Partizanai: Istorija ir dabartis

SUKAKTYS IR JŲ PRASMĖ

1981-ji daugelio sukakčių metai. Vienos jų primena mums džiugius, kitos liūdnus bei tragiškus momentus mūsų tautos istorijos kely. O tas kelias į laisvę, į kultūrą ir net į tikėjimą mūsų tautai buvo ir tebėra sunkus. Ir pavasariško džiaugsmo epizodai negali net priartėti savo skaičiumi prie kovos, kančių, sukilimų bei įvairių nelaimių aritmetinės lygybės.

Bet lietuviai, per šimtmečius būdami apsupti didžiųjų savo kaimynų, turėjo būti netikėtumams pasiruošę, budėti ir kovoti, kad išlaikytų savo valstybę, savo tautinį identitetą, savo tikėjimą ir kultūrą. “Tas laisvės nevertas, kas negina jos”— dar tebeskamba Laisvės varpo garsai laisvųjų dienų prisiminimuose. Lietuvis laisvės troško, ją mylėjo ir ją gynė ne tik amžių glūdumoje, bet ir mūsų laikais. Apie tai kalba nesuklastota mūsų istorija ir dabartinė pogrindžio spauda.

Šiemet sukanka 150 metų nuo 1831 metų sukilimo, kada norėta nusikratyti caristinės Rusijos priespaudos ir atkurti savo nepriklausomą valstybę. Sukilimas buvo apėmęs visą Lietuvą. Jam nepasisekus, dalis sukilėlių buvo priversti pasirinkti tremties dalių, kuri, anot tų laikų istoriko ir sukilimo dalyvio Mochnackio (LE XXIX), nebuvo išvykti iš krašto ieškant geresnio gyvenimo ar uždarbių, “bet savo krašto skundą skleisti pasauly”. Tai priminimas ir mūsų laikų tremtiniams!

Skaityti daugiau: SUKAKTYS IR JŲ PRASMĖ

PERMOS DARBO LAGERIAI

Lagerių kompleksas įkurtas pelkėse. Tose vietose, kur dirba kaliniai, vanduo negali būti naudojamas nei gėrimui, nei rūbų plovimui. Prausyklose vanduo yra visai rudas ir plovimo loviuose palieka purvinas nuosėdas. Todėl plaunami rūbai tik susipurvina. Komisija, kuri kaliniams reikalaujant buvo atvykusi, o taip pat ir lagerio medicinos skyriaus direktorius pripažino, kad vandens kokybė bloga, bet nieko tuo reikalu negalima esą padaryti, nes čia esanti bala. Išvietės nuo gyvenamų barakų yra keli šimtai metrų nuotolyje. Žiemos metu tai tampa svarbiu dalyku, ypač invalidams. Be to, išvietės nešildomos.

Darbo lagerių ir kalėjimų kamerose yra tokia vandentiekio ir kanalizacijos sistema: grindyse yra skylė, uždengta dangčiu. Virš tos skylės yra lovys, dugne užkimštas kamščiu Virš lovio yra vandens vamzdis, bet vandens bėgimas kontroliuojamas iš koridoriaus. Rytą ir vakare vanduo leidžiamas trumpą laiką. Jei laisvalaikiu kas nori vandens, turi specialiai paprašyti prižiūrėtoją. Darbas paskirstytas į du skyrius. Vienas yra “karštas”, antras — “nepavojingas”. Darbas yra labai nešvarus. Nusiplovimui nėra dušų. Kartą savaitėje, šeštadienį, kaliniai gali maudytis. Sekmadienis — rūbų plovimo diena Maudykloje naudojamas prastas muilas. Prausimosi muilo kai kada galima gauti lagerio krautuvėje.

Skaityti daugiau: PERMOS DARBO LAGERIAI

DIDVYRIŲ ŽEMĖ

Lietuva, tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žemė!

Gyvename laikais, kada žinios beveik iš viso pasaulio mus pasiekia žaibo greitumu. Taip pat tiesa, kad jos užmirštamos panašiu greičiu. O yra gyvenimo įvykių, apie kuriuos sužinome tik gerokam laiko tarpui praėjus. Juos taip pat neverta užmiršti, nesvarbu apie kokį gyvenimo tempą bekalbėtume. Kalbame apie įvykius Lietuvoje.

Sunku būtų rasti kitą kraštą pasaulyje kaip šiandien yra Lietuva. Per keturiasdešimt metų ten siaučianti rusų okupacija bandė pakeisti tautos istoriją, žmonių tikėjimą, visą galvoseną, visas turimas jėgas naudojo sukurti naują žmogų. Sunkiai okupantui vyksta tai padaryti. Mus pasiekiančios žinios per asmeniškus susitikimus, per slaptąją spaudą, kaip Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Aušra ir kita pogrindžio spauda mums byloja visai ką kita: apie naują didvyriškumą — vyrų ir moterų — mūsų krašte ir išvežtųjų į koncentracijos stovyklas Rusijos gilumoje. Sekant ir kitų kraštų pasipriešinimą komunistinei valdžiai, lietuviai čia lyg ir išsiskiria pasipriešinančiųjų skaičiumi, savo kovos dvasia ir kryptimi.

Skaityti daugiau: DIDVYRIŲ ŽEMĖ