Partizanai: Istorija ir dabartis

APIE TAUTĄ ŽUDIKĘ

Šią vasarą (gegužės mėnesyje Barcelonoje, Ispanijoje) įvyko 35 Eucharistinis Kongresas, kurio metu New Yorko arkivyskupas kardinolas Spellmanas pasakė reikšmingą, daug triukšmo sukėlusią spaudoje ir politiniuose sluoksniuose, kalbą.

Kardinolo kalba buvo skirta taikai ir šeimai.

Protinės nuotaikos, — tarp kitko pasakė jis, — pasidarė taip persunktos karinėmis įdėjomis, kad žmonės nebegali skirti tiek, kiek reikalinga, dėmesio ir energijos tinkamam jaunuomenės auklėjimui ir bendrai šeimos židiniui.

Mes matome, — kalbėjo jis toliau, — nesuskaitomų armijų telkimąsi. Mes matome plieno tirpinimo pečius ir kalves, kuriose kalami visame pasaulyje ne plūgai, bet baisūs žudanti ginklai. Mes matome mokslininkus, kurie savo laboratorijose gamina naujas žmonių naikinimo mašinas. Propaganda kursto beprotišką neapykantą, tikslu protus ir širdis paruošti žudymui ir naikinimui. Galbūt pasaulis artinasi į Armagedoną, kurio pergyventi negalės nė viena tauta. Apokalipsėje, kaip žinia, minimas Armagedonas — laukas, kuriame turėtų įvykti paskutinė kova tarp blogio ir gėrio.

Bet šioje ypatingoje kardinolo kalboje kulminacinį punktą sudaro jo nepaprastai griežtas tautos žudikės pasmerkimas. O tasai pasmerkimas padarytas šioje jo kalbos vietoje.

— Mes matome, — kalbėjo kardinolas Spellmanas Barcelonoje, — tautą žudikę, kuri nutrūko nuo moralinio saito, matome tautą atkakliai naudojančią dideles ir mažas tautas, žadančią joms neįvykdomus stebuklus ...

Nors kardinolas nepaminėjo rusų tautos vardo, nepaminėjo taip pat ir jos dabartinių vadų, viešpataujančių Kremliuje, bet dauguma laikraščių, jų tarpe ir New York Times, šią kalbą savo laiku komentuodami, aiškiai pažymėjo, jog čia turima galvoje rusų tauta su jos komunistiniais vadais. Dėl šios kardinolo kalbos, kaip sakyta, sukilo aštri polemika.

Amerikos viešoji opinija, ypatingai vyriausybės palaiminimu susidaręs “Rusijos tautoms išlaisvinti komitetas” (apie kurį mūsų spauda kažkodėl pernelyg mažai informuoja visuomenę, nors ten pasireiškiančios tendencijos kartais labai ir labai mums esti įdomios) laikosi tos minties, jog kovoje su komunizmu būtina atskirti rusų tautą, kuri taip pat kenčianti nuo komunizmo negerovių. Tad ir pacituoti kardinolo žodžiai esą netaikintini rusų tautai, o tik jos valdovams komunistams.

Skaityti daugiau: APIE TAUTĄ ŽUDIKĘ

LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.

Plk. A. Birontas

MANO ATSAKYMAS PULK. OSKARUI URBONUI

Šiame numeryje plk. A. Bironto atsakymą plk. O. Urbonui baigiame. Dėl vietos stokos, o taip pat ir todėl, kad pasidarytų džentelmeniškesnis, šį straipsnį buvome priversti gerokai sutrumpinti.

Redakcija

(Tęsinys iš pereito nr.)

Tamsta puikiai žinojai, kad karas vokiečių praloštas. Tatai buvo visiems aišku, net paprastam kareiviui. Tad, jei toks didelis patriotas dediesi, turėjai pagalvoti, kas bus su Lietuva, kai ją vėl okupuos bolševikai, ir pasistengti su vokiečiais gerai sugyventi, dėl visokių mažmožių jų neerzinti, juoba, kad kito atsitraukimo kelio neturėjome. Tamsta toleravai ir pro pirštus žiūrėjai į šmeižtus Tamstai priklausančių karininkų ir kareivių ir nesiėmei priemonių tokiai padėčiai prašalinti. Tatai aiškiai matosi iš Tamstos rašinio.

Viet. Rinktinės nuginklavimas buvo mums visiems skaudus smūgis ir mes visi buvome tuo vokiečių pasielgimu pasipiktinę. Jau po Rinktinės išvaikymo generolui Hince pareiškiau, kad toks griežtas pasielgimas su Rinktine sudavė visai Lietuvai skaudų smūgį, ir, jei bus skelbiama mobilizacija, pasisekimo nebus. Tame pačiame “Kario” 12 Nr. Tamsta pats prisipažįsti, kad dažnai atmainydavai gen. Plechavičiaus duotus parėdymus ir kad jisai netgi grąsino Tamstą įkišti į daboklę. Tatai parodo, jog Tamsta, bet ne Plechavičius, buvai “spiritus movens” Rinktinėje. Jei vokiečių generolas Harm, kuriam gen. Plechavičius priklausė, atmainė Plechavičiaus įsakymą batalijonui vykti ne į Vilnių, bet į Ašmeną, turbūt taip ir reikėjo, nes augščiausia vadovybė visvien buvo ne Tamstos ir ne Plechavičiaus rankose, bet vokiečių. Bolševikams artėjant prie Vilniaus, vokiečiams aiškiai buvo žinoma, kur batalijonas turėjo žygiuoti. Situacija karo lauke, ypač bolševikams žygiuojant pirmyn, o vokiečiams traukian-its, keitėsi ne tik kas dieną, bet ir kas valandą. Vientik kad negadinti santykių, Tamsta privalėjai sutikti su generolu Harm, arba laukti decizijos gen. Plechavičiaus ir jį įtikinti, kad dėl to triukšmo kelti nereikėtų. Tuo savo žygiu Tamsta norėjai save išaugštinti ir pabrėžti, kad visur kur geriau nusimanai už savo viršininką. Plechavičius gal visai nebūtų dėl tokio menkniekio “kracho” daręs ir nebūtų ieškojęs konflikto su vokiečiais, nes tai vis vien bendros situacijos karo lauke nebūtų pakeitę, nė bolševikų invazijos nebūtų sulaikę. Tamstai čia buvo tik gera proga dar didesnį kylį tarp lietuvių ir vokiečių įvaryti. 

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.

APIE ORO KARĄ KORĖJOJE

Vienas žymiausių JAV sprausminių lėktuvų eros pilotas, pulk. Francis S. Gabreski, AIR FORCE žurnalo skaitytojams patiektame klausimų formoje straipsnyje pasakoja apie oro karo perspektyvas Korėjos fronte. KARIO redakcija, pasinaudodama AIR FORCE žurnalo leidimu ir mūsų skaitytojams perduoda mintis suglausto straipsnio formoje.

Jau II-jo pasaulinio karo metu pulk. Gabreski buvo žymus 8-sios Aviacijos grupės pilotas, nušovęs 31 priešo lėktuvą. Korėjos oro kautynėse jis įsigijo “oro tūzo” vardą už nušovimą 6,5 MIGų virš šiaurinės Korėjos. Tik keletas aviacijos lakūnų turi sprausminių lėktuvų eros “tūzo” titulą. Ir pulk. Gabreski patyrimas kalba už save, tad jo mintys yra vertos dėmesio.

Redakcija

Šiuo ,metu, pasakoja Gabreski kol komunistai neatpalaidavo visų savo oro jėgų Korėjos fronte, amerikiniai F-86 su patyrusiomis įgulomis, lengvai susidoroja su rusiškojo tipo MIGais. Tačiau, nors ir daugiau komunistų lėktuvų būtų atpalaiduota Korėjos frontui, vis tiek geriau pasirengę JAV pilotai valdytų oro erdvę virš Korėjos padangės.

Komunistai, stengdamiesi paruošti kuo daugiau sprausminių lėktuvų pilotų, juos atsiunčia į taip vadinamąją MIG Aleją, virš Yalu upės, kuri yra lyk karo piloto pratybų ir egzaminų erdvė. Komunistai siunčia žymias lėktuvų formacijas. Naujokai pradžioje stengiasi tik stebėti Sabre skraidančias grandis. Kiek pasižvalgę, jie tuoj dumia į neliečiamąją šventovę Mandžurijoje, anapus Yalu tėkmės. Ir taip jie lavinasi keletą dienų, kol išdrįsta įsivelti į kautynes su Sabre jėgomis. Ir šiame treniravimosi laikotarpyje F-86 lėktuvus valdą pilotai stengiasi sunaikinti kuo daugiausia MIGų. Taigi šiuo laikotarpiu raudonieji daugiausia ir nustoja savo lėktuvų. Aišku, jei komunistai leistų į kovas vien tik patyrusius savo lakūnus, ir amerikiečių nuostoliai būtų žymiai aukštesni.

Nėra abejonės, jog rusiškų lėktuvų panaudojimas Korėjos fronte reikalauta, kad didžioii dalis žemės techniškojo personalo ir dalis rusųpilotų būtų užimti prie visos šios operacijos. Prileistina, kad ir pilotai instruktoriai yra taip pat rusai, tačiau šio fakto niekada nepatvirtino mūsų oficialūs šaltiniai.

Skaityti daugiau: APIE ORO KARĄ KORĖJOJE