TIKROJI TREMTIES MISIJA
LEONARDAS VALIUKAS
Pasitraukiantieji iš pavergtos Lietuvos paskutiniųjų dešimties ar daugiau metų laikotarpyje kalte kala į galvas laisvajame pasaulyje gyvenantiems lietuviams: “Nedarykite to, ką gali atlikti pavergtieji. Šaukte šaukite pasauliui apie padarytą ir daromą komunistų milžinišką skriaudą Lietuvai. Padėkite pavergtai Lietuvai kaip galima greičiau sulaukti laisvės ryto”.
Šaukimas visam laisvajam pasauliui apie komunistų padarytą ir daromą kolosalią skriaudą nėra jau taip lengvas žygis. Masės lietuvių net nežino nuo kurio galo pradėti ir kaip tą darbą vykdyti. Gyvename ekspertų ir specialistų amžiuje. Jei tam žygiui neturime tinkamų darbuotojų, turime jų surasti kitataučių tarpe. Jie tą mūsų darbą neatliks už žodį “dėkui”. Turėsime jiems už tai pilnai atlyginti.
Veiksniai ir jų darbai
Mūsų pagrindiniai veiksniai yra: Lietuvių Bendruomenė, VLIK-as ir ALT-ba. Tų veiksnių ir planai ir darbai yra nepaprastai riboti Lietuvos laisvinimo žygyje. Pajėgiausia tam darbui būtų Lietuvių Bendruomenė, turinti potencialų užnugarį. Deja, ir joje nesimato apčiuopiamesnių planų bei atliekamų darbų.
Tie veiksniai nepagaili nei laiko nei pinigo savo kongresams, suvažiavimams ar konferencijoms. Tuo beveik viskas ir pasibaigia.
Yra mūsuose balsų, kad veiksniai turėtų susitarti ir vieningai Lietuvos laisvinimo darbą vykdyti. Dėl nesusitarimo nereiktų daryti tragedijos: Lietuvos laisvinimo darbas yra toks platus ir šakotas — jo pilnai negalėtų atlikti ir keleriopai daugiau veiksnių. Prieš keletą metų gimė pabaltiečių veiksnys: Baltų Laisvės Lyga. To veiksnio pajudėjimas buvo ir veiksmingas ir našus. Jam talkino amerikiečių ekspertų grupė, kuriai reikėjo atlyginti. Nei lietuvių, nei latvių, nei estų tarpe tas veiksnys nerado pakankamo pritarimo ir paramos. Tas veiksnys juda ir toliau, bet savo užsimojimus yra gerokai apkarpęs.
Jaunimas ir jo darbai
Nei ateitininkai, nei skautai beveik nejuda Lietuvos laisvinimo darbe. To jaunimo kaltinti negalime, nes senimas — jų vadovai — nieko jiems nedavė ir neduoda. Be abejo, stovyklose, suvažiavimuose ir taip vadinamuose vadų kursuose netrūksta gražių žodžių, kurie nieko nereiškia. Lietuvos laisvinimo žygyje reikia konkrečių darbų.
Jaunimo kongresai, pareikalaują didelių piniginių išteklių, priima dešimtimis rezoliucijų, kurių niekas vėliau nebando realizuoti.
Ir ateitininkai ir skautai turi savo spaudą. Joje Lietuvos bylos reikalo ir laisvinimo žygio nė su žiburiu negalima užtikti.
Apkarpytina betikslė veikla
Kiekvienoje vietovėje, kur tik yra apčiuopiamesnis lietuvių skaičius, taip vadinamos veiklos netrūksta: parengimai — parengimėliai, susirinkimai — susirinkimėliai, “pasižymėjusių” darbuotųjų pagerbimai — pagerbimėliai, vaišės — vaišelės, ir taip toliau, ir taip toliau. Tam tikra dalis lietuvių nieko geresnio negali sugalvoti. Tie lietuviai tuo yra patenkinti ir jaučiasi atlieką “didelį” darbą visame lietuviškame judėjime. Turime savo tarpe ir šviesiau galvojančių lietuvių, kurie tai betikslei veiklai turėtų pasipriešinti ir ją boikotuoti.
Apkarpytini ir didesnieji užsimojimai: tautinių šokių festivaliai, dainų šventės, jaunimo kongresai, taip vadinamos lietuvių dienos, įvairūs kongresai. Įvairūs kongresai (senimo ar jaunimo) taip pat turėtų būti retinami. Šokame ir dainuojame tik sau. Iš kongresų jokios apčiuopiamesnės naudos neturime ir nesulaukiame.
Suprantama, kad nebūtų lengva vienai ar kitai grupei “įsakyti”, ką ji turi veikti ar mylėti. Tų grupių vadovai turėtų patys į savo planuojamus užsimojimus šviesiau pažiūrėti ir atsisakyti to, kas Lietuvos laisvinimo žygiui neduoda jokios naudos.
Tie taip vadinami “reikšmingi” žygiai pareikalauja daug laiko, pinigo ir jėgų. Po visų tų “reikšmingų” žygių ir vadovai ir eiliniai lietuviai yra tiek išsisėmę ir išvargę, kad nebeturi nei jėgų, nei pinigo, nei noro imtis tikrųjų darbų, kuriuos jiems yra uždėjusi ir skyrusi tremtis.
Tremties misijos vadovas
Iš visų veiksnių pajėgiausia yra Lietuvių Bendruomenė: joje yra ir šviesių protų, joje yra masės lietuvių. Kitų veiksnių pajėgumas Lietuvos laisvinimo žygyje yra nepaprastai ribotas (čia kalbame tik apie lietuvių veiksnius).
Iki šiol Lietuvių Bendruomenė tenkinasi tik eiliniais darbeliais. Ji neturi nei trumpalaikių nei ilgalaikių planų Lietuvos laisvinimo žygyje. Į tą darbą neįtraukiami asmenys, turį tam pasiruošimo ir patirties.
Paskutiniųjų kelerių metų bėgyje Lietuvių Bendruomenė jau surenka kasmet apčiuopiamesnę sumą Lietuvos laisvinimo darbui remti. Be didesnių pastangų būtų galima tą sumą ir padvigubinti, jei Lietuvių Bendruomenė išeitų su didesniais užsimojimais.
Lietuvos laisvinimo darbo trumpalaikius ir ilgalaikius planus turėtų paruošti 8-10 geriausių protų ir turinčių pakankamai patirties lietuvių grupė. Be abejo, tuos planus turėtų patvirtinti JAV LB ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vadovybės. Planų vykdymas turėtų būti atiduodamas to darbo ekspertams. Lietuvių tarpe tokių ekspertų kaip ir neturime. Juos reiktų surasti amerikiečių tarpe.
Pradžiai reiktų apie 100,000 dolerių metams: vadovui—50,000 dolerių, sekretorei — 25,000 dolerių, išlaidoms — 25,000 dolerių. Didėjant darbui, žinoma, didėtų ir išlaidos. Būtų tikra gėda, jei laisvojo pasaulio lietuviai negalėtų kasmet surinkti 100,000 dolerių (ar daugiau) pačiam svarbiausiam darbui — Lietuvos laisvinimo žygiui. Atidavus tą darbą ekspertams, be abejo, tuoj pamatytumėm pasigėrėtinų rezultatų.
Kun. Pugevičiaus darbas
Kun. Kazimieras Pugevičius, vadovaująs Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc., atlieka didelį darbą, siekdamas amerikiečių katalikiškąją spaudą. Be abejo, jis galėtų tą darbą plėsti, jei sulauktų daugiau paramos iš veiksnių ir kitų lietuviškų vienetų. Kiek žinoma, piniginė parama jam jo visam darbui yra labai ribota.
Amerikiečių katalikiškoji spauda puikiai informuoja apie Katalikų bažnyčios padėtį ir lietuvių katalikų kryžiaus kelius pavergtoje Lietuvoje. Kun. K. Pugevičiaus ir jo talkininkių pastangomis yra išverčiama į anglų kalbą Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (iki 1984 metų rugsėjo 1 dienos išversta 62 numeriai), ir atspaudžiama atskirais numeriais ir dideliu tiražu ir paskleidžiama angliškai kalbančios dvasiškuos ir katalikų darbuotojų tarpe. Tą darbą finansavo JAV lietuvių katalikų vienybė. Panašiais laimėjimais negalime pasidžiaugti angliškai kalbančių kraštų pasaulietiškoje spaudoje.
Vienas iš veiksnių darbų
Nė vienas geros valios lietuvis nelinki nė vienam veiksniui greitos mirties. Iš visų veiksnių laukiame konkrečių darbų. Universitetų ir viešosiose bibliotekose yra tikras badas anglų kalba knygų Lietuvos bylos ir kitais lietuviškais klausimais. Knygų negalime sukurti magišku būdu. Jas reikia užsakyti pas sričių žinovus, jiems už darbą atlyginti ir surasti žinomesnę amerikiečių leidyklą, kuri tas knygas išleistų ir platintų. Žinomesnės amerikiečių leidyklos to neatliks tik už “dėkui”. Tos leidyklos pareikalaus tam tikros sumos pinigų.
Kiekvienas iš veiksnių turėtų suorganizuoti ir išleisti rimtesnį veikalą anglų kalba vienu ar kitu lietuvišku klausimu — tai turėtų atlikti kasmet.
Tos iniciatyvos turėtų imtis ir Lietuvių fondas. Kasmet jis išmėto didokas sumas bereikšmiams darbams. Lietuvių fondas galėtų kasmet skirti apie 50,000 dolerių rimto veikalo paruošimui ir išleidimui svetima kalba vienu ar kitu lietuvišku klausimu.
Vienas iš Chicagos lietuvių darbuotojų ir bendruomenininkų, lankydamasis olimpiadoje Los Angeles mieste, tvirtino, kad Lituanistinė katedra galėsianti imtis knygų leidimo darbo ateityje. Jei tai tiesa, tai vien dėl to reiktų remti Lituanistinės katedros užbaigimo darbą.
Lietuviškosios spaudos talka
Dienraščiai ir savaitraščiai pasiekia dar didoką masę lietuvių. Visa mūsų spauda stokoja pilnesnių instrukcijų Lietuvos laisvinimo žygyje. Masės lietuvių nežino savo kongresmanų ar senatorių vardų ir pavardžių, nežino kaip į juos kreiptis, nežino jų adresų, nežino kaip jiems net ir trumpą laiškutį parašyti. Panaši padėtis yra su krašto prezidentu ir kitais pareigūnais. Jei redaktoriai patys nepajėgia to atlikti, turėtų surasti talkininkus, kurie jiems (redaktoriams) padėtų. Mūsų spauda turėtų ir privalėtų duoti kongresmanų, senatorių ir kitų pareigūnų vardus, pavardes, adresus ir laiškų pavyzdžius.
Juokinga tik raginti — rašykite laiškus ir siųskite telegramas kongresmanams, senatoriams prezidentui ir kitiems pareigūnams! Masės lietuvių nežino nei jų vardų ir pavardžių, nei jų adresų, nei ką jiems rašyti bei ko prašyti. Krašto pareigūnai visad stengiasi patenkinti balsuotojų norus, jei tik jie pajunta pakankamą spaudimą — politinę jėgą.
Viešosios opinijos formavimas
Be vietinių dienraščių (Los Angeles Times ir Los Angeles Herald Examiner), šis asmuo skaito The New York Times ir The Christian Science Monitor. Tie dienraščiai turi didokus skaitytojų laiškų skyrius. Kraštų ambasadoriai ir įvairių grupių žinomesnieji darbuotojai pasisako visa eile klausimų. Niekad neteko užtikti net ir trumpo laiškučio Lietuvos pasiuntinio, LB krašto valdybos pirmininko, VLIK-o pirmininko, ALT-bos pirmininko. Panašių asmenų laiškus dienraščiai gana noriai įdeda. Visi tie mūsų pareigūnai galėtų bent porą ar daugiau kartų kasmet parašyti bent trumpus laiškučius Lietuvos bylos reikalu didesniems ir įtakingesniems krašto dienraščiams. Nepamirštini ir didelius tiražus turintieji krašto savaitiniai žinių žurnalai — Time, Newsweek ir U.S. News & World Report.
Vien tik JAV-se turime keletą šimtų lietuvių, profesoriaujančių krašto kolegijose ir universitetuose. Iki šiol nėra tekę užtikti net trumpo laiškučio tų lietuvių profesorių krašto dienraščiuose ar žinių žurnaluose. Ar bent vienas iš veiksnių turi tų lietuvių profesorių vardus, pavardes ir adresus? Pavyzdinius laiškus galėtų tiems lietuviams profesoriams paruošti mūsų veiksnių šviesesni protai (reikia manyti, kad tokių veiksniuose dar esama). Dienraščiai ir žinių žurnalai mieliau įdeda profesorių laiškus, negu kad kitų krašto piliečių. Kodėl mes neišnaudojame tų auksinių progų savo reikalų kėlimui ir gynimui?!
Ekspertų talkos paskirtis
Šiam asmeniui teko pradėti JAV LB krašto valdybos visuomeninių reikalų komisijos darbą. Tai buvo paskutiniais Broniaus Nainio ir pirmaisiais Vytauto Volerto pirmininkavimo metais. Tam užsimojimui buvome davę ir savo vardą — JAV LB “News Service”. Per porą metų pavyko išgauti beveik visuose krašto didžiuosiuose dienraščiuose vedamuosius, gi The New York Times dienraštyje net trejetą vedamųjų. Bent dešimt žinomesniųjų krašto laikraštininkų (columnists) parašė ir pravedė per šimtus krašto dienraščių savo straipsnius (columns). Vienas iš tų laikraštininkų parašė net trejetą straipsnių. Vedamąjį davė ir U.S. News & World Report žinių žurnalas. Vien už vietos apmokėjimą tuose šimtuose krašto dienraščių nebūtų pakakę visų Lietuvių fondo resursų.
Buvo manyta, kad JAV LB krašto valdybos visuomeninių reikalų komisija darys pažangą. Jos nesimatė ir nesimato.
Dienraščių redaktoriai neatsisako parašyti vedamųjų Lietuvos bylos reikalu, jei tik į juos tinkamai kreipiamasi ir duodama naujos informacijos. Dažnai laikraštininkai (columnists) stokoja temų savo straipsniams (columns). Jie mielai parašo straipsnį Lietuvos bylos ar kitu lietuvišku klausimu, jei tik jie kontaktuojami, duodant jiems naujos ir aktualios medžiagos.
Televizijos ir radijo srityse mūsiškiai žengia kūdikio žingsniais. Tam darbui barai yra nepaprastai platūs.
Apmokamo eksperto dėmesys turėtų būti kiek galima pilniau nukreiptas į spaudą, televiziją, radiją ir kontaktavimą (per mūsų mases) krašto pareigūnų opiaisiais mūsų klausimais bei reikalais.
Stokojame knygučių, lapelių (kondensuotai parašytų ir puikiai išleistų) Lietuvos bylos ir kitais lietuviškais klausimais, dalinamų kitataučiams visomis galimomis progomis. Tokios literatūros galėtų paruošti apmokamas ekspertas. Reikia manyti, kad be didesnių pastangų atsirastų tokiai literatūrai leidėjų.
Kitos tautinės grupės (JAV žydai) turi šimtus apmokamų ekspertų panašiems darbams atlikti ir juos vykdyti. Mes, lietuviai, tebegyvename akmens amžiuje!
