VEIKLOS PRAGIEDRULIAI IR ŠEŠĖLIAI

VEDAMASIS

1984 metai jau istorijos puslapiuose. Lietuvių išeivijoje jie prabėgo šv. Kazimiero sukakties minėjimų, XXIII Los Angeles olimpiados, tautinių šokių šventės, naujo vyskupo paskyrimo, dešimtojo Amerikos Lietuvių kongreso, sukaktuvinio Vliko seimo, OSI bylų Ženkle.

Negalime didžiuotis, kad išeivijos misijai skirti uždaviniai būtų įvykdyti gerai. Bet taip pat neturėtumėm smarkiai raudonuoti ir kai kieno tendencingai metamus kaltinimus besąlyginai priimti, kad mūsų Krašto laisvės ir išeivijos tautos išlikimo darbuose nebuvo parodyta gražių pastangų.

Šv. Kazimiero sukaktis, kuriai ypatingai didelį dėmesį parodė popiežius Jonas Paulius II, plačiai nuskambėjo per pasaulį. Lietuviai, organizuojant visas iškilmes, parodė gražios iniciatyvos ir sugebėjimo didingas šventes surengti. Kartu su bažnytinėmis iškilmėmis Šventojo garbei, sklido ir Lietuvos vardas, išryškinęs realiąją okupuoto Krašto padėtį. Popiežiaus, kuris sakosi, kad jo pusė širdies priklauso Lietuvai, noras aplankyti Lietuvą ir Maskvos neigiamas atsakymas pademonstravo pasauliui Sovietų melą apie religijos, sąžinės ir kitokias žmogiškas laisves. Tos Žinios ilgai kursavo Europos, Amerikos spaudos puslapiuose, radijo ir televizijos pranešimuose ir komentaruose. Tai vertingas indėlis demaskuojant komunistinį melą, LKB kronikų ir kitų objektyvių šaltinių skleidžiamų teigimų teisingumą.

Minėjimai didžiosiose pasaulio katedrose, dalyvaujant Bažnyčios dignitoriams, Lietuvių katalikų kongresas Toronte, rugsėjo 1-2 dienomis buvo ne tik religinė, bet ir tautinė manifestacija.

Pabaltijo kraštų vardas tai pat plačiai nuaidėjo ir XXIII Los Angeles olimpiados proga, kai šioje tarptautinių žaidynių arenoje, kur dalyvavo 144 valstybės, atsisakė dalyvauti sovietai ir jų satelitų dauguma. Prie visų kitų priežasčių, privertusių rusus pasakyti savo plačiai žinomą“Ne”, buvo ir Baltų laisvės lygos ir Ban the Soviets akcija ir propaganda, teigianti, kad bus sudarytos sąlygos sportininkams, norintiems pasitraukti į laisvąjį pasaulį, ir tuo realizuoti savo svajones. Ši akcija sukėlė didelę audrą laisvojo pasaulio ir sovietijos spaudoje. Savo krašto gyventojams atimta galimybė iš kalėjimo išsiveržti į laisvę. Nors ir mūsuose šis losangeliečių užsimojimas buvo įvairiai komentuojamas, bet rezultate Pabaltijo klausimas iškilo pasauliniam forume. Laisvės lyga, neremiama mūsų veiksnių, atliko didžiulį patarnavimą propagandinėje srityje.

Lietuvių išeivija taip pat šiais metais susilaukė gražaus mosto iš Popiežiaus, paskiriant naują vyskupą Paulių Baltakį su platesniais įgaliojimais viso laisvojo pasaulio lietuviams katalikams. Nekalbant apie kitas teises ir atsakomybes, vysk. Baltakio privilegija dalyvauti JAV vyskupų konferencijose, jam suteikia tvirtesnį statusą, reprezentuojant lietuvius Amerikos hierarchų planuose. Ši stipri institucija yra taip pat geras forumas iškelti ir Lietuvos religinę padėtį. Naujasis vyskupas tokių progų tikrai nepraleis.

Tautinių šokių šventė, kaip ir kiti masiniai renginiai, išjudina visus lietuvius, ypač jaunimą, įskaitant ir ankstyvesnės imigracijos vaikus. Ir Clevelande įvykusioji VII laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventė birželio 30 - liepos 1 dienomis sutraukė 10,000 šokėjų, dainininkų, muzikantų ir žiūrovų. Argentinos, Brazilijos ir Vokietijos jaunimas jungėsi prie JAV ir Kanados šokėjų šioje šokių demonstracijoje. Nors pats Amerikos prezidentas asmeniškai ir nedalyvavo šventėje, bet jo nuoširdus telefoninis sveikinimas buvo priimtas kaip gražaus gesto pareiškimas nedidelei šio krašto tautinei grupei. Gaila, kad ši puošni lietuviška manifestacija mūsų pačių nebuvo tinkamai išnaudota Lietuvos ir lietuvių vardui plačiau iškelti.

Tiek sukaktuvinis X-sis Amerikos lietuvių kongresas, įvykęs spalio 27 d. Chicagoje, tiek jubiliejinis Vliko 40 metų darbo sukaktį minint seimas taip pat Chicagoje, gruodžio 1-2 dienomis praėjo sveikinimų, padėkų, patriotinių pasisakymų ir minčių bei mėginimų nustatyti ateities planų rėmus ženkle. Gan tyliai jie praslinko pro didžiosios amerikiečių spaudos akis ir dėmesį. Nors tokie susibėgimai mums ir yra reikalingi, bet svarbu, kad jie nepasibaigtų tiktai mūsų pasišnekėjimais ir pasivaišinimais.

OSI damoklo kardas, grąsinąs kai kuriems mūsų tautiečiams, smarkiau ir drąsiau švaistosi virš mūsų galvų. Kai ši investigacijos komisija, remiama Amerikos finansų, talkinama KGB ir daugybe aukštais atlyginimais advokatų, apkaltintiesiems yra nepaprastai sunku prieš ją efektingai kovoti. Mūsų institucijos į šįreikalą gal ilgai žiūrėjo pro pirštus, nemėgindamos nekaltai apskųstuosius paremti teisine pagalba ir finansais. Tiktai paskutiniu metu jie ateina į savanorių (adv. Povilo iumbakio, Rasos Razgaitienės ir kitų) užsuktąjį gelbėjimo ratą, nors dar vi stiek su maža parama. Čia reikalinga sudaryti stiprų finansinį užnugarį.

Svetimųjų informacijos srityje didelį vaidmenį vaidina mūsų svetimomis kalbomis leidžiami leidiniai bei periodika: Katalikų Bažnyčios kronikos anglų, vokiečių, ispanų kalbomis, Elta— anglų, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis, Lietuvių Informacijos Centras, Lituanus, Bridges, The Observer, Baltic Bulletin ir kiti.

Užsitęsiusieji pasitarimai tarp Vliko ir PLB bei nepajėgumas išsinerti iš šio voratinklio narvo, visuomenę erzina ir skaldo.

Tokių faktų šviesoje įžengiame į naujuosius 1985 metus. Tėvynės aušros dar nematyti. Tremties misija nebaigta. Su tvirtu ryžtu, darbu ir auka turime stipriau įsijungti į žygį už Lietuvos laisvės rytojų.

"Nepaliko jis jokio medžiaginio turto. Nuėjo ten, kur jau prieš jį yra nuėję jo širdžiai taip brangūs Julijonas, kitas Juozas ir tūkstančiai mūsų tautos laisvės kovoje kritusiųjų. Jie visi ten susipranta. Tik mes čia vieni pailsome gyvenimo kely, kiti susitaikėme su padėtimi ir kapituliavome, dar kiti suburžuazėjome ir nebepajėgiame išsikrapštyti iš savo kasdienybės, o dar kiti neišsitenkame šalia vienas kito, pykstamės dėl pirmos vietos, dėl vadovaujamo vaidmens.

Ogi kaip labai ir šiandien mūsų išeivija reikalinga visuomeninių brazaitiškų kamščių.

Tiktai kas šiandien kad ir Vliko aplinkoj norės prisiimti tik visuomeninio kamščio vaidmens, kai kiekvienas manosi, kad jam dera tik variuoti, ne dirbti. Bet čia jau mūsų pačių, ne Juozo, gyvenimo dialektika".

(Iš Vytauto Vaitiekūno paruoštos kalbos, minint prof. Juozo Brazaičio mirties dešimtmetį).

LAIMINGŲ IR VILTINGŲ 1985 METŲ!

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI 

5620 S. Claremont Ave., Chicago, Ill. 60636

FONDO LEIDINIAI:

Vytautas Mačernis POEZIJA. Redagavo K. Bradūnas. Iliustravo P. Augius. Įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas. Išleista dr. A. Šmulkščio lėšomis. 1961.

Juozas Girnius TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ. Veikalas, skirtas gyvosios lietuvybės problemoms išeivijoje. Dailininkas S. Ramanauskas. 1961.

Juozas Daumantas PARTIZANAI. II laida. Iliustruota P. Lapės. 1962.

N. E. Sūduvis VIENŲ VIENI. Lietuvių tautos dvidešimt penkerių metų rezistencija. Iliustracijos P. Jurkaus. 1964.

Juozas Girnius ŽMOGUS BE DIEVO. Dailininkas A. Kurauskas. Knyga, skiriama ateizmo filosofinei analizei. 1964.

LITHUANIA UNDER THE SOVIETS. Portrait of a Nation, 1940-65. Edited by V.Stanley Vardys. Frederic A. Prager, Publishers (mecenatas Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI). 1965.

Mykolas Viltis NEPARAŠYTI LAIŠKAI. Eilėraščiai, skirti tiems, kurių atminimas ir kapai išniekinti. Iliustracijos P. Jurkaus. 1966.

LIETUVIŲ LITERATŪRA SVETUR 1945-1967. Redagavo K. Bradūnas. Dailininkas V. O. Virkau. Rašo: A. Vaičiulaitis, K. Keblys, R. Šilbajoris, S. Santvaras, V. Kulbokas, J. Girnius ir Č. Grincevičius. 1968.

Vladas Ramojus KRITUSIEJI UŽ LAISVĘ, II tomas. 1969.

Juozas Brazaitis RAŠTAI I. 1980.

Juozas Brazaitis Raštai II. 1981.

Juozas Brazaitis, RASTAI III, 1982 Juozas Brazaitis, RAŠTAI IV, 1983.

Aloyzas Baronas MIRTI VISADA SUSPĖSI. Paskutinis rašytojo romanas iš tragiškiausio Lietuvos istorijoje laikotarpio — partizanų kovų. 1981.

Šio numerio kaina 3.00 dol.