JAUNIMO TALKA SPAUDAI
VEDAMASIS
Mąstydami apie tautos išlikimą išeivijoje ir kovos ui Lietuvos laisvę tęstinumą, žvilgsnis krypsta į jaunąją kartą. Sekame jų organizacijų ir pavienių asmenų žingsnius, jų reiškimąsi lietuvių ir gyvenamųjų kraštų visuomeniniame gyvenime. Džiaugiamės jų iniciatyva ir konkrečia talka mūsų kultūriniame, socialiniame bei politiniame gyvenime. Daug vilčių sudedame į mūsų jaunosios kartos kūrybinį ir ekonominį potencialą. Jų remiančių pečių ir naujų, sveikų idėjų niekas neatsisakys. Jų pagalba reikalinga įvairiose srityse dabar, jos reikalingumas padidės, kai Lietuvoje gimusi generacija pasitrauks iš aktyvios veiklos. O gyvenimas tuštumos nemėgsta.
Šios mintys skverbiasi galvon, kai sekame dabartinės Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos naujosios valdybos įdomius pasisakymus. Stabtelėkime ties vienu— bendradarbiavimu lietuviškoje spaudoje. Jau pats lietuviškos periodikos svarbos pajautimas naująją PLJS vadovybę įrikiuoja į išeivijos likiminę kovą. Mūsų spausdintas žodis savąja kalba ir dalinai svetimomis kalbomis yra ir bus vienas iš mūsų tautinės gyvybės mastų. Ir kai jaunoji karta (PLJS) suorganizavo korespondentų kolektyvą, kurio “tikslas yra išreikšti lietuviško jaunimo nuomonę spaudoje, informuoti lietuvių bendruomenę apie tai, ką jaunimas daro ir ką jis galvoja, ir labiau pritraukti jaunimą prie lietuviškos spaudos” — ir dar daugiau — kreipiasi į redaktorius, kad atsiųstų “sąrašą temų, į kurias Jūs norėtumėte, kad jaunimas reaguotų”, tokie reiškiniai nuteikia labai pagrąsinančiai. Jei prie Jaunimo sąjungos iniciatyvos prisijungtų skaitlingų skautų, ateitininkų bei kitų organizacijų nariai, gal lietuviškai spaudai nereikėtų gyventi didelio nerimo ir netikrovės šešėlyje.