IR VĖL IŠVYKSTANT
JUOZAS MIKŠTAS
Šiandien sakau sudie šiam vandenynui,
Ir miestui ir pamėlusiems kalnams,
Draugai, ar jūs atspėsit ar jūs žinot,
Kur dar toliau likimas mus nutrems?
Juk žemės rutulys dabar toks mažas
Ir taip išvaikščiotas, toks neramus.
Ir mes tik buvusių dienų miražuos
Vis tebematome gimtus namus.
Gal susitiksime kur netikėtai.
Gal vėl krūtinėse audra alsuos.
Gal vėl milinės nesenai dėvėtos,
Dengs mūsų kūnus fronto apkasuos.
Dabar pakelkime taures už dieną,
Už dieną bendro žygio į tenai,
Kur eisime, draugai, visi kaip vienas,
Ir priespaudą paversim pelenais!
Ilgai klajoję po pasaulį platų
Tikrai mes sulauksim tos didžiosdienos.
Ją mūsų gilūs lūkesčiai numato,
Ir ji, tik ji džiaugsmu mums suliepsnos.
Adelaide (Australia), 1952. I. 6 d.
