SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI

Giliai dėkoju spaudai, veiksniams, organizacijoms ir visiems lietuviams už rūpinimąsi Lietuvos reikalais bei atodaira Lietuvos diplomatinei ir konsularinei tarnybai. Taip pat reiškiu gilią padėką tiems lietuviams, kurie savo pinigine ir moraline parama prisidėjo prie Lietuvos valstybės namo pagerinimo.

Linkiu, kad Naujieji Metai visiems būtų sėkmingi asmeniškai ir prasmingi Lietuvos laisvės byloje’’.

Dr. Stasys A. Bačkis. Lietuvos atstovas

Džiaugiamės ir laisvojo pasaulio lietuvių gyvastingumu. Sukaktuvinės Australijos Lietuvių dienos, Vll-tasis Pietų Amerikos Lietuvių kongresas, Vasario 16-tostos gimnazijos 30 metų sukaktis, tradicinė Europos Lietuviškųjų Studijų savaitė, IV-tasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas Chicagoje— tai vis tie mūsų gyvenimo žiedai, įpinti į praėjusių metų vainiką. Pirmosios Lituanistikos katedros laisvajame pasaulyje įsteigimas Chicagoje buvo iškiliausias šių metų užmojis, kurio svarba ir reikšmė dar labiau išryškės kelyje į ateitį. Visa tai teikia paskatinimo ir drąsos viltingai žiūrėti į 1982-uosius metus.

Gimusio Kūdikio džiaugsmas ir ramybė teranda kelią į kiekvieno lietuvio širdį. Naujųjų metų tėkmėje dar stipriau liudykime savo tautinę ištikimybę pavergtai Lietuvai .

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba

Skaityti daugiau: SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI

APIE ŽMOGŲ IR DARBUS

Rašytojui Jurgiui Gliaudai — 75 m.

1981 liepos 4 d. rašytojui-laureatui Jurgiui Gliaudai sukako 75 metai. Kūrybingą rašytoją, plataus masto kultūrininką, įžvalgų publicistą ir ištikimą Lietuvių Fronto bičiulių sąjūdžio narį sukakties proga pagerbė LFB Los Angeles sambūris. Čia spausdiname pagerbimo metu tartą rašytojos Alės Rūtos žodį. Prie šio sveikinimo jungiasi LFB taryba, centro valdyba ir “Į Laisvę” redakcija.

Sukaktys — geras dalykas. Tada bent atsigręžiam į tą žmogų ir pagalvojam, kuo jis vertingas, kad jį paminėtume, ir už ką jam turim būti dėkingi. (Nedėkingumas gi — esanti viena didžiausių nedorybių!).

Rašytojas Jurgis Gliauda

Rašytojui Jurgiui Gliaudai šiemet liepos 4 d. suėjo deimantiniai septyniasdešimt-penkeri ir, jį sveikindami, jam viso geriausio linkėdami, mintimis reziumuojam jo brandos metus ir garsiai tariam: “Taip, yra už ką jam dėkoti!” Be to, jis tebėra kūrybingas, darbštus, dar nepasitraukęs nuo visuomenės, nuo tautos gyvų reikalų; jo plunksna tebėra aštri ir kovinga, tebėra daili ir siužetų raizgyne tebenarpliojanti žmogiškas problemas.

Skaityti daugiau: APIE ŽMOGŲ IR DARBUS

PRŪSŲ ŽEMEI

Ko liūdnai siūbuoja lieknos sembų pušys,
Ko Baltijos bangos blaškosi krantuos?
Ar kad sesių širdys skausmuose užduso,
Jų dainų suokimo girios nekartos?

      O Galindų žeme, o Natangų girios,
      Ko jūs liūdnai ošiat vasaros rytais?
      Ar kad senos pilys griuvėsiais pairę
      Nepakils padangėn bokštais įstabiais?

Skalvių jaunos gretos Nemuno papieviais
Jau tebežygiuoja gint tėvų kapų,
Paupiais nežydi kvepiančiosios ievos,
Liūdesys teskraido gedulo sparnu.

Skaityti daugiau: PRŪSŲ ŽEMEI

PRŪSAI IR JŲ LIKIMAS

Šiemet sukanka 750 metų nuo Prūsų kovos pradžios su Vokiečių ordinu (1231 m.). Tos lietuvių genties likiminės grumtynės tęsėsi iki mūsų laikų.

Šio straipsnio autorius yra vilnietis, studijavęs teisę Vilniaus ir Varšuvos universitetuose, kur baigė su teisės magistro laipsniu. Teisės studijas gilino Paryžiuje. Red.

P. I. Kušneris (Knyševas). Pietryčių Pabaltijo Etninė Praeitis. Istorinė etninės teritorijos studija. Vertė Aleksandras Tenisonas. Išleido Miškininkų Sąjunga Techninis redaktorius Vincas Žemaitis. Anglų kalba santrauką paruošė Saulius Girnius. Spaudė Morkūno spaustuvė Čikagoje. 1979 metais.

Ši studija yra dalis to paties autoriaus išleistos studijos; Etninės Teritorijos ir Etninės Sienos. SSSR Mokslų Akademijos leidinys. Ats. red. C. A. Tokarov. Spausta Maskvoj 1951 metais.

Pagal autorių: “Pietryčių Pabaltijo teritorija, kuri iki Antrojo pasaulinio karo sudarė Rytprūsių dalį, dabar yra Sovietų Sąjungos valdomos sritys, iš kurių viena dabar vadinama Kaliningrado sritimi, o kita dalis tai Lietuvos Klaipėdos kraštas”.

Skaityti daugiau: PRŪSAI IR JŲ LIKIMAS

LIETUVIŠKUMO KOVA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

VT. VT.

Kariuomenė yra valstybinio suverenumo regimas pavidalas, suverenumo konkreti išraiška. Lietuvos kariuomenės atsikūrimas 1918 - 1919 buvo istorinis mūsų tautos laimėjimas. Todėl graži ir girtina Lietuvos kariuomenės veteranų tradicija kasmet lapkričio 23 — Lietuvos kariuomenės atsikūrimo istorinę datą atžymėti ir tuo mūsų visuomenei priminti tą didįjį tautos laimėjimą.

Mūsų kariuomenės atsikūrimo bendrosios sąlygos ir jai vykdyti tekę beatsikuriančios Lietuvos valstybės gyvybiniai uždaviniai yra daug kur išsamiai aprašyti ir viešumai gerai žinomi dalykai. Betgi daug kam yra mažiau pažįstami kai kurie vadinami paraštiniai Lietuvos kariuomenės dalykai, t. y. dalykai esantieji Lietuvos kariuomenės istorijos paraštėje. Ogi ir jų kai kurie yra buvę reikšmingi ne tik atsikuriančiai Lietuvos kariuomenei, bet ir pačiai atsikuriančiai Lietuvos respublikai.

Vienas tokis paraštinis Lietuvos kariuomenės istorijoj dalykas yra buvusi Lietuvos kariuomenėje lietuviškumo kova su Rusijos carinės kariuomenės dvasios apraiškomis arba su rusiškuoju raugu.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKUMO KOVA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

Daugiau įrašų...

  1. ATSILIEPIMAI Į “VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE” VERTINIMUS
  2. VLIKO SEIMAS
  3. UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS
  4. JUOZO PAŽEMĖNO ATSILIEPIMĄ PAPILDANT IR PATIKSLINANT

Subkategorijos