Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka
Vysk. Paulius Baltakis po 1941 sukilimo minėjimo Čikagoje kalbasi su Jonu Kavaliūnu, kun. Viktoru Dabušiu ir dr. Vytautu Vardžiu. Nuotr. J. Tamulaičio.
VYSKUPAS PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M. savo 1986 gruodžio 8 laišku kreipėsi į visus išeivijos lietuvius. Štai keletas ištraukų iš Jo Ekscelencijos laiško:
1987 metais švęsime Lietuvos Krikščionybės jubiliejų. Jubiliejaus iškilmių aidai, ypač iš Romos, pasklis po visą pasaulį ir visiems plačiu mastu primins, jog Lietuva tebėra gyva ir ištikima Kristui. Tai ir mus pačius dvasiškai sustiprins ir nuteiks naujiems žygiams. To visa širdimi ir linkiu, sveikindamas Jus sulaukusius Kalėdų ir Naujųjų Metų.
Negaliu pamiršti savo ilgų bei tolimų kelionių, lankant pasaulio lietuvius... Džiugu, kad visuose kraštuose lietuviai yra gražiai įsikūrę, gerai susiorganizavę, turi gerą vardą ir yra aptarnaujami pasišventusių lietuvių kunigų... Kiekvieno krašto lietuviškos bendruomenės turi savitų pastoracinių problemų. Tačiau viena, visiems daugiausia rūpesčio sukelianti, yra stoka stojančių į dvasinį luomą. Visur girdėjau tą patį nuogastingą klausimą: kas pakeis mūsų prie pensijos amžiaus artėjantį kleboną?...
Tautiniai susipratusių kunigų per naktį neprisiauginsime. Turime ieškoti būdų, kad rastume lietuviškoje pastoracijoje dirbančių. Viena iš galimybių yra pastovūs diakonai...
Lietuvos Krikščionybės jubiliejus mums teikia išskirtiną progą rimtai pamąstyti esminius mūsų išeivijos religinius ir tautinius klausimus, o Dievo Tarno arkiv. Jurgio Matulaičio beatifikacija skatina prašyti ir jo pagalbos, kad jis, taip sėkmingai vadovavęs Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimui, savo užtarimu padėtų ir mums išspręsti lietuviškos pastoracijos išeivijoje problemas.