KANKLĖS IR KARDAS

A. Merkelis

O vienok Lietuva
Juk atbus gi kada:
Ne veltui ji tiek iškentėjo!
Kanklių balsą išgirs,
Miegąs kraujas užvirs,
Nes kryžius gyvatą žadėjo.
Skausmuos jėgos išaugs, 
Atgimimo sulauks ...

Maironis

 

Minėdami Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės šventę, mes atsigrįžtame į savo praeitį, nužymėtą didingais žygiais. Mūsų tautos praeitis davė galios tautai prisikelti laisvam gyvenimui, atkurti savo nepriklausomą valstybę. Prieš 34-rius metus Lietuvos Valstybės Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Tai buvo įkūnijimas kelių amžių lietuvių tautos siekimų.

Amžiais lietuvių tautos laisvės ilgesį žadino ir ugdė dainiai savo kanklėmis, o išsiilgtai laisvei tapus kūnu — ją savanoriai nuo smurto gynė savuoju kardu.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Vasario 16 d. mes džiaugdavomės savo laisvėje pasiektais laimėjimais. Dabar jau dvylika metų, kai mūsų tauta pavergta ir žiauriausiu būdu naikinama. Ir šiandien, gal būt, labiau negu bet kada laisvės trokšta ir Sibire kankinamas, ir savojoj tėvynėje vargstąs, ir laisvuose kraštuose įsikūręs, bet savosios tėvynės išsiilgęs lietuvis.

Mes tvirtai tikime, kad Lietuva taps nepriklausoma, nes teisė ir teisingumas mūsų pusėje, o smurtas bus sužlugdytas. Ir šiais metais, minėdami vasario 16 d. savo nepriklausomybės šventę, mes visam pasauliui skelbiame, kad mes esame gyvi ir norime būti laisvi.

Ar mes ištversime, ar mes išliksime gyvi, jei bolševikinis smurtas dar ilgai nebus pažabotas ir sužlugdytas? Štai svarbiausias mūsų šių dienų klausimas.

Tautinės gyvybės sargyboje mes visi turime budriai stovėti. Mūsų tėvynėje tauta naikinama fiziškai ir dvasiškai. Emigracija taip pat graso mūsų tautinei gyvybei. Reikia didelių, tiesiog didvyriškų pastangų, kad mes galėtume emigracijoje apsaugoti savo priaugančiąją jaunąją kartą nuo ištautėjimo.

Savosios tautinės kultūros ugdymas šiandien yra vienintelis ginklas, kuriuo mes prasiskinsime kelią į nepriklausomą Lietuvą.Savoji kultūra yra didysis mūsų nepriklausomybės laidas. Savoji kultūra, tai kanklės, kurios žadins mūsų budrumą stovėti savo tautos gyvybės ir laisvės sargyboje. Jei išliksime gyvi, lemiamą valandą savo teisę būti laisvais ir nepriklausomais mes pajėgsime paremti ir kardu.

Kai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Maironis, Vaižgantas skynė kelią Lietuvos nepriklausomybei, jie stiprybės sėmės iš praeities: milžinkapiuos ieškojo Lietuviško žodžio. Šiandien visa Lietuva vienas didžiulis Milžinkapis, kuriame ilsis tie, kurie verčiau pasirinko mirtį, negu vergiją.

Skaityti daugiau: KANKLĖS IR KARDAS

PASAULIO LIETUVIAI 1951 METAIS

SALOMĖJA NARKĖLIŪNAITĖ

Mokslas, Menas, Literatūra

Pernykščiai metai užsklendė vieną svarbiausiųjų pokario laikotarpio lietuvių istorijos lapų. Kartu su jais pasibaigė didieji lietuvių emigraciniai rūpesčiai, prasidėję prieš keletą metų. Didesniais būriais ar mažomis saujomis, išsiblaškę po visą laisvąjį pasaulį, vieni lietuviai jau susirado pastovią gyvenvietę ir tenai įleido šaknis, jau įsijungė ar baigia įsijungti į vietos lietuviškąjį gyvenimą, įliedami šviežio kraujo.

1951 m. naujosios emigracijos pasiskirstymas šalimis atrodė šitaip: JAV — 25,000, Kanadoje 10,000, Anglijoje 6,000, Australijoje 3,500, Pietų Amerikos valstybėse 2,000 ir Vokietijoje — 10,000. Kadangi per tuos metus iš Vokietijos išemigravo apie 3,000 lietuvių, tai šiems metams tenai liko per 7,000, iš kurių tik pusėturi JT globą.

Pereitieji metai praėjo didelių istorinių sukakčių minėjimo ženkle. Septyni šimtai metų nuo pirmojo Lietuvos krikšto ir karaliaus Mindaugo karūnacijos, dvidešimt penkeri metai nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir dešimt metų nuo didžiosios Lietuvos tragedijos pradžios, nuo birželio 14-17 dienų trėmimų.

Plačiai po visą pasaulį gyvenantieji lietuviai tas sukaktis paminėjo ne tik savo tarpe, bet dalyvaujant ir jų bičiuliams svetimtaučiams, o po to tie minėjimai plačiu aidu atsimušė viso pasaulio spaudoje, tomis progomis primindami pavergtą ir kankinamą kraštą.

Pereitą metą išeivijos ir tėvynės ryšiai sustiprėjo labiau negu kadakitados. Į kraštą prabilo “Voice of America” lietuvišku žodžiu iš to laisvės krašto, kuris anapus geležinės uždangos dabar tėra vienintelis jų laisvės simbolis. Į vakarų pasaulį, į laisvę, prasiveržė žvejų laivu trys jauni lietuviai, atnešdami tikrąsias žinias apie padėtį ir saviškių laisvės šauksmą, kuris dar labiau sustiprėjo, nes apie tai sužinojo visas pasaulis.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIAI 1951 METAIS

FAKTŲ IR IDĖJŲ PAKOPOMIS

JURGIS LENGVENIS

“Trečiojo pasaulinio karo istorija’’, kurią praėjusį rudenį įdomiai ir sensacingai aprašė amerikiečių magazino Collier’s bendradarbiai, atrodo, turės mažiau pasisekimo, negu buvo laukta. Magazinas su ta “istorija” padarė gerą biznį, išparduodamas pusę milijono papildomų egzempliorių. Buvo galvojama specialaus numerio straipsnius išleisti atskira knyga. Tačiau dabar trys bendradarbiai, kurių tarpe pats žymiausias “trečiojo karo istorikas” žurnalistas R. E. Sher-woodas, atsisakė duoti savo straipsnius pakartoti, ir todėl knyga greičiausiai nebepasirodys.

Atsisakymo motyvai, — kad tiek Jungtinės Tautos, tiek pavieniai asmenys, tiek daugelio kraštų viešoji nuomonė buvo perdaug įgąsdinti “trečiojo pasaulinio karo” vaizdais ir klaidingai suprato autorių intencijas. Todėl išsigando ir pats stambiausias amerikiečių “psichologinio karo” specialistas Shenvoodas, jis nenorįs būti išvadintas “karo kurstytoju” ...

Mes, Rusijos bolševikų pavergtų tautų žmonės, Collier’s magazino bendradarbių intencijų nenusigandome. Mes galėjome tik pritarti jų gabioms pastangoms parodyti pasauliui bolševikinį imperializmą, kuris anksčiau ar vėliau neišvengiamai sukels naują pasaulinį karą. Galėjome džiaugtis jų tikėjimu, kad demokratinis pasaulis galiausiai sutriuškins Kremliaus slibiną ir sudarys sąlygas Rusijos kalėjimo tautoms išsivaduoti. Teisybė, pats "psichologinio karo” prieš bolševizmą vaizdas mums neatrodė labai išmintingai sukonstruotas. Rusų pavergtoms tautoms toje koncepcijoje neteikiama vilčių, kad ios galės įgyti savo tautines nepriklausomybes. Tik satelitai ir Baltijos valstybės gal bus atstatytos, bet ne Gudija, ne Ukraina, ne Kaukazo respublikos. Piešiama, kad ir po bolševizmo sunaikinimo jos bus Rusijos valstybės dalimi ir nauju "demokratiniu” rusų valdomos. Tad kokia prasmė toms tautoms išskirtinai aukotis kovoje prieš rusiška bolševizmą, jei po "išvadavimo” jos vėl numatomos perleisti didžiarusiu viešpatavimui ?

Skaityti daugiau: FAKTŲ IR IDĖJŲ PAKOPOMIS

... Aktualu ★ Nauja ★ Gyvenimiška ...

Mūsų žvejai iš Tėvynes Didžiajam New Yorke: (dešinėje—stovi) Lionginas Kublickas, (sėdi) Edmundas Paulauskas ir Juozas Grišmanauskas. Šalia — “Voice of America“ darbuotojas jūrų kpt. inž. P. Labanauskas.

MŪSŲ ŠAUKLIAI IŠ PAVERGTOS TĖVYNĖS

JONAS LUKAS

Jau praėjusių metų vėlų rudenį pasaulio lietuvių spaudoje pasipylė gausiai naujų žinių apie baisią mūsų pavergtos tėvynės būklę anapus prakeiktosios geležinės uždangos. Tai buvo žodžiai žmonių, dideliu vargu ir atkaklia kova pasiekusių laisvuosius Vakarus. Tie jų pasakojimai iš tikrųjų dar dvelkė pavergtos tėvynės vėju, o jų akyse dar tebespindėjo kryžiuojamos mūsų tautos kančia ir besąlyginis ryžtas iškovoti Lietuvai laisvę.

Ir štai po keleto mėnesių tie žmonės, tie trys mūsų jūrininkai-žvejai, jau vaikščioja, važinėja, skraido mūsų tarpe, po plačiuoju Amerikos dangumi. Mes juos matome ne tiktai savųjų tarpe: juos priima aukštieji JAV valdžios pareigūnai, milijonai amerikiečių juos mato televizijos ekrane, skaito apie juos didžiojoj šio krašto spaudoj. Jau pats jų čia buvimo faktas, pavergtos Lietuvos ir lietuvių vardo linksniavimas, siekia pagrindinio kovos tikslo — skelbti pasauliui apie baisiąją bolševizmo pagrobtų kraštų skriaudą, apie aną didžiąją tragediją, kurią tik išgyvenusieji žmonės gali pilnai suprasti ir pažinti visame siaubingam nuogume.

Tad ir visų mūsų, laisvųjų, didi pareiga savo darbu, elgesiu, spausdintu žodžiu, pavyzdinga tarnyba šios šalies armijoje ir kitais įmanomais būdais visomis išgalėmis jungtis šion kovon, tvirtai tikint, jog artinasi paskutinė ir lemianti jos fazė.

Skaityti daugiau: ... Aktualu ★ Nauja ★ Gyvenimiška...

DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA

 (Tęsinys iš 1 nr.)

ALGIMANTAS GIEDRIUS

Kai mes dabar giliau susikaupę ir bešališkai pagalvojam, mūsų vaizduotėje iškyla, buriasi ir žygiuoja šimtai ir tūkstančiai Lietuvos kariuomenės parengtų specialistų, amatininkų, sportininkų, spaudos mylėtojų ir šviesių, užgrūdintų, išprususių krašto piliečių—jų ištisa armija. Ją sukūrė, eidama ranka rankon su nepriklausomos Lietuvos mokykla, mūsų modernioji kariuomenė, ta didžiulė, visuotinė, praktiškoji lietuvių tautos mokykla. Daugybė ją baigusių vyrų ir šiandien rankose turi brangų turtą — kariuomenėje išmoktą amatą, kuris visais laikais, o ypač dabar tremtyje — viso pasaulio šalyse, sudaro žmogui geresnio gyvenimo pagrindą, negu kad jis būtų paskutiniu pastumdėliu.

Tad, plačiai žvelgiant, visos mūsų tautos garbei ir istorinei tiesai (nekreipiant dėmesio į trumparegišką, nežinojimu, neišmanymu ar pigia demagogija pagrįstą svaičiojimą) reikia pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė yra buvusi didžiąja mūsų tautos mokykla, nė kiek nesumažindama kitų mokslinių, kultūrinių ir dvasinių sričių darbo ar jų pasiektų vaisių, o tik jas papildydama, joms talkininkaudama. Prisiminkime, kad ir Lietuviškosios Enciklopedijos reikalą: karininkai, puskaininkiai ir Lietuvos mokytojai Enciklopedijos ėmėjų eilėse užėmė pirmąją vietą. Reikia manyti, kad kariai būtų atitinkamą indėlį įnešę ir Tautos Kultūros Fondan, bet tai jau vyriausybių ir gal kultūrininkų reikalas, kad jis nebuvo įkurtas. Pavojų akivaizdoje gaivališkai krašte susikūrusiam Ginklų Fondui visų laipsnių kariai buvo sudėję didelį procentą. Kariuomenės specialistai nemaža yra padėję kraštui, vykdydami kaikurių geležinkelių šakų,. tiltų statybą, o taip pat gaivalinių nelaimių atvejais: didžiųjų potvynių, gaisrų, miškų gaisrų metu. Kiek yra įdėję darbo dienų ir sunaudoję sprogstamosios medžiagos per visus nepriklausomybės metus vien tik mūsų kariuomenės pionieriai, sprogdindami didžiųjų Lietuvos upių ledus? O kiek yra apsaugoję žmonių ir valstybės turto?

Skaityti daugiau: DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA

Daugiau įrašų...

  1. 1830-31 METAI
  2. NE VIENOS PĖDOS!..
  3. LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.
  4. ŽIEDAI LIETUVOS LAISVĖS VAINIKUI

Subkategorijos