Į Laisvę 1986 97(134)

     T U R I N Y S

Vedamosios mintys ................................................ 2

Skaitytojų žodis ................................................. 4

Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis ...... 6

P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium............. 12

Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant 17

Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys)............ 26

Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys .............................. 34

Č.G. — 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo ........................ 39

Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės..... 42

Nauji leidiniai ................................................. 49

Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė ....... 50

Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija................. 52

Zenonas Prūsas — Trys mitai...................................... 56

Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo............... 66

J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70)... 70

Atgarsiai: Nuo LKB Kronikos iki Washington Post.................. 73

Vaizdai iš XXX studijų savaitės.................................. 74

Vardai ir įvykiai................................................ 78

Ateitininkai užbaigė jubiliejinius metus......................... 79

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1986 97(134)

VEDAMIEJI

PRAEITIS IR DABARTIS

PRAEITIES įvykiai nepranyksta kaip vėjo blaškomas rūkas; jie pasilieka istorijos lapuose, jie gyvena sekančių kartų širdyse, jie veikia dabartį — mūsų pačių gyvenimą, darbus ir uždavinius. Lygiai taip pat ir praeity gyvenę asmenys savo atliktais darbais, savo mintimis veikia dabartį ir joje begyvenančius. Šie 1986 metai atžymėti daugeliu sukakčių. Bent keletą jų norime prisiminti ir šio numerio puslapiuose, duodami naują progą vėl susikaupti, apmąstyti praeities žmones, įvykius, kurie tam tikra prasme juk ir mūsų gyvenimą bei mintijimą yra apsprendę.

Štai trys skirtingi žmonės, visi trys gimę prieš 100 metų: Šalkauskis, Dovydaitis ir Lukšys. Šalkauskis— filosofas, kūrybos milžinas, lietuvių tautos dvasinio ugdymo pradininkas; Dovydaitis — mokslininkas, visuomenininkas, pirmutinis rezistentas kovotojas prieš nihilistinę dvasią, skyręs savo gyvenimą ir net mirtį Lietuvos ateičiai; Lukšys — beveik nežinomas Lietuvos karys, išgirdęs besikeliančios tėvynės balsą ir negrįžtamai išėjęs jos ginti. Trys skirtingi žmonės, bet visi trys neginčijamai turėję įtakos ateities jaunajai Lietuvai, kurios tragiškų ir heroiškų įvykių prieš 45 metus pradžią taip pat šiemet prisimename.

1941 metais lietuvių tauta išgyveno net dvi okupacijas. Pirmosios sovietinės okupacijos pabaigoje neteko virš 35.000 geriausių savo sūnų ir dukterų, išvežtų į Sovietijos gilumą ar nužudytų kalėjimuose. Karui prasidėjus, pajuto trumpą didvyriško sukilimo žybtelėjimą prieš sovietinį okupantą. Deja, jo viltis ir lūkesčius vos už keletos savaičių grubiai palaidojo ir sutrypė vokiečių Reichas.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

PRIEŠ 45 METUS

Žemiau spausdinamos dokumentų ištraukos yra paimtos iš platesnės medžiagos, liečiančios paskutines 1941 metų Laikinosios Lietuvos vyriausybės dienas. Dokumentus JAV Valstybės departamente surado dr. Bronius Nemickas ir jų kopijas, kurios liečia Juozą Brazaitį, prisiuntė ĮLaisvę Fondui. Jie ištisai yra atspausdinti šių vasarą išleistame Juozo Brazaičio Raštų VI tome, o čia su Į Laisvę Fondo pritarimu ir su dr. Nemicko leidimu Į Laisvę skaitytojams pateikiame kiek sutrumpintus tekstus. Dr. Broniui Nemickui esame nuoširdžiai dėkingi už šią retą informaciją.

Kaip šie dokumentai pateko į JAV Valstybės departamentą Vašingtone leiskime paaiškinti pačiam dr. Nemickui, kuris savo laiške taip rašo;

„Lietuvos pasiuntinybę Berlyne vokiečiams uždarius ir jos tarnautojams išsibarsčius, Antanas Valiukėnas, pabėgęs iš Lietuvos nuo bolševikų ir atsidūręs Berlyne, tapo pulk. Kazio Škirpos asmens sekretoriumi ir artimu politiniu bendradarbiu. Šiose pareigose jis turėjo progos per pulk. Škirpą artimai susipažinti su Švedijos karo atašė pulk. Carl Julin-Dannfeld.

Jo artima pažintis ir abipusis pasitikėjimas įgalino Antaną Valiukėną perdavinėti Lietuvos pogrindžio informaciją į laisvąjį pasaulį Švedijos pasiuntinybės Berlyne diplomatiniais kanalais. Praktiškai būdavo taip: Valiukėnas informaciją — raštus, memorandumus, dokumentus — įteikdavo Berlyne Švedijos karo atašei, o šis diplomatiniais kanalais rasdavo būdą persiųsti ją į Stockholmą mūsų ministeriui Vytautui Gyliui, Švedijos jau nebe-pripažįstamam, bet ten dar tebegyvenančiam. Gylys šiomis žiniomis, išskyrus slaptąją informaciją, turėjo aprūpinti mūsų atstovybes, laisvojo pasaulio lietuvių organizacijas, spaudą. Nežinau, kuriais sumetimais ir kokiu pagrindu, kaip man neseniai paaiškėjo, daug Gyliui siunčiamos informacijos patekdavo ir Amerikos pasiuntinybėn Stockholme.

Skaityti daugiau: PRIEŠ 45 METUS

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Apie praeitą numerį

... Džiaugiuosi, kad nuo šiol ,,Į Laisvę" apibūdinta tuo, kuo jinai visados buvo, t.y. ne vien politikos, bet ir rezistencinės minties žurnalu. Šio numerio bendradarbiai ypač gyvai atsiliepia į gyvenamo laiko mūsų išeivijos problemas, ieško joms sprendimų ir iškelia ateities rūpesčius. Pavyzdžio dėlei norėčiau paminėti Juozo Kojelio str. ,,Dvigubos evidencijos dėsnis", kuriame jis patraukliai iš naujo apžvelgia didžiai komplikuotą ir niekados neišsemiamą ryšių su Lietuva problemą. Dr. Kazys Ėringis, atrodo, norėtų dirbtinai visą išeivijos veiklą subordinuoti vadinamai politikai, kuriai vadovautų garbingos praeities, bet veik visiškai išsekusių jėgų dabartinis Vlikas...

Juozas Pažemėnas,
Queens Village, N.Y.

...Jūsų redaguotą ĮL numerį perskaičiau su malonumu, nors neturėjau laiko straipsnius permąstyti, savo pastabom (recenzijai) apdėlioti... Apžvalgą rašydamas turėčiau komplimentų Gureckui, priekaištų Kojeliui, stebėčiausi Mauragio kontroversijom...

Alfonsas Nakas,
Birmingham, Mi.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

,,Į Laisvę" redaktoriaus POKALBIS SU P. ALGIU RAULINAIČIU,

NAUJUOJU LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PIRMININKU

—    Malonus Pirmininke, neseniai įvykusiuose Lietuvių fronto bičiulių korespondenciniuose rinkimuose Jūs buvote išrinktas į LFB tarybą ir sutikote pasiimti šios tarybos pirmininko pareigas. Sutikote vadovauti organizacijai, kuri lietuviškosios visuomenės yra dažnai už jos narių veiklą giriama, bet dar dažniau tam tikros visuomenės dalies ir su purvais maišoma. Kaip Jūs žiūrite į tokį nevienodą vertinimą, kurį Lietuvių fronto bičiulių organizacija susilaukia iš lietuviškosios visuomenės bei spaudos?

—   Berods armėnų liaudies išmintis sako, kad „šunys loja, o karavanas toliau keliauja..." Aš panašiai žiūriu į kai kurios mūsų visuomenės dalies pasisakymus ir išpuolius LFB adresu. Lietuvių fronto bičiuliai buvo, yra ir, tikiuosi, bus aktyvus elementas mūsų politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kaip matome iš praėjusio Į Laisvę numerio, tai turbūt finansiškai ir darbu stipriausiai atsiliepusi grupė į pabaltiečiams mestus kaltinimus, nesigailėjusi, palyginus su kitais mūsų veiksniais, stambių piniginių atikų. Tiesiogiai atsakydamas į jūsų klausimą — kaip žiūriu į tokį nevienodą vertinimą — galiu tik pasakyti, kad džiaugiuosi... Džiaugiuosi tuo, kad ryški mūsų visuomenės dauguma pajėgia atskirti pozityvų darbą nuo tuščio gyrimosi ir tai veiklai pritaria, o apie tuos, kurie paskirų LF bičiulių ar paties sąjūdžio veiklą stengiasi nužeminti, ar su purvais sumaišyti, nematau reikalo net ir kalbėti.

Skaityti daugiau: ,,Į Laisvę" redaktoriaus POKALBIS SU P. ALGIU RAULINAIČIU,

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVOS KRIKŠČIONYBĖS JUBILIEJUI BESIRUOŠIANT
  2. IŠEIVIJOS PASKIRTIS IR JOS PILNAS REALIZAVIMAS
  3. DVI SUKAKTYS
  4. 100 METŲ NUO POVILO LUKŠIO GIMIMO

Subkategorijos