ALOYZUI BARONUI PRISIMINTI

Rašytojo Aloyzo Barono penktosioms mirties metinėms buvo skirta 1985.X. 11 Chicagoje, Jaunimo centro kavinėje, Lietuvių rašytojų draugijos surengta vakaronė. Draugijos valdybos pirm. Anatolijus Kairys velionį aptarė kaip rašytoją* žurnalistą, humoristą ir visuomenininką. Prisiminimais dalijosi dr. Kazys Ambrazaitis, skaitęs laiškų ištraukas iš 1950 -52 m. kūrimosi laikotarpio, ir dr. Petras Kisielius, kurio rūsyje gimė trijų fondų idėjos: “Ateities” šalpos, “Į Laisvę” leidyklos ir JAV Lietuvių fondo. A. Baronas tada ypač garsino dr. A. Razmos iškeltą milijoninio Lietuvių Fondo idėją; A. Barono kūrybą nuosekliai aptarė Aušra Liulevičienė, primindama didelį velionies darbštumą, kurio dėka skaitytojus pasiekė apie 30 knygų. Dalyvių laukė staigmena — naujas pomirtinis A. Barono eilėraščių rinkinys “Daiktai kasdieniniai”, su kuriuo juos supažindino Adolfas Markelis. Antrajai vakaronės daliai vadovavo Česlovas Grincevičius. A. Barono kūrinius skaitė Juozas Raudonis, Vitas Laniauskas, Vincas Olšauskas ir Zita Dubauskai-tė. Č. Grincevičius džiaugėsi gausiais vakaronės dalyviais, velionies šeimos nariais — žmona Nijole, sūnumis Gintaru ir Sauliumi, rūpestingai saugiančiais A. Barono palikimą, savo lėšomis išleidusiais eilėraščių rinktinę “Daiktai kasdieniniai”.

Prieš 12 metų Dainavoje: komp. Darius Lapinskas, rašytojas Aloyzas Baronas, Nijolė Baronienė, kun. Gediminas Kijauskas, S.J., dr. Antanas Musteikis, Juozas Mikonis. Nuotr. Jono Urbono

Skaityti daugiau: ALOYZUI BARONUI PRISIMINTI

NERAMŪS LAIKAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE

 (Atsiminimai ir komentarai)

H. C. KUDREIKIS

Saulė pamažu slepiasi už Varėnos miškų. Stovyklos aikštėje vakarinis patikrinimas, judėjimas kaip bičių avilyje. Jaunesnysis puskarininkis N. skubiai šepečiu pertraukia savo batus ir įsijungia į 184-tos Šaulių Divizijos Pionierių bataliono rikiuotę. N. apmeta akimis artimą apylinkę: ratas su šimtais palapinių, o už jų aplink savotiškas miškas priešlėktuvinių patrankų ir pilni krūmai T-34 ir KV tankų, sunkvežimių. Rusų daliniai tvirtai “saugoja” mus nuo vokiečių”, — kaip artimas N. draugas j. psk. K. sakydavo.

Iš vakarų atžygiuoja 297-tas šaulių pulkas. Kolonos priekyje mizernas mažas orkestras griežia kažkokį rusišką maršą; Nepalyginsi jo su laisvos Lietuvos kariniais orkestrais. N. šovė mintis į galvą, kad ir Liepynų kaimo patriūbočiai, kurie nevartodavo gaidų, geriau sugrodavo. Pulką veda lietuvis majoras, nors jau su rusiška uniforma, bet gerai pritaikinta, jo inteligentiškas veidas buvo kontrastas šalia einančio politruko. Šalia stovintis j. psk. K. prieš didįjį rusų terorą kariuomenėje, būtų taręs: “Žiūrėk į tą baisų burlioką; prisirijęs lietuviškų lašinių, veidas plytos prašos”. Šiandien K. melancholiškai žiūri į dangų: po suėmimų bangų, šiandien kiekvienas lietuvis karys bijo ir savo šešėlio.

Po paskutinio lietuvių karininkų arešto, kuris įvyko tik prieš keletą savaičių, komandas perėmė rusų karininkai. Tarp jų sukinėjosi maj. U., vienas iš dviejų karininkų, tapusių išdavikais, kitas kpt. G., abu iš 2-ro inžinerijos bataliono. Rikiuotėn nestojo ir bataliono komsorgas, politruko pavaduotojas Briedelis, vienas iš septyvių bataliono komjaunuolių, kurie skundė kitus karius, pataikavo politrukams. Dėka jų keliolika eilinių, puskarininkių ir karininkų, išvežti į Sibirą;

Skaityti daugiau: NERAMŪS LAIKAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE

POLITINĖS REZISTENCIJOS BŪTINYBĖ IŠEIVIJOJE

Dr. KAZYS ĖRINGIS

Jeigu mes, lietuvių išeivija, neturime politinių tikslų, tai ko bastomės po pasaulj? Tūlas pasakys: “lengvesnio duonos kąsnio ieškoti”. Tai taip ir sakykime, atsiribokime nuo išeivių misijos pavergtai tautai ir nemaišykime dirbti politiniuose baruose, kad ir kaip tie barai yra “neraiškūs”. Jeigu norima apsiriboti neutralesnės kultūros barais — taip pat sveikintina. Tačiau privalu nemaišyti politinėms pastangoms. Kartu įsidėmėtina, kad pavergtoje tėvynėje kiekvienas oficialiosios kultūros baras yra pajungtas pateisinti grobikišką Maskvos politiką.

Šia proga būčiau laimingas, jeigu Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitės simpoziumo “Realus žvilgsnis į rezistencines jėgas” dalyviai, taip pat žurnalo “Į Laisvę” skaitytojai, mano čia pateikiamas mintis vertintų minutėlei atsisakę išankstinio nusistatymo. Tai sakyčiau įmanoma padaryti, nes LFB amžius, kaip politinės jėgos, dar negrąso paversti griuvėsiais, nepajėgiančiais padaryti išmintingų politinių poslinkių ir vingių.

Žvilgsnis iš Tėvynės

Kaip naujas ateivis, šio straipsnio mintis formuluoju žvelgdamas per Tėvynės pavergimo klodus. Tai noriu išskirtinai pabrėžti. 1944 metų išeiviai, labai jautriai atsiremiate į Tėvynę, šiam jausmui nesigailėdami net emocijų. Bet mums kažkaip ryšku, kad daugeliui gana sunku įsijausti ką mums ten, pavergtoje tėvynėje, jūsų veiksmai reiškia, kaip jie derinasi, kaip sumuojasi su jūsų įvairiais šakotais nusistatymais.

Strateginis esančios Vakaruose lietuvių išeivijos tikslas yra politinė rezistencija, plačiąja prasme. Pats išeivijos pokario laikotarpyje atsiradimo faktas — jau yra politinės rezistencijos reiškimosi būdas. Visos kitos lietuvių išeivių, emigrantų ir pareigūnų, atsiradimo priežastys, kol tėvynė yra priešo užgrobta, yra bevertės arba žalingos Lietuvai.

Skaityti daugiau: POLITINĖS REZISTENCIJOS BŪTINYBĖ IŠEIVIJOJE

MŪSŲ HORIZONTUOSE

Dr. Adolfas Damušis Popiežiaus Jono Pauliaus II š. m. spalio 17 apdovanotas Šv. Silvestro riterio ordinu ir Jadvyga Damušienė apdovanota Pro Ecclesia et Pontifice ordinu. Nuoširdžiai sveikiname mūsų uoliuosius ilgamečius darbuotojus, jais didžiuojamės ir džiaugiamės jų atliktų didžių darbų įvertinimu!

LFB Los Angeles sambūrio valdybą 1985/86 metams sudaro: pirm. Juozas Kojelis, vicepirmininkai Edmundas Arbas ir Balys Graužinis ir ižd. Jonas Prakapas.

Adv. Daina Kojelytė Vliko seime, įvykusiame gruodžio 6-8 dienomis, St. Petersburge, Floridoje, atstovavo LFB.

XX-tame LFB Los Angeles sambūrio surengtame tradiciniame literatūros vakare gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Jurgis Gliauda, prof. dr. E. Tumienė, R. K. Vidžiūnienė, Dalila Mackialienė, Bernardas Brazdžionis, Alė Rūta ir svečias rašytojas, poetas, redaktorius, dailininkas Paulius Jurkus iš Brooklyno, N.Y. Jis pats skaitė savo kūrybos, taip pat jo kūrybą skaitė akt. Ema Dovydaitienė ir akt. P. Maželis. Dainavo sol. St. Pautienienė; Pr. Visvydas ir Dana Mitkienė skaitė savo eilėraščių. Paulius Jurkus kalbėjo apie Vytautą Mačernį.

Skaityti daugiau: MŪSŲ HORIZONTUOSE

REDAKTORIAMS PASIKEIČIANT

VIETOJ VEDAMOJO

Su šiuo žurnalo numeriu užbaigiu redaktoriaus darbą, kurį, LFB tarybos pakviestas, pradėjau prieš penkerius metus. Suredaguoti penkiolika— Nr. 81 (118) - 95 (132) numerių sudaro per tūkstanties puslapių knygą, kuri ir ateičiai bylos apie mūsų išeivijos ir LFB ryžtą išlikti kūrybinga lietuvių tautos dalimi, savo energijų ir pasiaukojimą nukreipiant į svarbiausią mūsų tremties misiją — Lietuvos laisvės atgavimą ir mūsų išlikimą svečiose šalyse.

Spausdintas žodis tarnauja šių tikslų siekiant. Jis yra ne tik ryšininkas tarp pasaulyje išsiblaškiusių tautiečių, bet ir informatorius, idėjų platintojas bei kultūrinės, politinės veiklos efektingas puoselėtojas. Spauda pasilieka viena iš stipriųjų tvirtovių, stabdančių tautinio identiteto sunykimą.

Periodinės spaudos kokybė, ypač svetur, priklauso nuo bendradarbių, kurių dauguma, deja, nuo tiesioginio duoną pelnančio darbo ir poilsio nuvogtų valandų laiku užpildo mūsų laikraščių ir žurnalų puslapius.

Skaityti daugiau: REDAKTORIAMS PASIKEIČIANT

Daugiau įrašų...

  1. Į Laisvę 1986 96(133)
  2. VEDAMIEJI
  3. 1941 METŲ SUKILIMO REIKŠMĖ
  4. SKAITYTOJŲ ŽODIS

Subkategorijos