Partizanai: Istorija ir dabartis

KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

Ateina nauja rusifikacijos banga. Siekiama pakeisti nacionalinę tautos sudėtį. Pramonės plėtimas — nutautinimo ir asimiliacijos talkininkas.

Dr. AUGUSTINAS IDZELIS
Kent State University, Ohio

Komunistų partijos nacionalinės politikos ideologinis ramstis yra socialinistinis internacionalizmas. Šis principas propaguoja sovietinių tautų suklestėjimą ir suartėjimą. Žiūrint iš paviršiaus, principas neatrodo grėsmingas tautinėms mažumoms. Praktikoje, tačiau, šio principo įgyvendinimas turi didėjantį pavojų visoms tautinėms mažumoms.

Kalbant apie tautų suartėjimą, reikia turėti omenyje faktą, kad šis procesas Sovietų Sąjungoje yra asimetrinis ir, norint ar nenorint, priveda prie dvikalbiškumo, gyventojų rusifikacijos ir asimiliacijos.

Trys faktoriai nulemia tautų suartėjimo proceso nenaudą tautinėms mažumoms. Pirma, rusų tauta skaičiumi yra pati didžiausia Sovietų Sąjungoje. Pagal 1979 metų gyventojų surašymo duomenis, rusų skaičius Sovietų Sąjungoje buvo 137 milijonai. Tai sudarė maždaug 52% visų Sovietų Sąjungos gyventojų. Be to, rusų yra visose sąjunginėse respublikose. Rusų skaičius Pabaltijyje 1979 metais buvo virš 1.5 milijono gyventojų, t.y. 50% daugiau negu 1959 m. Antra, rusai užima visas svarbiausias ir aukščiausias valdžios ir partijos vietas centriniuose organuose ir taip pat sąjunginėse respublikose. Būdinga, kad KP antro sekretoriaus postas sąjunginėse respublikose beveik automatiškai tenka rusui. Lietuvoje šį postą dabartiniu laiku užima Nikolai Dybenko, ir jis, o ne Griškevičius, valdo Lietuvą. Taip pat Lietuvos komjaunimo sąjungos antras sekretorius yra rusas — V. Zavjalov. Kiti rusai, kurie užima svarbias vietas LKP Centro Komiteto skyriuose yra Grigeory Mogilevtsev (Partijos komisijos) ir V. Berezoc (Politinio švietimo namai). Lietuvos TSR Ministrų Tarybo pirmininko pavaduotojas yra Yuri Rusenko. Trečia, rusų kalba užima dominuojančią ir privilegijuotą vietą visasąjunginėje plotmėje ir yra puoselėjama kaip pagrindinė priemonė suartinti visas tautas. Pažymėtina, kad prieš keletą metų rusų kalbos dėstymas buvo pradėtas ir vaikų darželiuose Lietuvoje. Tai išdava Taškento nutarimų.

Skaityti daugiau: KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Spauda — svarbus ginklas mūsų laisvės kovoje

Su dideliu dėmesiu perskaičiau dr. V. Dambravos straipsnį: “Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę”. Jame nagrinėdami, mano nuomone, punktai, svarbūs ne tik Lietuvių Bendruomenei, bet ir mums visiems “iš anapus geležinės uždangos”. Be abejo, L. B. veikla Venezueloje galima statyti pavyzdžiu kiekvienai kitai sovietų pavergtai etninei grupei. Iliustracijai noriu duoti keletą ryškių veiklos pavyzdžių.

Pirmoje eilėje yra ypatingai svarbus darbas, atliktas spaudoje. Gyvenu Venezueloje jau 39 metai ir turiu pripažinti, kad per paskutinius trejus metus Lietuva Venezuelos spaudoje figūravo daugiau, negu per visus kitus praėjusius 36 metus. Tai be kalbos yra didelis dr. Dambravos patriotinis darbas. Aš tvirtai tikiu, kad spauda yra vienas pačių svarbiausių ginklų mūsų kovos lauke. Tai praktiškai vienintelis efektyvus būdas supažindinti pasaulį su mūsų laisvės problema. Niekas mums nepadės, jeigu niekas apie mus nežinos. Lietuvai palanki pasaulio opinija yra ypatingai būtina, o palankumą Lietuvai sukelti galima tikrai per gerai organizuotą veiklą spaudoje Kad tai labai sunkus darbas — abejonių nekyla. Televizija labai brangiai kainuoja, bet ir čia buvo surasti būdai jai panaudoti. Šiose svarbiausiose srityse Venezuelos Lietuvių Bendruomenė pirmauja visoje Pietų Amerikoje, įskaitant ir kitas pavergtų tautų grupes.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

DR. KAZYS ERINGIS

(Tęsinys iš Nr. 92 (129)

Atskirai reikia glaustai paliesti priespaudos, elgesio ir ūkinės veiklos standartų žinybas. Tai Valstybės saugumo komitetas (KGB), Gamtos apsaugos komitetas (GAK) ir Statybos reikalų komitetas (SRK arba Gasstroj). Tai slaptoji ir profesinė policija! Čia Viešosios tvarkos ministerijos kriminalinės ir viešosios policijos (ji vadinasi milicija) funkcijų neliesime.

Pažymėtina, kad KGB priespaudos aparato perdėtas jautrumas neturi saiko ir ribų. Ši žinyba stengiasi apimti visas gyvenimo sritis. Kad aiškiau būtų, pažymėsime, kaip pvz. KGB agentas atėjūnas mokina lietuvį statybininką blokinių namų projekto autorių. Sako, “Tu, žioply, kai būsi Švedijoje, žiūrėk, kad ten blokus geriau suneria”(!); lyg be agento “pagalbos” profesionalas būtų aklas ar iš medžio iškritęs! Panašaus pobūdžio įvairiausi pažeminimai paliečia ir pavergtos tautos santykius su išeivija. Jeigu išeiviai nekovotų su Maskvos priespauda, tai KGB ne tik atvarytų Amerikon svečius — vergus Lietuvos valstybingumo siekiams niekinti, bet ir masiškai užkinkytų išeiviją Amerikai griauti.

Arba pvz. pažvelkime į KGB Vyriausiąją valdybą literatūrai ir valstybės paslaptims saugoti (Glavlitas). Tai nuožmios cenzūros įstaiga, kuri cenzūruoja leidyklose jau išcenzūruotus darbus. Du egzemplioriai paruoštos spaudai knygos mašinraščio įrišami, užpliombuojami, autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Spaudai”, pasirašo ir uždeda herbinį antspaudą tik po to, kai gauna Ekspertizės aktą su Ekspertizės komisijos pirmininko, eksperto, patentų vedėjo ir aukščiau stovinčio žinybos (ministerijos ar kt) Slaptojo skyriaus inspektoriaus parašais. Jeigu Glavlitas prisikabina, tai autorius privalo knygą be jokių išlygų pataisyti pagal duotus nurodymus. Glavlitas jautrias knygos vietas derina LKP CK. Atspausdintos knygos signalinis egzempliorius vėl eina per Glavlito cenzūrą. Dabar leidinys tikrinamas pagal Glavlito saugomą originalą. Tada autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Platinti”, pasirašo ir uždėjęs antspaudą, siunčia knygą į spaustuvę. Atspausdintą knygą siunčiant asmeniškai į užsienį, ji dar patekdavo į Slaptą komisiją, kuri nuspręsdavo, ar autorius tinka ryšiams su užsieniu, ar knyga reprezentatyvi užsienyje, ar knyga nekenksminga sovietų santvarkai užsienyje (tai nelietė knygų siuntimo tvarkos per autorių įstaigas, kur šie klausimai viešai sprendžiami: direktorius pasakys “Ne”, ir bus ne(!) arba atvirkščiai). Dabar asmeniškai siunčiant knygą dar reikia gauti leidimą kultūros ministerijoje.

Štai dėl ko sovietams stinga duonos, nes jie įniršę dirba beprasmį darbą!

Skaityti daugiau: LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA