Partizanai: Istorija ir dabartis

KRITIŠKAS ŽVILGSNIS Į SAVE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Lietuvių Fronto “priešistorė ”

Savikritika be nebus vienas iš pagrindinių ugdomųjų veiksnių, viena iš paveikiausių asmeninių ir visuomeninių ugdomųjų priemonių. Turbūt ir religinė individualinės išpažinties praktika šiuo savikritikos ugdomuoju veiksniu yra paremta. Bet kadangi niekam nėra malonu būti paties savęs kritiku, savikritikos praktika nei asmeniniame, nei visuomeniniame gyvenime nėra populiari. Nepriklausomybės laikais visuomeninio gyvenimo srityje turėjome turbūt tik vienintelį savikritikos atvejį, būtent prof. Stasio Šalkauskio studiją Momento Reikalai ir Principų Reikalavimai. (Židinys, 1926, Nrs. 6 - 12). Toje studijoje Šalkauskis, pats būdamas krikščionis demokratas, kritiškai svarstė krikščioniškųjų grupių skelbiamus principus ir tų grupių konkrečią politinę veiklą.

Dr. J. Girnius, Vytautas Vaitiekūnas ir dr. V. Vaitkus Kennebunkporte, LFB stovykloje.    Nuotr. V. Maželio

Ar ir kokio poveikio tie prof. Šalkauskio svarstymai būtų turėję krikščioniškųjų politinių grupių ateities laikysenai, nepaaiškėjo, nes, po 1926 gruodžio perversmo įsigalėjęs, autoritetinis režimas panaikino politinių grupių valstybines funkcijas. Tačiau krikščioniškųjų nusiteikimų jaunosios generacijos intelektualam ta prof. Šalkauskio studija turėjo gilaus poveikio. Tą studiją turbūt galima laikyti pradiniu impulsu krikščioniškosios minties naujam politiniam sąjūdžiui Lietuvoje.

Skaityti daugiau: KRITIŠKAS ŽVILGSNIS Į SAVE

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tautos demoralizacija

Dėkoju bič. Vincui Akelaičiui ut dėmesį mano pernykščiam straipsniui. Jis teisingai pastebi, kad “šiuo metu demoralizacija yra priešas Nr. 1” (Į Laisvę, 90/ 127). Čia, be abejo, reikia priskirti jo suminėtas ydas, kaip “besaikis girtavimas, darbo vengimas, šeimų irimas, gimimų mažėjimas, valkatavimas ir chuliganizmas”. Ne paskutinėje vietoje liūdnai nuteikia ir kiti dorovinio nuosmūkio reiškiniai, kaip įvairiai pasireiškianti kolaboracija (įskundimai, išdavimai, žuvusiųjų ut laisvę niekinimas, istorinės tiesos klastojimas ir pan.). Tai atskira tema, kurios reikšmingumo neneigiu, bet ir nesirengiu liesti dėl jos sudėtingumo. Laimingu būdu į mano rankas pakliuvo laisvosios pogrindžio spaudos rašinys, kuriame ši tema gana įžvalgiai, ir ne vienu požiūriu, gvildenama. Tai— Juozo Bočio “Katalikybė ir inteligencija šiuolaikinėje Lietuvoje” (autorius, pasirašęs slapyvardžiu, gyvena ir kuria Lietuvoje; galimas dalykas, jog ir pats priklauso aprašomai “vidutiniškai” inteligentijai). Kiek žinau, tik “Tėv. Žiburiai” (Nr. 19, 1984) šį straipsnį trumpai paminėjo. Būtų gera jį ištisai perspausdinti. Tai būtų iš dalies tas papildymas, kurio pageidavo ir bič. Akelaitis.

J. Vidzgiris,
Muenchenas, Vak. Vokietija

Minimą straipsnį atspausdinsime š. m. gruodžio numeryje. Red.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Popietė su žurnalistais

NBC televizijos korespondentas Doug Bruckner (dešinėje) su veikliaisiais Los Angeles lietuviais; iš kairės — Rimtautas Dabšys, LB Vakarų apygardos pirm., rašytoja-žumalistė Rūta Klevą Vidžiūnienė ir Antanas Mažeika, Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcijos pirm.

Bič. Zigmas Brinkis prie vieno svečių stalo; kairėje pusėje — Sandra Van Beek ir Tony Garcit, olandų “De Volkskrant” reporteriai, ir Jack Treiman, Baltų Laisvės lygos teisinis patarėjas; dešinėje pusėje — Lucy Marlow ir Dave Balsinger, BAN the Soviets koalicijos pirmininkas

Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris (pirm. arch. Edmundas Arbas) gegužės 17 pradžioje dr. Zigmo Brinkio sodyboje suorganizavo susitikimą su kitataučiais žurnalistais. Į bendrą darbą dėjosi koalicija, kuri kasmet organizuoja politinių studijų savaitgalius: LB Vakarų apygarda, Jaunimo sąjunga ir Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcija.

Skaityti daugiau: Popietė su žurnalistais