VACLOVAS KLEIZA
Prieš susipažįstant su konsulatais ir jų darbais, bent trumpai verta aptarti diplomatinės bei konsularinės tarnybų paskirtis ir funkcijas. O skirtumai tarp jų yra, nors pas mus yra tendencija šias dvi sąvokas suplakti į vieną. Tiesa, jos abi turi vieną bendrą savybę — atstovauja savo valstybės interesams kitoje užsienio valstybėje. Mūsų atveju, Lietuvos diplomatinė ir konsularinė tarnybos atstovauja Nepriklausomos Lietuvos valstybei ir jos piliečių interesams. O tas yra įmanoma net po 46 okupacijos metų tik todėl, kad JAV ir daugelis kitų kraštų nepripažįsta Lietuvos okupacijos ir jos neteisėto įjungimo į Sovietų Sąjungą. JAV vyriausybė ir šiandien laikosi to pačio nusistatymo, kurį išreiškė 1940 metų liepos 23 dieną, nepripažindama Pabaltijo valstybių okupacijos ir tų kraštų diplomatines tarnybas bei konsulus laikydama teisėtais savo krašto atstovais.
_files/I-Laisve-1987-99(136)-18.jpg)
Vaclovas Kleiza, Lietuvos gen. konsulas Čikagoje, šio straipsnio autorius, 1986 vasarį viešėjo LFB studijų ir poilsio savaitėje, Dainavoje, ir ta pačia tema skaitė informacinę paskaitą. Nuotr.V. Maželio.
Diplomatinė tarnyba tiesiogiai atstovauja savo krašto vyriausybei kitoje užsienio valstybėje. Dr. Bronius Nemickas savo straipsnyje ,,Diplomatija ir konsulai" Pasaulio Lietuvio 1979 vasario numeryje rašo:
,, Diplomatinis atstovas — ambasadorius ar nuncijus, įgaliotas ministeris, nepaprastas pasiuntinys ar charge d'affaires — yra savo valstybės vyriausybės diplomatinis atstovas reziduojamame krašte. Jis ne tik atstovauja savo vyriausybei įvairiomis iškilmingomis progomis, bet, kai reikia, įteikinėja jos vardu protestus bei užklausimus, prezentuoja jos politiką reziduojamos valstybės vyriausybei"...
Skaityti daugiau: LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA
Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę į savo metinį susirinkimą Čikagoje, 1987 sausio 18, pasiuntė J. E. vyskupui Pauliui Baltakiui sveikinimo laišką, kuriame tarp kitko išreiškė ir rūpestį dėl Krikščionybės jubiliejaus proga iškylančių aktualių klausimų. Iš vysk. Pauliaus Baltakio buvo gautas toks atsakymo laiškas:
_files/I-Laisve-1987-99(136)-19.jpg)
PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M.
VYSKUPAS LIETUVIAMS KATALIKAMS IŠEIVIJOJE
361 Highland Blvd. Brooklyn, N.Y. 11207
1987 m. vasario 25 d.
Mieli Lietuvių Fronto Bičiuliai,
Nuoširdus ačiū už malonų laišką, sveikinimus ir ypač už Jūsų aktyvų dalyvavimą Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus pasirengimo programoje.
Su Šv. Tėvu kalbėjau š.m. vasario 9 d. ir tarp kitų dalykų trumpai palietėm ir Vilniaus arkivyskupijos klausimą. Šv. Tėvo giliu įsitikinimu, dėl politinių ir pastoracinių problemų, šiuo metu to klausimo oficialiai nėra įmanoma sutvarkyti, nepakenkiant esminiams lietuvių tautos interesams.
Oficialus arkivyskupijos sutvarkymas, kaip žinia, suponuoja daugelį dalykų:
A. Teisėtą krašto vyriausybę, kuri 1. — oficialiu tarptautiniu saistančiu dokumentu, kaip tai padarė Vokietija ir Lenkija 1972 m., pripažintų Sovietų Sąjungos vienašališkai padarytą Vilniaus Krašto ir arkivyskupijos padalinimą, paliekant vieną dalį Lenkijai, kitą priskiriant Gudijai ir likusią „dovanojant" Lietuvai.
2. — su kuria Vatikanas galėtų tartis ne tik dėl Vilniaus arkivyskupijos oficialaus paskirstymo į atskiras vyskupijas (Lietuvai, Gudijai ir Lenkijai priskirtose srityse), bet ir dėl pertvarkymo Lietuvos Bažnytinės Provincijos. Vilnius yra Lietuvos sostinė ir turėtų tapti metropolija (dabar yra Kaunas). Su kuo Vatikanas šiuo metu turėtų dėl to tartis — su M. Gorbačiovu, VLIKu, P.L. Bendruomene?
Skaityti daugiau: Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams
DR. R. S. TAUTKUS
„Kalbant apie sovietų įstatymų administravimą (justice), verta mums prisiminti, kad žudymas vyrų, moterų ir vaikų — žydų ir ne žydų — yra paprastas dalykas Sovietų Sąjungoje", rašė William F. Buckley, vienas iš žymiųjų amerikiečių laikraštininkų, savo 1986 metų gruodžio 10 dienos straipsnyje, kuriuos skelbia šimtai JAV dienraščių. Toliau jis tame pačiame straipsnyje tęsė: jei kolaboravimas su nariais reikalauja asmens nužudymo, tai visi sovietų pareigūnai virš 62 metų amžiaus turėtų sulaukti to likimo. Niekas to Sovietų Sąjungoje nedarys. Asmuo (Molotovas), kuris 1939 metais pasirašė Hitlerio-Stalino paktą, neseniai ramiai mirė, sulaukęs 96 metų amžiaus..."
Ribbentropo-Molotovo paktas davė naciams ir sovietams laisvas rankas nusiaubti visą Europą, pradedant Antrąjį pasaulinį karą, pavergiant beveik visas to kontinento valstybes ir žiauriausiais būdais atimant gyvybes apie 100,000,000 laisvę ir taiką mylinčių žmonių (jų tarpe apie 6,000,000 žydų). Genocido (holocaust) aukos kartoja šūkį: ,,Never again!"
Nacizmui buvo padarytas galas 1945 metais: Hitleris nusižudė, jo armijos buvo sutriuškintos, jo artimieji ginklanešiai nuteisti ir pakarti, kiti atliko bausmę kalėjimuose. Vakariečiai nepasodino Sovietų Sąjungos diktatorių į kaltinamųjų kėdes, jų nenuteisė ir nepakorė. Stalinas, Molotovas ir kiti buvo tikrai to verti!
Nacių nebėra, bet jų genocidą vykdo nuo 1945 metų sovietai — komunistai. Nekaltų žmonių (krikščionių, žydų ir kitų) žudymas ir naikinimas vyko ir vyksta Sovietų Sąjungoje. Komunistai išžudė dešimtimis milijonų žmonių Kinijoje, keletą milijonų Vietname ir Kambodijoje. Komunistai vykdo žmonių žudymą ir naikinimą Etiopijoje, Afganistane, Angoloje, Mozambike, Kuboje ir pradeda savo „misiją" ir centrinėje Amerikoje.
Skaityti daugiau: OSI: PASITARNAVIMAS TEISINGUMUI AR SUPLANUOTAS SIAUBINGAS ŽAIDIMAS?
_files/I-Laisve-1987-99(136)-21.jpg)
Gretimame puslapy: Maironio paminklas Kaune. Skulptorius — Gediminas Jokubonis. 1986 nuotr.
Nieko nėra sunkiau, kaip rašyti apie dabartinę Lietuvą, kada negali patikėti sovietiniais duomenimis, dažnai nepilnais, iškreiptais ir naudojamais propagandos tikslu. Iš kitos pusės, nesiruošiu ką nors svarbaus įrodyti, kas nustebintų eilini išeivį, kartkartėmis lankiusi gimtąjį kraštą, slapta išsprukusi iš Vilniaus lankyti tėvų ir giminių kapus, žvilgterėti į buvusios sodybos pamatus ar pasikeitusi gamtovaizdi be buvusių vienkiemių, be nuosavybės ežių. Aš pats esu tik eilinis krašto lankytojas, turis nemažai giminių Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir kaimuose, net Sibire. Susitikimui jie paprastai suskrenda į dabartinę Lietuvos sostinę. Nebe pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, dažniausiai — su turistų grupe, tik praeitais metais su iškvietimu visam mėnesiui. Lankymosi tikslas: paremti gimines materialiai ir moraliai, kiek yra įmanoma vadinamoje policinėje valstybėje; atnaujinti giminystės ryšius, susipažinti su naujais žmonėmis, kartais giminių giminėmis, nuvežti vaistų. Jokio politinio įsipareigojimo.
Nenorėčiau rašyti apie visiems žinomus dalykus, ypač tiems, kurie patys dažniau už mane lankė Lietuvą, nei tiems, kurie, savanoriškai užsidarę išeivijos karantine, bijo apsikrėsti komunizmo baciloms. Tai ,,reorginio" tipo išeiviai, savo getuose nuolatos burnojantys prieš komunizmą, visiškai užmiršdami Lietuvą ir sąlygas, kuriose iš pokario griuvėsių beveik iš nieko skleidėsi kultūra (kartais suluošinta, bet esmėje lietuviška) ir ekonominio gyvenimo laužtinė linija, dažniausiai, paveikta gravitacinės jėgos, krypusi žemyn, ir tik protarpiais pakildama į aukštį.
Skaityti daugiau: Dabartinė Lietuva turisto akimis
BRONIUS NEMICKAS
SVARSTYBŲ rėmuose man buvo duota tema kalbėti apie intelektualinio ir ekonominio potencialo panaudojimą išeivijoje. Ši tema nėra man gerai pažįstama. Tačiau guodžiuosi, kad gal ir pateisintinas iš dalies paviršutiniškas, padrikas ir net gal klaidingas temos užkabinimas. Viliuosi, kad jis gali sužadinti pačių svarstybų intrigą, o vėliau — ir mūsų visuomenės, organizuotos ir neorganizuotos, susidomėjimą, susirūpinimą šiais labai svarbiais, kol kas kaip ir užmirštais klausimais.
Prieš pradedant kalbėti kaip panaudoti mūsų intelektualinį ir ekonominį pajėgumą, reikia pirma žinoti, kokias tokio pajėgumo atsargas, kokius šaltinius mes dar turime. Žodžiu, kiek mumyse tokio pajėgumo yra ir iš kur jis kyla? Tai nelengvai atsakomi klausimai, nes teigimams paremti dažnai trūksta konkrečių duomenų. Tenka beveik visur remtis bendrybėmis ir spėjimais.
Skaityti daugiau: Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?
