1920 liepos 12 Sovietų Rusija ir Lietuva pasirašė taikos sutartį.
Štai ištrauka iš tos sutarties:
Straipsnis I. Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairos pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurias ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link.
Nepraėjus nė dvidešimčiai metų, šios sutarties žodžiai buvo ir toliau tebėra labai žiauriu būdu laužomi. Sunku įsivaizduoti, kad sutartis būtų buvusi kada nors pasirašyta. Juozas Brazaitis rašė: Lietuva 1939 atsidūrė eilėj tų mažų valstybių, kurios buvo pirmosios aukos rivalizacijoje ir konflikte tarp išaugusio dvejopo imperializmo: nacinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos. Agresija prieš Lietuvos nepriklausomybę buvo sutarta abiejų ir įvykdyta laipsniškai. (Liet. Encikl., XV).
Skaityti daugiau: XX-JO AMŽIAUS LIETUVIŲ TAUTOS KANČIOS KELIAS
I. KAPLANAS
Isaak Kaplanas (g. 1905), gyvena Olandijoje, žurnalistas, lietuvių literatūros vertėjas į rusų kalbą. Yra išvertęs V. Krėvės, A. Vienuolio, P. Cvirkos, J. Baltušio, A. Venclovos, K. Borutos, M. Sluckio, R. Lankausko ir kt. kūrinių. Baigęs teisių fakultetą VDU 1930 m. Kaune, dirbo “Dienos” ir “Naujo Žodžio” redakcijose. 1941 pabėgęs tarnavo raudonoj armijoj, 1944-46 buvo Sovetskaja Litva literatūros sk. redaktorius. Spausdinama paskaita skaityta XXVIII Europos lietuviškųjų studijų savaitėje 1981 m. rugpjūčio 6 d. Chateau de Montvillargenne, Prancūzijoje. Redakcija dėkinga bičiulei Alinai Grinienei, Vokietija, už paskaitos gavimą mūsų žurnalui.
Dėkoju Studijų Savaitės organizatoriams už pakvietimą pasisakyti tokiame plačiame ir autoritetingame forume ir didžiai gailiuos, kad paliesdamas tokią gyvybiškai jaudinančią temą dėl pašlijusios sveikatos nesueisiu į tiesioginį kontaktą su Jumis, brangieji Studijų savaitės dalyviai. Ir dar turiu įspėti, kad nesu joks mokslininkas, joks istorikas, o tik senas žurnalistas. Tad nelaukite jokio išplėstinio pranešimo. Tik, kad ir neakyvaizdiniu būdu, noriu pasidalinti su Tamstomis savo kiek padrikusiomis mintimis ir jausmais. Reiškiu savo asmenišką nuomonę, tačiau, tam tikru mąstu, ir tai, ką pasakytų mano šeimos nariai, nužudytieji karo metu ir išvežtieji per masines deportacijas karo išvakarėse, mano artimieji draugai — lietuviai, žuvusieji stalininiuose lageriuose ir nužudyti Kauno kalėjime bėgančių iš Lietuvos enkavedistų.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ IR ŽYDŲ SANTYKIAI PRAEITY IR DABARTY
THE CHRONICLE OF CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA. Vol. 1. Underground Journal 1, Nos. 1-9, 1972-74. Išvertė ir redagavo Nijolė Gražulienė. Įvadą parašė V. Stanley Vardys, 457 psl. Išleido Loyola University Press and Society for thè Publication of the Chronicle of thè Catholic Church in Lithuania. 1981 m. Faktinasis leidėjas yra LKR Kronikoms leisti sąjunga, 6825 So. Talman Ave., Chicago, III. 60629. Pirmininkas kun. Kazimieras Kuzminskas. Seselė Mercedes sukūrė įspūdingą knygos aplanką su Vilniaus Marijos piešiniu. Tiražas — 10,000 egz. Bendrai, knyga ne tik įdomi ir aktuali savo turiniu, bet ir skoningai ir reprezentatingai išleista. Kaina 7 dol., o minkštais viršeliais — 5 dol.
Graži knyga mūsų amerikiečiams bičiuliams, kurie galės plačiau susipažinti su lietuvių kova už tautos, religijos ir sąžinės laisvę, nebijant kratų, tardymų, kalėjimų ar ištrėmimų.
Leidėjai verti gilios padėkos, pagarbos ir stiprios finansinės paramos. Milžiniškas darbas reikalauja ir milžiniškų išlaidų. LKB Kronikoms leisti sąjunga jau baigia paruošti spaudai ispanų kalba antrą tomą ir lietuvių kalba — šeštą tomą. Jau išverstas ir spaudai paruoštas prancūzų kalba pirmas Kronikų tomas. Taip pat verčiamas į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas šeštasis Kronikų tomas.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
ekologas, žemės ūkio mokslo daktaras, pasitraukęs iš Sovietų mokslininkų grupės ekspedicijos ir pasiprašęs politinės globos Amerikos ambasadoje, 1981.9.2 atvyko į JAV.
Dr. K. Eringis (g. 1921), 1953 m. baigęs Žemės ūkio akademiją, dirbo Žemdirbystės institute, Botanikos instituto bendradarbis, 1967 gavo daktaratą.
JAV-se dr. Eringis spaudos konferencijose, suvažiavimuose, minėjimuose, pokalbiuose kalba apie sunkią Lietuvos realybę, varžomą lietuvių mokslininkų darbą, lietuvių troškimą tvarkytis savarankiškai. Lietuvos praeities prisiminimai labai stiprina lietuvių tautos pasipriešinimą.
Ir mes, o Viešpatie, taviems troškimams lenkiamės,
Dėkojame už tai, ką esame per šimtmečius sukūrę,
Išpuošę savo žemę, prikėlę ją laisvam gyvenimui,
Pastatę kryžius pakelėse Tavo garbei skelbti.
Mes trokštame, kad svetimi iš ten išeitų,
Mes trokštame, mes meldžiamės, mes tikime,
Kad Tu padėsi laisvės vainikus ir vėl iškelti.
Balys Gaidžiūnas
(Septyni pasakytiniai Kristaus žodžiai Lietuvio maldose)
