“Ne diemedį iš palangės išrovė, bet ąžuolą iš mūsų laisvės sodų”
Retėja mūsų tautos darbuotojų-veteranų eilės. Spalio 26 širdies ataka nukirto Vytauto Vaitiekūno gyvybės siūlą. Lietuvių tauta neteko pasišventusio ir energingo kovotojo - darbininko už tautos gerbūvį, Lietuvos laisvę ir lietuvių tautos išlikimą išeivijoje, Lietuvių Frontas — ideologo, veikėjo, rašto žmogaus, redaktoriaus.
_files/I-Laisve-1984-92(129)-6.jpg)
A. A. VYTAUTAS VAITIEKŪNAS 1903 — 1984
Mirtis kartu nusinešė ir daug, daug jo gyvenimo paslapčių. Jokios enciklopedijos, jokie leidiniai neužregistravo jo turiningo gyvenimo kelio. Jo kelionės bendraamžiai ir kiti jo gyvenimo bendrakeleiviai turės šią paliktą tuštumą užpildyti, bibliografuoti jo parašytas studijas ir straipsnius bei atskleisti jo blaškomos ir tragiškos kelionės detalių. Jo kultūrinis ir politinis palikimas yra per didelis, kad galėtume jį leisti nugrimsti užmarštin.
Skaityti daugiau: VYTAUTĄ VAITIEKŪNĄ AMŽINYBĖN IŠLYDĖJUS
Atsisveikinant su a. a. Vytautu Vaitiekūnu, prel. Jonas Šernus, Newarko lietuvių parapijos klebonas, pravedė maldas. Po to dr. Adolfas Damušis padarė trumpą įvadą į psalmių, giesmių ir maldų, gautų iš Lietuvos, skaitymą.
“A. a. Vytautas Vaitiekūnas, dar būdamas mūsų tarpe, prašė, kad atsisveikinime su juo nebūtų kalbų. Bet jis labai pageidavo visų nuoširdžios maldos, kad mūsų Viešpats jį priimtų meilingai ir atlaidžiai.
Vytauto gyvenimas nebuvo lengvas. Jis jautriai išgyveno lietuvių tautos ir savos šeimos kančias. Jo asmenybės šviesa ir tvirtumas reiškėsi tarnyba kitiems ir Lietuvoje ir svetur. Jis visad žėrėjo aukos dvasia okupuotos Lietuvos rūpesčiams, jos jaunimo globai. Jo gilus religingumas buvo tas neišsenkantis aukos dvasios šaltinis. O juk didžiausia dovana žmonijai ir veikiančio žmogaus vertė ir kartu jo laimė yra sąmoningas įsitikinimas ir sugebėjimas žemiškoje kelionėje pasišvęsti kitų labui.
Toks ir buvo a. a. Vytauto kelias, kuris sutampa su mintimis, išreikštomis vienos slaptos vienuolės laiške iš Lietuvos, mūsų herojiško kalinio kun. Sigito Tamkevičiaus maldoje ir psalmių ištraukose, kurias čia skaito keli jaunimo atstovai: Emilija Jurevičiūtė, Regina Brazinskaitė, Danguolė Didžbalienė, Gintė Damušytė ir šeši jaunieji Adomavičiai: Rasa, dr. Jūra, dr. Linas, Vladas, Ugnė ir Živilė”. Giesmes giedojo sol. B. Miškinis.
Ramybės angelas išsivedė a. a. Vytautą Vaitiekūną į amžinosios buveinės pasaulį, į mūsų Dievo namus.
Mes išlydim jį su psalmių žodžiais ir malda, kur viešpatauja tik ramybė ir amžina šviesa.
Psalmėmis ir giesme užbaigtas atsisveikinimas.
_files/I-Laisve-1984-92(129)-7.jpg)
Prof. Juozas Brazaitis ir Vytautas Vaitiekūnas. Šiemet profesoriaus mirties dešimtmetis (g. 1903 m. gruodžio 9 d. — mirė 1974 m. lapkričio 28 d.) buvo prisimintas akademijomis ir pamaldomis.
Skaityti daugiau: PASKUTINIS SUDIEV
Reikia mažiausiai rūpintis kaip ten bus, ar išsilaikysime.
Tikrai išsilaikysime, jeigu atsiremsime į Kristų.
Supasuoti galima tik vienu atveju, jeigu pasimesime ir atsiremsime patys į save.
“Kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją“.
Kokie brangūs šie žodžiai! Išsižadėdami mes nieko neprarandame.
Mūsų laukia piktas pasaulis.
Nebijokime jo.
Dievas yra su mumis.
Dievas mūsų gyvenimo laivelyje nemiega, kaip kad atrodė apaštalams.
Nereikėjo Kristaus žadinti.
Būkime labai drąsūs ir Dievas mus perves per visas audras.
Viešpatie, leisk Tau paaukoti savo širdį ir visą gyvenimą už tuos, už kuriuos aukojosi Tavo mylimas Sūnus.
Amžinybe! Kasdien apie ją galvoju, kasdien ruošiuosi į amžinybę. Nenoriu eiti pas Tėvą viena. Kasdien prašau, kad savu gyvenimu prisidėčiau prie sielų gelbėjimo, kad visi turėtume laimės išvysti patį Jautrumą. Neįmanoma, kad Dievas mus apgautų. Nueisime pas Jį ir tarsime Jam:
— Nesigirsime niekuo, tik tuo, kad įtikėjom Tavo gerumu. Kaip tik tame yra mūsų jėga, visa mūsų jėga, vienintelė mūsų jėga. Jei šitai išnyktų, jei mus apleistų pasitikėjimas Meile, viskas žūtų, nes žmonės patys savyje yra tikri vargšai.
Jei žmonės sugeba būti tėviškai geri vienas kitam ir parodyti tiek daug nesuinteresuotos meilės, tai juo labiau dangiškasis Tėvas apdovanos mus tokiu gerumu, kokio nei mūsų akys neregėjo, nei mūsų ausys negirdėjo, ką Dievas prirengė tiems, kurie Jį myli. Kaip gražiai kalba Šv. Evangelija: "Jeigu jūs sugebate vienas kitam duoti gėrio davinių, tai juo labiau Jūsų dangiškasis Tėvas nesiduos pralenkiamas žmogiško gerumo.
Skaityti daugiau: LAIŠKAS IŠ LIETUVOS
REZISTENTO ŽVILGSNIS
Dr. VYTAUTAS A. DAMBRAVA
Caracas, Venezuela, P.A.
(Tęsinys iš Nr. 91 (128)
Ar esame budrūs?
Prieš kiek laiko gavau iš Chicagos laišką, kuriame taip rašoma: “More and more (Lithuanian) infiltrators and agents are appearing every week. There are so many of them, you can literally ‘trip on them’. Andropov isn’t even sneaky about it”.
Ar esame pakankamai būdrūs? Ar sugebame išvengti lietuvių, Lietuvos priešų, kurie dėdamiesi krašto interesų gynėjais, tikrumoje yra apmokami išdavikai. Ar ne daug, per daug mūsų tauta kentėjo nuo panašių “draugų”? Girdėjau pasakojant, kad vienam Amerikos lietuviui nuvažiavus į Lietuvą, jam bolševikų saugumas pagrojo žodžius, kuriuos jis pasakė viename susirinkime.
Ar esame pakankamai budrūs ir gudrūs bolševizmo pinklėms išvengti? Bolševistinis voras ir čia, Jungtinėse Valstybėse, mezga savo tinklą, tykodamas aukų?
Ne vienas girdėjo apie sovietų propagandos įrankį — Pasaulio Taikos Tarybą (World Peace Council), turinčią organizacinius padalinius 135 šalyse. Jai vadovauja Indijos komunistas ir sovietų agentas Chandra. Sovietai savo agresyvinei “taikos politikai” išžarsto kasmet apie keturis milijardus dolerių. Ir JAV ji prigijo ir net pasiekė Kongresą, vykdydama savo užmačias: kovoti prieš amerikiečių ginklavimąsi ir NATO valstybių aprūpinimą branduoliniais ginklais.
Skaityti daugiau: IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ
