Partizanai: Istorija ir dabartis

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Džiaugiuosi jaunimo straipsniais

Kada gaunu Į Laisvę, atydžiai ją perskaitau. šių metų balandžio mėn. 96 numerį perskaitęs nuo pradžios iki pabaigos, džiaugiuosiu taip gražiai parašytais straipsniais. Ypačiai yra džiugu skaityti jaunojo atžalyno rašinius, kaip antai Tado Gintauto Dabšio. Duok, Dieve, daugiau tokių jaunuolių kurie dirba lietuvybės labui.

Linkiu jums, mieli Lietuvių Fronto bičiuliai, ir toliau tęsti savo darbą dėl laisvės Lietuvai tėvynei. Kol būsime vieningi, joks priešas mūsų neįveiks.

Gimsta naujoji karta ir ji mato, kad dabartinėje maskolių imperijoje yra per daug visokių „načelnykų”, kurie minta iš darbininko darbo prakaito.

Gaila, kad yra ir mūsų išeivių eilėse spaudos leidėjų, kurie, vieni žiūrėdami savo kišenės, o kiti būdami, anot Dostojevskio, (rašau ispaniškai): idiotas utiles, dirba maskolių naudai.

Argentinos lietuvis
Buenos Aires

Jaunieji pasisako taikliai

Vis daugiau jaunesniųjų pasisako ĮL puslapiuose. Nr. 97 (134) du jaunųjų straipsniai (50-55 psl) yra taiklūs gyvenimiškai tikrovei lietuviškoje veikloje. Siekiame lietuvybės išlaikymo ateinančioje kartoje. Kai tie reikalai abejotinai klostosi, dejavimai neišgelbės, jei neklausysime patyrusių jaunesniųjų balso. Praeities klaidų pasekmės nebesugrąžinamos, bet pataisomos.

Jaunimo žodžius neužtenka vien su pasigerėjimu pasiskaityti — reikia juos vykdyti. Nevalia reikalauti iš jaunimo, ko mes patys nevykdėme. Žvelgiant į tikrovę, anot Gintaro Grušo (JL Nr. 97, psl. 54), reikalinga misija, o ne vien tik auklėti jaunimą istoriniais faktais ir abstrakčia meile savo prosenelių žemei.

A. Valiuškis

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

VEDAMIEJI

ESAME ĮPAREIGOTI

STOVIME Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus angoje. Už pusmečio, birželio 28 Romoje, Vilniuje, Washingtone, D.C., o ir kituose didesniuose ar mažesniuose lietuvių telkiniuose susirinks būriai lietuvių džiaugsmo šventei — pasidžiaugti laimėjimais, kuriuos tauta patyrė per 600 metų krikšto malonę.

Malonu, kad šalia visuomeninių, politinių, kultūrinių bei tautinių rūpesčių Lietuvių Fronto bičiulių programoje skiriama vietos ir grynai religiniams, dvasiniams reikalams. Šiandien viešajame gyvenime daug dėmesio kreipiama į socialinius klausimus, jaunimo problemas, tautinio išsilaikymo reikalus, mažiau į paties savęs pažinimo, žmogaus paskirties, į žmogaus antgamtinio gyvenimo rūpesčius. O šie yra pagrindas aniems visiems darbams, planams ir užmojams.

Stovime nelengvos kovos avangarde. Daugelio akys į mus atkreiptos. Nei vienos kitos grupės liberališkasis pasaulis taip nepuola, kaip LF bičiulius. Mat ši grupė yra ir lietuviška ir patriotiška ir krikščioniška-katalikiška; sąžiningi, kūrybingi kultūrininkai, dosnūs aukotojai, geri organizatoriai tokių institucijų, kurios labiausiai reikalingos. Todėl ir puola — vieni iš pavydo, kiti norėdami suniekinti vadus, ,,kad avys liktų be piemens"...(Plg. Mt. 26, 31).

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA

ADOLFAS DAMUŠIS

Lietuvių tautai, atsidūrus dviejų nuožmių imperialistų replėse, šio antrojo pasaulinio karo audroje teko labai skaudžiai nukentėti. Abu okupantai, tarp savęs kovodami, pykti labai dažnai išliedavo ant nekaltų Lietuvos žmonių. Pirčiupio kaimo tragedija tai labai vaizdžiai liudija. Sovietų partizanams iš pasalų nukovus porą vokiečių karių, naciai kerštaudami apsupo tam įvykiui gretimą Pirčiupio kaimą, vyrus sušaudė, moteris su vaikais uždarė į daržinę ir ją padegė. Motinų metamus vaikus iš degančio pastato naciai sviedė atgal į ugnį. Tokių žiauraus keršto išpuolių prieš nekaltus Lietuvos gyventojus buvo labai daug. Dar daugiau nekalti Lietuvos gyventojai kentėjo nuo neteisingo keršto antrosios sovietinio okupacijos metu už Vokietijos nacių prasižengimus.

Tokių žiaurių okupantų priespaudoje atsidūrusi lietuvių tautos rezistencinė vadovybė buvo priversta naudotis savo sąmoningai pasirinkta taktika. Ji ryžtingai ir neatlaidžiai kovojo už pagrindinius lietuvių tautos siekius, bet kartu naudojo kovos būdus, padedančius apsaugoti Lietuvos žmones nuo žiauraus okupanto keršto veiksmų. Tokio keršto, kurį okupantas jau buvo pritaikęs Čekoslovakijai ir Lenkijai, jų aktyviuosius ir inteligentinius sluoksnius radikaliai išžudydamas. Tuo tikslu lietuvių antinacinė rezistencija plačiaipraktikavo viešosios ir slaptosios rezistencijos bendradarbiavimą. Viešieji rezistentai, laikydami glaudų ryšį su slaptuoju antinaciniu pogrindžiu ir jo spauda, keletą kartų yra atlikę žaibolaidžio vaidmenį okupanto keršto įlydžiui apmažinti. Tokiu bendradarbiavimu didžioji lietuvių tautos dauguma buvo įsijungusi į planingai ir sumaniai vykdomą antinacinę rezistenciją. Beveik visame okupuotos Lietuvos administraciniame aparate buvo pogrindžio atstovų. Visa eilė viešai eksponuotų lietuvių tautos visuomenėje veikliųjų asmenų buvo ryšy su slaptąja antinacinė rezistencija ir su ja sutartinai derino savo veiklą.

Bet žiūrint tų visų sumanių metodų lietuvių tautos kraujo auka buvo neišpasakytai didelė. Koks sunkiai įsivaizduojamas įvykis būtų buvęs, jeigu, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstybės būtų netekusios 60,000,000 savo gyventojų, t.y.

(Lentelė 1)

Genocido ir holokosto aukos Lietuvoje

                                                            Asmenų
                                                            skaičius
1. 1940 m. liepos 11-14 dd. Lietuvos vadovaujančio
   aktyvo areštavimas ir sunaikinimas                        2,000
2. Lietuvos karininkų ir karių areštai ir daugumos jų
   sunaikinimas, daugiausia Gulago Norilsko
   koncentracijos stovykloje                                 6,500
2. 1941 m. birželio 14-17 dd. masinė šeimų deportacija
    į Sibiro Gulago kone. stovyklų sistemą                   34,260
4. Lietuvių kalinių likvidavimas pirmos sovietinės
   okupacijos metais nuo 1940.VI.15 iki 1941.VI.22           9,500
5. Aktyviųjų lietuvių žudymas prieš karo pradžią 1941
    m. birželio mėn. 18-22 dd.                               3,460
6. Sukilėliai žuvę 1941 m. birželio 22-25 dd. Sukilimo
   metu                                                      2,000
7. Į Sovietų Rusiją pasitraukę žydų tautybės asmenys        15,000
8. Antrosios sovietinės okupacijos metais įvykdyta
   apie 13 deportacijų, į Sibiro Gulago koncentracijos
   stovyklas                                                640,000
9. Partizaninių kovų aukos, 1944-1954 metais                 30,000
10. Nacių okupacijos aukos:
     žydų sunaikinta 1941-1944 m.                           160,000
       lietuvių sunaikinta 1941-1945 m.                      40,000
11. Repatrijavo į Vokietiją 1940 m. ir Lenkiją, 1944-50m.   110,000
12. Pasitraukė į Vakarus, 1944 rudenį                        64,000
                               Lietuva neteko gyventojų    1,116,720

ketvirtadalio savo piliečių, kaip kad neteko Lietuva. Tuo tarpu Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių atžvilgiu laisvajame pasaulyje vyksta naivios tylos suokalbis.

Tikima žiauriam imperialistiniam karo laimėtojui; jo prasikaltimai prieš žmoniškumą dengiami. O tas okupantas, įvykdęs prievartos veiksmus, pavergęs tautas ekonomiškam išnaudojimui, genocidiniam naikinimui, skuba rašyti savo falsifikuotą nugalėtojo istoriją. Ir negana to, dar randa oficialių talkininkų ir laisvajame pasaulyje persekioti prieš pavergėjus kovojusius ir dar tebekovojančius pavergtųjų valstybių žmones.

Sovietinė propaganda kai kurių laisvojo pasaulio asmenų ausis apkurtino. Jie negirdi pavergtųjų pagalbos prašymo. O tuo tarpu iš Gulago koncentracijos stovyklų ir kalėjimų grotuotų langų kelis dešimtmečius sklido ir dar sklinda šauksmas: „Mes nesutinkame vergauti. Vergijos gadynė baigėsi. Gėda tiems laisviesiems, kurie užsikemša savo ausis, kad negirdėtų pavergtųjų ir išnaudojamųjų pagalbos šauksmo".

Skaityti daugiau: NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA