Partizanai: Istorija ir dabartis

MŪSŲ DIPLOMATAI APIE PLB

Lietuvos Diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, atsakydamas į PLB Nepriklausomybės šventės proga sveikinimą, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkui Vytautui Kamantui atsiuntė laišką, kuriame sako: “Aš didžiai vertinu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklų tiek Lietuvos nepriklausomybės atstatymo byloje, tiek siekiant jungti užsienio lietuvius į vieną visuomenę. Lietuvos Diplomatinės Tarnybos vardu dėkoju taip pat už Jūsų Bendruomenės palankumą mums ir linkiu tolimesnės sėkmės”.

Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Lozoraitis, jr. laiške PLB pirmininkui V. Kamantui, prisimenant 40 metų Lietuvos sukilimo sukaktį, rašo: “Šis istorinis įvykis, kuris dar nėra pakankamai ištirtas, nei įvertintas, turėjo praeityje ir turės ateityje nepaprastai garbingą vietą mūsų tautos istorijoje ... Aš manau, kad man nereikia dar kartą pabrėžti, kokį didelį vaidmenį mūsų visuomeniniame ir politiniame gyvenime turi Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir kaip daug ji yra nuveikusi mūsų diplomatinių postų labui. Būkite tikras, p. Pirmininke, jog aš ir ateityje tampriai bendradarbiausiu su Tamsta ir PLB valdyba kovoje už mūsų tautos laisvę”.

VLIKO SEIMAS

Vieno jo atstovo įspūdžiai

Seimas įvyko 1980 m. gruodžio 13-14, Toronte. Į jį 15 organizacijų atsiuntė 44 atstovus. LFB atstovavo J. Ardys, V. Aušrotas ir R. Šliažas. Seime pasakytos kalbos ir laikraščiuose sukeltos kontroversijos daugeliui žinomos: viena pusė viską gyrė, o kita pusė beveik viską peikė. Tai gal laikas blaiviau pažvelgti į seimą ir jo pasėkas.

Prel. J. Balkonas pradėjo seimą malda prašydamas Dievą, kad nugalėtume savo išdidumo ir šališkumo jausmus ir rastume bendrą kalbą viens su kitu. Nors pradžioje VLIKo pirmininkas dr. K. Bobelis išreiškė panašių vilčių, bet jo kalba labai greitai parodė, kad bent jo pusėje nei noro, nei geros valios bendram darbui su Pasaulio Lietuvių Bendruomene nėra.

Savo kalboje dr. Bobelis apibūdino VLIKo tikslus, pranešė apie savo veiklą: keliavo per pasaulį kurdamas VLIKo atstovybes ir įteikdamas memorandumus svetimų kraštų pareigūnams, pranašavo greitą sovietuos žlugimą. Bet po bendrybių ir žygių sąrašo, yla išlindo iš maišo; plačiausiai paliesta tema buvo LB ir šmeižimas žinomų jos veikėjų, kurie neva trukdę VLIKo veiklą. Reiškia, dr. Bobelis panaudojo šio seimo forumą suvesti sąskaitoms su PLB.

Skaityti daugiau: VLIKO SEIMAS

VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE

GYVOJI MINTIS

New Yorko LFB sambūrio vadovybė balandžio 5 suorganizavo dr. Tomo Remeikio knygos “Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980” viešą aptarimą. Jo referentų pasisakymų santraukos gali būti įdomios ir Į Laisvę skaitytojams.

V. Vaitiekūnas: analitinės bei istorinės perspektyvos.

1980 Lietuvos Studijų institutas Chicagoje išleido dr. Tomo Remeikio knygą “Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980”. Šioji 6x9 colių formato, 680 pslp. knyga tur būt bus pats stambusis studijinis veikalas iš lig šiol išėjusių anglų kalba apie Lietuvą. Knygos turinį sudaro įvadas ir trys dalys.

Įvade autorius nurodo, kad Vakarus daugiau pasiekia žinios apie disidentų sąjūdį pačioj Sovietų Sąjungos sostinėj, o Sovietų Sąjungos periferijų disidentinis sąjūdis lieka veik nepastebėtas, nors kaip tik tose periferijose disidentizmas dažnai yra ir intensyvesnis ir grėsmingesnis (explosive). Autorius todėl laiko savo uždaviniu aprašyti disidentinį sąjūdį Sovietų Sąjungos pakraštyje.

Dr. Tomo Remeikio knygos pristatyme balandžio 4 Kultūros Židiny simpoziumo dalyviai. Iš k. dr. Bronius Nemickas, Gintė Gamušytė, Vytautas Vaitiekūnas, Vladas Šakalys. Nuotr. V. Maželio

Skaityti daugiau: VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE