Gyvąjį lietuvį — STASI BARZDUKĄ PRISIMENANT

Stasys Barzdukas, atvykęs Clevelandan iš Vokietijos.

VACYS ROCIŪNAS

1981 m. rugsėjo 13 Stasys Barzdukas iškeliavo amžinybėn. Visų sielų kapinynas, Chardon, Ohio, kur jau guli šimtai lietuvių, jį priglaudė amžinam poilsiui.

Prabėgo penkeri metai, kai lietuvių tauta, o ypatingai išeivija, neteko vieno savo sąžiningo darbuotojo, gero tėvo, idealisto pedagogo, knygų autoriaus, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, ateitininko, Lietuvių fronto bičiulio, vieno iš Lietuvių Bendruomenės kūrėjų, jos ugdytojo ir Garbės pirmininko. Dar ir daugiau galėtumėm jam prisegti užtarnautų pagarbos titulų, bet jo darbai iškilmingiau byloja apie jo giliai imintas pėdas Lietuvos, Vokietijos ir Amerikos lietuviškuose vieškeliuose.

Plačiuose darbo laukuose

Iš 48 savo pedagogo-mokytojo karjeros metų 27-rius metus atidavė Clevelando lituanistinei mokyklai, mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros. Vaikai, savo gan griežtą, bet dažnai nusišypsantj mokytoją gerbė, o gal ir mylėjo. (Mano visos trys dukros buvo jo mokinės). Buvo pedagogas ne tik tam darbui pasiruošęs, bet ir iš prigimties. Neužteko to. Jo paskaitų klausėsi Fordhamo universiteto lituanistinių kursų studentai, ateitininkų jaunimo stovyklautojai, mokytojų savaičių dalyviai, LF bičiulių studijų ir poilsio savaičių stovyklautojai. Dažnas didžiųjų minėjimų pagrindinis kalbėtojas įvairiomis progomis ir įvairiuose miestuose.

Skaityti daugiau: Gyvąjį lietuvį — STASI BARZDUKĄ PRISIMENANT

LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI

LFB Tarybos jau senokai planuota Lietuvių Fronto bičiulių konferencija įvyko 1986 rugsėjo 26 — 28 dienomis, Čikagoje. Ji turėjo prasidėti penktadienio vakarone su Linu Kojelių, prez. Reagano specialiu patarėju. Deja, dėl Washingtono apylinkėse siautusios audros Linas Kojelis nebegalėjo šiam savo pranešimui atvykti. Labai gausiai susirinkusius jo pasiklausyti aktualiais kitokiais pranešimais užėmė Juozas Kojelis, A. Raulinaitis ir kt.

Šeštadienį, rugsėjo 27, nuo pat ryto, konferencijon suvažiavę bičiuliai dalyvavo svarstybose — simpoziume su mūsų politinių veiksnių vadovais ar atstovais. Šio pusiau uždaro, ne platesnei visuomenei skirto, simpoziumo dalyviai buvo (pagal kalbėjimo eilę): Vytautas Kamantas, PLB CV pirmininkas; dr. Domas Krivickas, Vliko pirmininko pavaduotojas; Teodoras Blinstrubas, Alto pirmininkas; Algimantas Gečys, JAV LB CV pirmininkas, dr. Bronius Nemickas, LLK pirmininkas; Daina Kojelytė, LFB atstovė Vliko Taryboje. Svarstyboms moderavo dr. Vytautas Vardys. Svarstybų pasisakymai buvo aktualiais visuomeniniais ir politiniais klausimais.

Lietuvių visuomenės politinė konsolidacija

Šia tema kalbėti buvo pakviesti V. Kamantas ir dr. D. Krivickas.

Vytautas Kamantas: agal Lietuvių Chartos nuostatus PLB stengiasi jungti

visus išeivijoje gyvenančius lietuvius. Gyvenimas rodo, kad tai ne visada pavyksta. Skirtingumų derinimas nėra lengvas, tačiau nuoširdžiai ieškoma konsolidacijos. Šiuo metu lietuvių visuomenėje yra dvi grupės — vieni remia LB, o kiti Vliką. Tarp šių dviejų pagrindinių veiksnių vyksta pasitarimai. Yra jau prieitas susitarimas dėl bendros veiksnių konferencijos, bet ją sukviesti dar vis nesiseka. Atrodo, kad ji galės įvykti 1987 pavasarį.

Skaityti daugiau: LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI

1941 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO MINĖJIMAI

Tą pačią rugsėjo 28 dieną 45 metų sukilimo sukaktis buvo paminėta Čikagoje ir New Yorke.

ČIKAGOJE

Čikagoje sukilimo minėjimas praėjo LFB konferencijos rėmuose. Jis pradėtas pamaldomis didžiojoje Jaunimo Centro salėje, šv. Mišias aukojo vysk. P. Baltakis drauge su kunigais J. Borevičiumi, V. Dabušiu, P. Dauginčiu ir J. Prunskiu. Salė buvo pilna žmonių.

Savo pamoksle vysk. P. Baltakis tarp kitko taip kalbėjo: Sveikinu fronto bičiulius, pagrindinius 1941 metų lietuvių tautos sukilimo koordinatorius bei šio minėjimo rengėjus. Ypatingai džiugu, kad šia proga surengtoje konferencijoje dalyvauja visų didžiųjų organizacijų vadovai ir, pamiršę ideologinius ar politinius skirtumus, bendrai svarsto mūsų tautinę ir politinę veiklų. Ne draugų ar bendraminčių užgirimai, o priešo kritika teisingiausiai įvertina mūsų darbus. Joks ideologinis priešas nepuola savo asmeniu besirūpinančio žmogaus ar organizacijos, statančios vien savo parapijinius interesus virš bendro visuomenės ar tautos gerbūvio..."

Mišiose dalyvavęs vysk. V. Brizgys taip pat džiaugėsi gražiu ir bendru darbu.

Tuoj po pamaldų prasidėjo iškilmingas posėdis kartu su LAF štabo ir Laikinosios vyriausybės nariais. Posėdžiui vadovavo Antanas Sabalis. Garbės prezidiuman buvo pakviesti: vyskupai P. Baltakis ir V. Brizgys, prof. B. Vitkus, prof. M. Mackevičius, dr. D. Krivickas, T. Blinstrubas, P. Narutis, dr. K. Ambrazaitis, dr. J. Meškauskas, dr. B. Nemickas, dr. A. Marčiukaitis, A. Gečys, K. Ječius, V. Išganaitis, V. Ka-mantas.

Plojimais buvo sutikta prez. Reagano atsiųsta telegrama — sveikinimas. P. Narutis perskaitė LAF štabo ir Laik. Vyriausybės narių pareiškimą, kurio originalas pasiųstas prez. Reaganui. (Telegrama ir pareiškimas spausdinami atskirai)

Poetai Julija-Švabaitė-Gylienė ir Kazys Bradūnas paskaitė savo poezijos, skirtos laisvės kovotojų dvasiai išryškinti.

Ilgesnę paskaitą skaitė iš Venezuelos atvykęs dr. Vytautas Dambrava. Jo paskaitos tema buvo: „1941 m. sukilimo palikimas ir įpareigojimai". Dr. Dambrava plačiau palietė pačią sukilimo istoriją, Laikinosios vyriausybės darbus ir jos pasipriešinimą nacių užmačioms, kurių pasėkoje ji turėjo savo darbą sustabdyti. Palietė ir pokarines partizanų kovas su raudonuoju okupantu. Visa tai įpareigoja mus, išeivijoje patogiai begyvenančius, nepamiršti sudėtos kraujo aukos ir visas pastangas nukreipti į Lietuvos laisvinimo darbą.

Iškilmingo posėdžio Čikagoje prezidiumas: Krivickas, Narutis, Ambrozaitis, Vitkus, Mackevičius, Meškauskas, Nemickas, Blinstrubas, Sabalis, Ječius ir Išganaitis. Nuotr. ]. Tamulaičio.

Skaityti daugiau: 1941 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO MINĖJIMAI

LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS

konferencijos, įvykusios 1986 rugsėjo 26-28, Čikagoje,

LF bičiuliai reiškia padėką centrinių organizacijų vadovams: Teodorui Blinstrubui (Amerikos Lietuvių Taryba), Algimantui Gečiui (JAV Lietuvių Bendruomenė), Vytautui Kamantui (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė), Dr. Domui Krivickui ir adv. Dainai Kojelytei (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas) ir dr. Broniui Nemickui (Lietuvos Laisvės Komitetas), kurie dalyvavo temos „Lietuviškos problemos ir galimi jų sprendimai" nagrinėjime. Manome, kad jų pateiktos mintys ir samprotavimai padėjo pagrindus tolimesniam tarporganizaciniam bendravimui.

Visuomenės konsolidacija, kovojant už Lietuvos laisvę, galima tik pripažįstant ir sąžiningai praktikuojant visuomeniniuose santykiuose demokratijos principą. Todėl LF bičiuliai

Lietuviškos visuomenės konsolidacijos labui

1.    Vertina Lietuvių Bendruomenę, savo struktūrinių pagrindų sudaryme ir praktiškoje veikloje besivadovaujančią demokratiniais principais.

2.    Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas būtų reikalingas atitinkamų pataisų. Konferencija įpareigoja LFB Tarybos prezidiumą kviesti Laikinosios Lietuvos vyriausybės narius — dr. Adolfą Damušį, Mečį Mackevičių ir Balį Vitkų —, gyvuosius VLIKO kūrėjus nacių pogrindyje — Balį Gaidžiūną, dr. Adolfą Damušį, Bronių Bieliuką, Bronių Kazlauską, Karolį Drungą, dr. Juozą Vėbrą — ir Lietuvių Aktyvistų Fronto atstovą Pilypą Narutį paruošti VLIKO sąrangos pritaikymo pasikeitusioms aplinkybėms projektą, kurį LFB atstovas VLIKE įteiktų VLIKO tarybai.

Skaityti daugiau: LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO SUKILIMO IR LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ

PAREIŠKIMAS

1.    Lietuvių Aktyvistų Fronto (L.A.F.) suplanuotas Lietuvių Tautos Sukilimas, išlaisvinti iš Sovietų okupacijos ir Stalino pradėto lietuvių tautos naikinimo, atstatyti laisvą Nepriklausomą Lietuvą, pirm negu Vokietijos kariuomenė į Lietuvą įžengs, pilnai pavyko.

2.    1941 m. birželio 22-25 d. lietuvių tauta sukilo, buvo atstatyta laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė su Lietuvos Laikinąja Vyriausybe (L.L.V.).

3.    Nacionalsocialistinė Vokietija pažeidė tarptautinę teisę Lietuvos Laikinąją vyriausybę nušalindama, Lietuvių Aktyvistų Frontą uždarydama, uždrausdama veikti visuomeninėm ir politinėm lietuvių organizacijom, administruodama Lietuvą kaip okupuotą teritoriją ir beatodairiškai bei neteisėtai eksploatuodama Lietuvos ūkinius resursus.

4.    Nacionalsocialistinė Vokietijos Vyriausybė ir jos vadas Hitleris padarė kriminalinį nusikaltimą ir užsitraukė sau istorinę gėdą internuodama L.L.V. Pirmininką pulk. K. Škirpą, areštuodama L.A.F. štabo ir kitus organizacijų vadus ir inteligentus, pasiųsdama juos į KZ-tus ir prievartaudama lietuvių tautą: a. skelbdama Lietuvos jaunimo mobilizaciją, o jai nepavykus, prievarta gaudydama Lietuvos karius ir jaunimą į priverčiamus darbus, b. Lietuvos gyventojus, ir ypač žydų tautybės asmenis, naikindama ir žudydama.

5.    Visa lietuvių tauta pasipriešino nacių tikslams ir okupacijai. Vysk. K. Paltarokas paskelbė ekskomuniką tiems, kurie prisidės prie žydų žudymo. Antinacinė lietuvių tautos rezistencija išsivystė tokia pat stipri kaip ir antisovietinė rezistencija. Smerkiame žmogaus teisių pažeidėjus nacių ir sovietų okupacijose. Už savo nusikaltimus jie turės atsakyti nepriklausomos Lietuvos teismams.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO SUKILIMO IR LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ

Subkategorijos