gydytojų, sociologų, psichiatrų, įvairių bažnyčių atstovų, ekonomistų ir prohibicijos šalininkų.
Štai šio kongreso išvados:
1. Prancūzija prageria 10% savo tautinio biudžeto, kas sudaro apie 1.900 000 000.00 dolerių per metus.
2. prancūzas per metus išgeria 159 litrus vyno, tuo tarpu italas tik 35 litrus;
3. Prancūzijoje iš 1000 gyventojų — 22 alkoholikai. Tuo tarpu JAV iš 1000 žmonių yra 10 alkoholikų, o Anglijoje tik 3 prisiekę girtuokliai.
NEBRANGIAU
Ji norėjo įsigyti dulkių siurblį. Išsimokėtinai, žinoma. Jis sutiko. Bet vėliau pamatė, kad vietoj paprasto pigaus modelio ji užsakiusi žymiai brangesnį liuksusinį. Jis pareiškė nepasitenkinimą.
— Bet mielasis, — paaiškino ji,— šitas modelis nekaštuos brangiau. Mums tik reikės truputį ilgiau mokėti ...
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
