ILGAM PRISIMINIMUI

Šio “Į Laisvę” numerio mecenatai yra S. ir V. Akelaičiai. Pagerbdamas savo gyvenimo kelio palydovės Sofijos ir jos Lietuvių Fronto idėjų konkretaus pritaikymo Tėvynės rezistencijoje brangų atminimą, vyras padengė visas šio numerio išlaidas.

LFB politinės konferencijos dalyviai ir svečiai Clevelande 1962 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): V. Akelaitis, Leonardas Valiukas, dr. Adolfas Damušis, Leonas Prapuolenis, Sofija Akelaitienė, prof. Juozas Brazaitis, Adolfina Malėnienė, dr. Kazys Ambrazaitis, Marija Brazaitytė ir Ignas Malėnas.

(Nuotr. V. Pliodžinsko)

Sofija gyvenimo kelią pradėjo 1921 m. vasario 17 d. Mažeikiuose, kaip pirmgimė prekybininkų Onos ir Andriaus Šonų duktė. Baigusi pradžios mokyklą ir keturias gimnazijos klases Mažeikiuose, įstojo į aukštesniąją prekybos mokyklą Šiauliuose ir ją pabaigusi — į Prekybos institutą, perkeltą iš vokiečių okupuotos Klaipėdos. Jį uždarius, grįžo į gimtuosius Mažeikius, kur pradėjo dirbti miesto savivaldybėje. Sunkiai susirgus ir vietiniams gydytojams negalint nustatyti tikrosios ligos diagnozės, buvo nuvežta į Rygos karinę ligoninę, kur atrado nepiktybinį auglį smegenyse. Po operacijos, palyginti, ji greitai pasveiko.

1944 m. karo audroje pasitraukė į Vokietiją, kur kasė apkasus, dirbo pabėgėlių stovykloje ir kitus sunkius darbus. Auto avarijoje buvo sužeista ir paguldyta Labjau, Rytprūsiuose, ligoninėn, bet, frontui artėjant, buvo pervežta Saksonijon. Apsupus Saksoniją sovietų armijai, Sofija slapta perbėgo į anglų zoną, į Oldenburgą, kur buvo įkurta DP stovykla. 1947 m. išvažiavo ligoninės darbams į Angliją, kur psichiatrinėje ligoninėje slaugė sergančius. Čia ji pabaigė ir specialius slaugės kursus.

1950 m. ištekėjo už V. Akelaičio, o po devynerių metų imigravo į JAV, į Clevelandą ir čia visą laiką dirbo universiteto ligoninės psichiatrijos skyriuje, iki pasireiškęs vėžys 1982 m. vasario 6 d. pakirto gyvybės siūlą.

Sofija nuo gimnazijos laikų ateitininkė. Ir atvykusi Clevelandan, tuoj įstojo į Ateities klubą, buvo ir jo valdybose. Anglijoje gyvendama, priklausė D. Britanijos Lietuvių sąjungai, buvo skyriaus valdyboje. Nuo pat LF įsikūrimo šio sąjūdžio narė. Ir

Clevelande buvo aktyvi sambūrio narė.

Gyvenime, po visų operacijų ir nelaimių, buvo nestiprios sveikatos ir jautriai užjautė ir suprato ligonius, vargų ir nelaimių prispaustuosius, juos šelpė, buvo dosni ir giliai religinga.

Dar būdama gyva, ne kartą su savo vyru buvo kalbėję apie kokią nors konkrečią, didesnę paramą savo sąjūdžio žurnalui. Bet darbas, ligos ir kiti įsipareigojimai tą užsimojimą uždelsė. Jis buvo įvykdytas tiktai dabar, jau Sofijai iškeliavus į amžinuosius namus.

LFB taryba, Centro valdyba, žurnalo administratorius ir redaktorius taria bičiulišką “ačiū”.