Proclamation 5209 of June 14, 1984
Baltic Freedom Day, 1984
By the President of the United States of America
A Proclamation
It has been over 40 yean since invading Soviet armies, in collusion with the Nazi regime, overran the three independent Baltic Republics of Estonia, Latvia, Lithuania and forceably incorporated them into Moscow's expanding empire. The new regime then ordered the illegal deportation, murder, and imprisonment of tens of thousands of Baltic peoples whose only “crime" was to resist foreign tyranny and to defend their liberties and freedoms.
Oppression and persecution continue to this day, but despite this long dark night of injustice, the brave men and women of Estonia, Latvia, and Lithuania have never abandoned the battle for their national independence and God-given rights. Although the full measure of their struggle and sacrifice is screened by the oppression and censorship under which they live, the friends and families of the Baltic peoples all over the world are aware of their heroic endeavors and aspirations.
Their peaceful demands for their rights command the admiration of everyone who loves and honors freedom. All the people of the United States of America share the just aspirations of the Baltic nations for national independence, and we uphold their right to determine their own national destiny free of foreign domination. The United States has never recognized the forceable incorporation of the Baltic States into the Soviet Union, and it will not do so in the future. The Congress of the United States, by Senate Joint Resolution 296, has authorized and requested the President to issue a proclamation for the observance of June 14,1984, as “Baltic Freedom Day.”
Skaityti daugiau: BALTIJOS LAISVĖS DIENA
“Metalo” sukilėlių grupės kautynės 1941 m. birželio 23-24 dienomis Šančiuose - Kaune.
(Pasikalbėjimas su ltn. Miku Vytėnu*, sukilėlių grupės vadu)
DR. ADOLFAS DAMUŠIS
(Tęsinys iš Nr. 90 (127)
Sekundės pavirto valandomis! Ačiū Dievui, granata nesprogo. Revanšui nuo stogo palei sieną nuleidau granatą, paskui antrą. Prabilo sunkusis kulkosvaidis “A”. Prisispaudę prie sienos raudonmarškiniai jam buvo visai atviras taikinys. Granatos ir sunkaus kulkosvaidžio (9) ugnis raudonarmiečius įtikino pasiduoti.
*slapyvardis
Tas įvykis sudarė įspūdį, kad raudonarmiečiai buvo linkę pasiduoti lietuviams, bet tik ne vokiečiams.
Koks buvo pats kritiškiausias momentas Jūsų veikloje?
Pirmadienio popietėje pastebėjome iš Kauno atropojančius porą tankiečių ir didelį šarvuotį, panašų į tanką, tiktai vietoje vikšrų važiuojantį ratais. Atidengėm ugnį, jis taip pat. Pragariško ugnies koncerto lydimos tanketės, atsišaudydamos praliopliojo A. Panemunės kryptimi. Šarvuotis gi sustojo prie “Tilkos” fabriko. Kulkų lietus kaleno į jo šarvus, jis gi atsakė savo kulkosvaidžiais, o patrankų vamzdį pradėjo sukalioti mūsų kryptimi. Ko jis sustojo? Ar tik neketina veržtis pro vartus į fabriką? Savijauta nekelianti jokio entuziazmo!
Prisiminiau iš Ispanijos civilinio karo gatvių kautynėse praktikuotą prieš tankus metodą, sėkmingai naudojant “Molotovo kokteilius”. Būtent, nuo stogų buvo metamos benzinu pripildytos bonkos į tankus. Jos duždamos apliedavo vasaros kaitros įkaitintą tanko paviršių benzinu, kuris nuo kulkų smūgių kibirkščių užsidegdavo. Taip liepsnoje paskendęs tankas buvo išvedamas iš rikiuotės. Nusprendžiau tą metodą panaudoti ir tam mums grąsinusiam šarvuočiui.
Per kelias minutes paruošėm “kokteilius”. Pora vyrų jais apsiginklavę jau buvo belipą per “Tilkos” tvorą, kad nuo priekinio pastato stogo galėtų tuos “kokteilius” sviesti į šarvuotį. Staiga šarvuočio kulkosvaidžiai nutilo. Atsidarė durelės, ir iš šarvuočio vienas paskui kitą iššoko du karininkai: kapitonas kulkų pakirstas krito vietoje negyvas, o pulkininkui pavyko peršokti “Tilkos” tvora ir dingti fabriko gilumoje.
Pro šarvuočio langelį pasirodė balta vėliavėlė: šarvuotis pasiduoda! Išlipo aštuoni įgulos vyrai: puskarininkis, “gefreiteris”-grandinis ir eiliniai. Taigi su karininkais šarvuočio įgulą sudarė dešimt asmenų.
_files/I-Laisve-1984-91(128)-16.jpg)
Vėliau sužinojome, kad tai buvo vadovybės šarvuotis, kuris akumuliatoriui sugedus, buvo priverstas sustoti. Tokiu būdu į mūsų rankas pateko kautynėms paruoštas, pakrautas šarvuotis, tiktai su išsikrovusiu akumuliatoriumi.
Skaityti daugiau: KAUNAS TAUTOS SUKILIMO DIENOMIS
VEDAMASIS
Gulago kankiniui Petrui Paulaičiui— 80
Baigėsi birželis, pats lemtingiausias, daugiausia jausmų ir minčių, begalinį sielvartą ir tokį pat ryžtą sužadinęs mėnuo naujausioje Lietuvos istorijoje. Sukako 44 metai, kai su sielvartu kartojame “vargas nugalėtėsiems”!
Daugelis po šia našta palūžo. Pasidavė. Prarado savigarbą, garbina pavergėjus kaip išlaisvintojus, renegatų uolumu niekina tuos, kurie gyvybe paliudijo ištikimybę atgimusios Lietuvos idealams. Bet tai tik viena medalio pusė. Vergijos našta tik silpnuosius palaužė.
Nuo pirmosios okupacijos dienos Lietuvoje reiškiasi nenugalima tautos pasipriešinimo dvasia. Nueitas ilgas kančių ir aukų kelias nėra tik vieni pralaimėjimai. Jame buvo tokių pergalių, kuriomis visuomet didžiuosimės, kaip 1941 metų sukilimas, SS legiono boikotas 1943 metais, partizaninių kovų dešimtmetis, daugybė lietuvių, kurie žuvo, bet nepasidavė, nenusilenkdami pavergėjui. Gyvuosius stiprina nenugalėta žuvusių didvyrių ir kankinių dvasia. Iš čia stiprybės ir įkvėpimo semia naujos laisvės kovotojų kartos.
Didvyrius paprastai pastebime tik po jų mirties. Gyvi būdami šalia mūsų jie dažnai nepastebimi. Tylaus darbo ir aukos vagų gilumas paviršutiniškam žvilgsniui pasilieka nematomas. Tik vėliau derlumu regimai apsireiškia išpurenta dirva.
Skaityti daugiau: IŠTVERMĖS SIMBOLIS
JAV-se gyveną LF bičiuliai kiekvienais metais gausesniame būry susitinka tradicinėse LFB studijų ir poilsio savaitėse Dainavoje, pas lietuvius pranciškonus Kennebunkporte ar kitose vietovėse. Čia paprastai įvyksta ir metinės LF bičiulių konferencijos. Didžiųjų lietuviškų renginių kaip Tautinių Šokių, Dainų, PL dienų proga bičiuliai susirenka draugiškam pašnekesiui ir pasivaišinimui. Toks susitikimas buvo numatytas ir VII laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventėje, š. m. birželio 30 d. Clevelande. Clevelando sambūris buvo paprašytas atlikti paruošiamuosius darbus. Deja, toks susibėgimas neįvyko dėl kitų renginių gausos.
Gegužės 6 d. naujosios LFB tarybos prezidiumo pirmininko iniciatyva sušauktas Tarybos ir Centro valdybos pasitarimas Tėvų marijonų patalpose Chicagoje.
Po ankstyvųjų Mišių, kurias atnašavo Marijonų provinciolas kun. dr. V. Rimšelis ir pasakė pamokslą, buvo paruošti bendri pusryčiai. Prasidėję posėdžiai tęsėsi iki vėlyvos pavakarės. Dalyvavo tarybos nariai, gyveną JAV ir Kanadoje, išskyrus dr. Kęstutį Girnių ir Kęstutį Ivinskį iš Vokietijos, Centro valdyba su pirm. Broniu Nainiu, Chicagos sambūrio valdyba su pirm. dr. Petru Kisieliumi ir kviesti svečiai: dr. A. Damušis, kun. dr. V. Rimšelis, dr. K. Ambrazaitis, V. Naudžius — viso 22 asmens.
Skaityti daugiau: POSĖDŽIAVO LFB TARYBA IR CENTRO VALDYBA
_files/I-Laisve-1984-92(129)-1.jpg)
