VEDAMIEJI

IŠNAUDOKIME VISAS PROGAS

PRADĖJOME 600 metų Lietuvos krikščionybės jubiliejinius metus. Iškilmės bus Romoje, didesniuose ar mažesniuose lietuvių išeivijos centruose, o taip pat, kiek bus įmanoma, ir okupuotoje Lietuvoje, Vilniuje.

Lietuvos ir išeivijos vyskupai šiuos metus yra paskelbę GYVOS KRIKŠČIONIŠKOS DVASIOS METAIS. Tai reiškia, jog jubiliejaus proga turėtume savyje atnaujinti ar iš naujo uždegti gyvąją krikščionišką dvasią, nepasiliekant vien metrikiniais katalikais.

Štai kaip rašoma Lietuvos vyskupų laiške tikintiesiems (1987gavėniai):,,... Norime, kad katalikai nebūtų sustingę ir užsidarę, bet kūrybingi ir spinduliuojantys aplinkai", (todėl reikalinga)...,,užuojauta, padrąsinimas, naštų pasidalijimas, rūpinimasis, kad ne tik man būtų gera, dosni širdis, dosni ranka, drąsa stoti už tiesą bei nuskriaustuosius, už žmoniškumą, už taiką su visais geros valios žmonėmis, ,kad tarpusavio meilė būtų tvirtesnis gyvenimo dėsnis už bet kurį kitą dėsnį' (St. Šalkauskis)''.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Svarbūs atitaisymai

Į Laisvę žurnalas (Nr. 97, 8-11 psl., 1986 rugsėjis), paskelbdamas Lietuvos sukiliminę vyriausybę liečiančius dokumentus, padarė klaidų. Būčiau dėkingas, jei teiktumėtės atitaisyti šias paklaidas:

1.    Ne vietoje kabutėmis užskliaudus cituojamą Lietuvos sukiliminės vyriausybės ministerio pirmininko pavaduotojo Juozo Ambrazevičiaus-Bra-zaičio kalbą, į ją klaidingai įjungtas ir jai nepriklausantis sakinys. Iš tikrųjų cituojamosios kalbos paskutinis sakinys yra ne Brazaičio posėdyje tarto žodžio pabaiga, bet ministerių kabineto nutarimas. Ta pati paklaida padaryta ir Juozo Brazaičio Raštų VI tomo 427 psl.

2.    Redakcija pati, išleidusi Lietuvos ministerių kabineto 1941 rugpjūčio 5 paskutiniojo posėdžio protokolą pasirašiusiuosius, įterpė mano nusiųstųjų dokumentų tarpan netikrą 1941 birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtosios sukiliminės vyriausybės sudėtį. Redakcijos įtarpe nėra tada paskelbtųjų užsienio reikalų ministerio Rapolo Skipičio, vidaus reikalų ministerio Vlado Nasevičiaus ir prekybos ministerio Vytauto Statkaus, tuo tarpu ten suminėti vėliau kooptuoti ir pareigas ėjusieji ministerial.

Bronius Nemickas
New Yorkas

Įspėjimas visai žmonijai

Dr. Adolfo Damušio straipsnyje „Nepripažinta kraujo auka" (JL, Nr. 98) pateikta žiauri mūsų tautos naikinimo statistika, kuri ir vėl iškelia jau daug kartų keliamus klausimus: kuriam tikslui tautų likimo Lėmėjas skyrė Lietuvai tuos skausmingus bandymus, ir kokia yra prasmė šių mūsų tautos aukų ir kančių?

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

A. Jasmantas — eilėraštis

A. JASMANTAS

O šiandien vėl Tu mus kvieti.
Pagruodžiu dunda žingsniai mūs kieti.
Jau tuoj, jau tuoj prinokusiom su dirsėm
Ir mes nusvirsim —
Visi mes paskutinio vėjo pakąsti
Nusvirsim prieš Tave, auksinis Tu Kviety!

Ak rytmečiai,
Ak rytmečiai tie tolimieji,
Kada plačiai
Lyg vandenys giesmė laukus užlieja
Ir bokšte prikelia ošimą ilgą ilgą,
Tada ir mes lyg pirmutinė smilga
Nedrąsiai stiebiamės pasižiūrėti,
Kaip mūs laukų grumsteliai žiburėti —
Ne, ne! kaip paauksuotos tavo rankos žvilga.

Iš rinkinio ,,Gruodas"

A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

buvo palaidotas 1987 vasario 2 Brebersdorfe, Vokietijoje.

Laidotuvės velionio valia turėjo būti paprastos, todėl jose dalyvavo tik nedidelis artimųjų būrelis ir vietos kaimelio gyventojai.

Kapinaitėse prie karsto susirinkusieji sukalbėjo visą rožančių, nepaisydami žiemos šalčio. Sniego dengiami laukai akinančiai žėrėjo saulėje, kuri iš giedrios dangaus mėlynės negailėjo spindulių.

Vietos klebonas kun. A. Schaefer pravedė laidotuvių maldas ir apeigas.

Brebersdorfas — nedidelis žemutinių Frankų kaimelis, apie 14 km nuo Schweinfurto miesto, stambaus pramonės centro. Šiuo metu čia gyvena apie 380 žmonių, daugiausia pramonės darbininkai bei tarnautojai.

Apylinkė kalvota. Ant vienos kalvos pašlaitės stovi Brebersdorfo bažnytėlė, supama nedidelių namų. Joje trys dailūs senoviški baroko altoriai. Kiek atokiau nuo jos nedidelės, gražiai prižiūrimos, kapinaitės, kurių įėjimą saugo dvi apyamžės eglės. Viename kapinaičių kampe, kairėje pusėje, prie gyvatvorės, atsiveria platus apylinkės vaizdas. Čia dabar ilsisi tremtinio kelione baigęs mūsų bičiulis profesorius.

Skaityti daugiau: A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

Kelios mintys prie Antano Maceinos kapo

IR TU, ar jau ir tu
Su jais visais kartu;
Su nerimu, su seserim kančia,
Su rūpestingu ilgesiu— į čia,
Į mus tu kelią suradai,
Tu, mano pirmas peleninis gruode?

A. Jasmantas

Sausio 27, savo 79-jo gimtadienio angoje, Muensterio mieste, Vokietijoje, po ilgos ir sunkios ligos, mirė filosofas ir rašytojas Antanas Maceina. Dar per anksti ir per sunku įvertinti, kokio dvasios milžino netekome. Per daug arti jo stovėjome, todėl jo didybės nematėme. Jo asmenį ir darbus tinkamai įvertins tiek tie, kurie laikui bėgant galės jį pamatyti iš deramo nuotolio, kaip akiratyje išnirusį didingo kalno siluetą.

Velionis gimė 1908 sausio 27 Bagrėnų kaime, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Prienų Žiburio gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete. Filosofijos ir pedagogikos studijas gilino Liuvene, Friburge, Strasburge, Briuselyje. 1934 VDU apgynė disertaciją apie tautinį auklėjimą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį, 1935 parašė habilitacijos darbą apie ugdomąjį veikimą. 1935-40 buvo VDU Teologijos-Filosofijos fakulteto privatdocentas, 1942-43 Filosofijos fakulteto dekanas. Dėstė filosofiją Freiburgo universitete 1956-59 ir Muensterio universitete 1959-70, ligi išėjo pensijon.

Skaityti daugiau: JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

Daugiau įrašų...

  1. VOKIEČIAI APIE PROFESORIŲ MACEINĄ
  2. NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA (II)
  3. Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje
  4. LAISVĖ -AUKŠČIAUSIAS TAUTOS TIKSLAS

Subkategorijos