PRIETILTYJE

VLADAS RAMOJUS

(Pradžia 1 nr.)

Kitą rytą vėl išėjom su visais daiktais. Gatvėse, kur kelias dienas nebuvau, matėsi artilerijos sviedinių ir bombų išraustos duobės, apgriuvę, vietomis dar tebesmilkstą namai, o kai kur — kareivių ar arklių lavonai. Artilerijos ugniavietės, prieštankiniai grioviai kiekvienoje sankryžoje, aikštėse, skveruose.

Žygiuojame viena centrinių gatvių, einančia iš vakarų į miesto centrą. Netoli centro ir vienam, ir kitam skvere pastebim medžiuose besisupančius vokiečių karių lavonus. Kaikuriems ant kaklo užkabintas užrašas "Bailys”. Žiūrim ir nesuprantam. Ar tai bolševikai buvo naktį įsiveržę, ar kas? Viršininkai, leidę minutę kitą pasižiūrėti šio nesuprantamo vaizdo, veda tolyn į darbovietę. Toliau pamatome ir daugiau pakartųjų, kaikuriems ir SS ženklai tebėra pakaklėse. Pasiekus darbovietę ir mums pranešamas baisusis Gottenhafene uždarytosios 2-sios armijos vado įsakymas: “Būsit taip pat pakarti, kaip anie, kuriuos matėte, jei pasitrauksit iš darbovietės ar neatliksite duotų pareigų”. Šios drastiškos priemonės mums aiškiai byloja, kokia kaina prietiltis laikomas, ir kas jame beliks, kada bus galutinai kritęs. Tankų nematyti, vokiečių lėktuvai visai nepasirodo.

Vakare į Grabau nebegrįžtam. Šis priemiestis jau rusų rankose.

Kūdikis prie motinos lavono

Pasirenkam patalpas pačiame miesto centre, užimdami buv. jūrininkų ramovės II aukštą. Apačioje, puošnaus restorano patalpose, suvaryti arkliai, o šalia jų sukritę miega kareiviai. Langai be stiklų, sienos sutrūkusios, aplinka bombų gerokai išakėta. Kas valandą į miestą bekrutančios tonos sviedinių siekia ir mūsiškį sektorių. Trys vyrai siunčiami į uosto sandėlius parvežti duonos. Suradę pamestą gurguolę, išvažiuoja. Aliarmas. Lėktuvai atūžia. Palikę arklį gatvėje, vyrai skuba į artimiausią slėptuvę. Prie angos pasimaišo moteris, stumianti vežimėlį su kūdikiu. Civilių žmonių maža mieste belikę. Jie evakuojami laivais. Vyrai padeda moteriškei įkelti vežimėlį ir kūdikį į slėptuvę. Tai vokietė, kurios vyras kažkur fronte. Čia dabar jos paskutinis kelio gabalas į uostą, paskui į laivą ir tolyn nuo mirties, tolyn nuo pavojų. Praėjus bombardavimui, vėl mandagus vyrų patarnavimas, atsisveikinimas. Moteris nuskuba į uostą, o vyrai savu uždaviniu.

Skaityti daugiau: PRIETILTYJE

Trys velniai

JONAS NOREIKA

(Tęsinys iš 1 nr.)

—    Orlovas! Gyvatė! — Lietuviškai keikėsi dantimis grieždamas Trinkūnas, kai įsižiūrėjo į priešininko veidą.

—    Tai tu, išdavike! — Rusiškai sumaurojo Orlovas, atmušdamas pirmąjį smūgį.

—    Ko tu nori, sakyk? — Orlovas.

—    Užmušiu tave! — Trinkūnas.

—    Už ką?! — Vos suspėjęs išvengti mirštamo smūgio, pašokdamas į šalį, persigandęs, bet save suvaldydamas, sušuko Orlovas.

—    Už tai, kad tu nevertas gyventi!!! Šunsnuki tu!!!

Daugiau žodžių ištarti Orlovas nebespėjo: Trinkūno durtuvas pataikė į jį. Paskutinis plėšikas krito nuo jo rankos.

Trinkūnui pasidarė lyg ir gaila jų. Nes ir jie turėjo savo motinas, savo tėvynę ... Bet kuo gi jis kaltas? Jis tik gynė kitus, gynė savo tautiečius nuo žiauraus užpuolimo. Gynė beginklę mergaitę, kuri niekam blogo nėra padariusi. Ir gynė nuo tų, kurie patys savo valia, niekeno neverčiami, kėsinosi sunaikinti garbę ir turtą teisingųjų.

—    Tai ne aš, o pats likimas jus mano ranka nubaudė.

Trinkūnas priėjo prie lango ir pusbalsiai, kiek galėdamas atsargiau, tarė:

—    Ar jūs esate?

Buvo tylu.

Skaityti daugiau: Trys velniai

ŽMONĖS IR ŽVĖRYS

A. MERKELIS

Šventojo Rašto Mozės pirmosiose knygose pasakojama, kad Dievas sutvėręs žmogų pagal savo paveikslą ir padaręs jį visų žemės tvarinių valdovu. Žmogus į Dievą panašus savo nemirtinga siela ir kūrybine galia. Tomis savybėmis žmogus pranašesnis už visus žemės gyvuosius tvarinius. Bet gi savo kūnine prigimtimi ir savo žemaisiais instinktais žmogus turi daug bendro ir su žvėrimi. Tramdydamas savyje žvėrį ir tobulindamas savo sielą bei ugdydamas kūrybines galias, žmogus artėja prie dievybės, ar kitais žodžiais tariant— jis kultūrėja.

Žmonija per daugelį tūkstančių metų yra padariusi milžinišką kultūrinę pažangą. Nuo akmens amžiaus ligi dabartinio atominio amžiaus žmonija ypač daug yra pažengusi medžiaginėje kultūroje, žmogus ne tik sau naudingus gyvius, bet ir didžiąsias gamtos jėgas pajungė ir privertė jas tarnauti, tačiau per daugelį tūkstančių metų vis dėlto žmogus nepajėgė galutinai savy sutramdyti žvėries. Ir šiandien, vadinamam atominiame amžiuje, kai kuriuose žmonėse žvėris siaučia, gal būt, dar brutaliau, negu akmens amžiuje.

Bolševizmas ir nacionalsocializmas, paneigęs žmogaus dieviškąją prigimtį, atpalaidavo žmoguje žvėries siautėjimą. Tad nenuostabu, kad daugiausia nužmogėjimo ir žvėriškumo kaip tik pasireiškia nacių ir bolševikų režimuose. Mūsų tautai teko išgyventi abiejų tų režimų baisumus, o bolševikinis mūsų tautos naikinimas dar ir dabar tebesitęsia.

Daugiausia bolševikų ir nacių žvėriškumo patyrė tie, kurie pateko į jų kalėjimus ar kacetus.

Tad tie nedaugelis, kuriems buvo lemta išeiti iš bolševikų kalėjimų ir nacių kacetų, daugiausia kalba apie juose patirtą nežmonišką žiaurumą ir, rodos, sveiku protu neįtikėtiną žvėriškumą.

Jau išleista keletas knygų, vaizduojančių bolševikų kalėjimų ir nacių kacetų žiaurumus bei žvėriškumus. Praeitų metų pabaigoje ir Stasys Yla išleido savo kacetinių išgyvenimų knygą, įvardintą “Žmonės ir žvėrys Dievų Miške”. Knyga stambi, 558 psl., iliustruota.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ŽVĖRYS

DAINIAUS MIRTIS

BALYS AUGINAS

Baladė

(Iš ciklo “Užgesusių kovų vaizdai’’)

Jis buvo jauniausias kuopoje
Ir žygy visad su daina —
Kulkosvaidis klaikiai užgroja —
Jo skruostuos drąsi šypsena.

     Ne vieną mes naktį budėjom
     Drėgnam apkase ir šaltam — 
     Dainavo jis rudenio vėjam, 
     Niūriems Augustavo miškams —

Liepsnodami švietė Giedraičiai,
Ir brėško laisvoji diena: —
Ar girdite — trupa jau pančiai —
Suskambo mūšy jo daina — — —

Skaityti daugiau: DAINIAUS MIRTIS

...OI GREIČIAU GRREIČIAU, JAUNI BERNUŽĖLIAI!...

Seržantas Algimantas Kaupas,

JAV armijos savanoris, topografijos specialistas, tarnavęs Guame, Japonijoje, buvęs Pusano prietiltyje. Pirmosios kavalerijos divizijos veteranas, šiuo metu einąs atsakingas pareigas 88-sios parašiutininkų divizijos štabe. Po poros mėnesių baigęs karinę tarnybą, Algimantas tikisi tęsti toliau pertrauktas studijas universitete. Retkarčiais rašo liet. spaudoje, gabus karikatūristas, dekoratorius. KARIUI siunčia nuoširdžius sveikinimus.

Ptv. F. P. Apulskis, inžinerijos batalione baigęs apmokymą, pereitų metų pabaigoje išvyko į Korėją. Vasario 16-sios proga iš kovų lauko per Lietuvių Karių Kartoteką jis atsiuntė Am. Liet. Tarybai $6 auką.

Gili pagarba fronto kariui, kuris ir pavojaus gyvybei akivaizdoje nepamiršta kiekvieno lietuvio pareigos, materiališkai remdamas mūsų politinę kovą dėl teisės ir laisvės, dėl Tėvų Žemės Nepriklausomybės.

Skaityti daugiau: ...OI GREIČIAU GRREIČIAU, JAUNI BERNUŽĖLIAI!...

Subkategorijos