ALTOS SUVAŽIAVIMĄ STEBINT IŠ ŠALIES

Altos suvažiavimas, įvykęs spalio 18 Chicagoj, savo dalyvių skaičium buvo gausus. Jame matėm daugelį sulaukusių brandaus amžiaus pensininkų, matėm ir atstovaujančius vadinamajai reorganizuotai bendruomenei. Nebuvo matyti viduriniosios ir jaunesniosios kartos organizacijų atstovų, gal tik respublikonų partiją reprezentavo jaunesnės pajėgos.

Statuto keitimo procedūra sukėlė tikrą chaosą, ir tuo metu pirmininkavęs labai taktiškas vyras, Altos pirmininko pavaduotojas dr. Jonas Valaitis nebepajėgė suvažiavimo apvaldyti. Atstovui A. Pužauskui pasiūlius, suvažiavimas pirmininkavusį dr. J. Valaitį pakeitė Povilu Dargiu. Suvažiavimo dalyviai, atrodo, nesuvokė statuto paragrafų keitimo esmės, ir dėl to balsavimai vyko labai netvarkingai, vis iš salės pasigirstant balsam “už ką dabar balsuojam”.

Birutė Kemėžaitė diskusijų metu įsikarščiavusi šaukė: “Neįsileisti LB-nės į Vasario 16 minėjimus su kepure rinkti aukų!” Pirmininkaujantis į šią pastabą nereagavo. Suvažiavimo dalyviai plojo. Argi būtų gerai, kad iš minėjimų pašalintume LB žmones? Tada salėse gal tik ir liktų kelios dešimtys žmonių!

Skaityti daugiau: ALTOS SUVAŽIAVIMĄ STEBINT IŠ ŠALIES

LAIŠKAS VLIKO PIRMININKUI

Su dideliu nustebimu skaitėme Eltos informacijų birželio - liepos m. 1163/4 numerį.

253 puslapio antraštė “Patriotinių politinių žurnalų atsiliepimai apie VLIKą” lyg tai duoda suprasti, kad kiti žurnalai, kaip pvz. “Į Laisvę”, nėra patriotiniai. Šis įspūdis ypatingai sustiprėja, kai paskaitai paduodamas vadinamų patriotinių žurnalų ištraukas. Ypač, kad vienoje iš tų ištraukų ušpuolama viena iš VLIKą sudarančių grupių — Lietuvių fronto bičiuliai.

Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, visą laiką būdamas VLIKe, niekada nenukrypo nuo savo ir VLIKo pagrindinio tikslo — nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS VLIKO PIRMININKUI

NAUJOS KNYGOS

Thomas Remeikis, OPPOSITION TO SOVIET RULE IN LITHUANIA 1945-1980. Išleido Institute of Lithuanian Studies Press, 2422 W. Marquette Road, Chicago, IL 60629, USA; 680 psl.; kaina 15 dol. Gaunama leidykloje.

ISPANŲ NOVELĖ, ispanų rašytojų novelių antologija, sudarė Povilas Gaučys, išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje. Kalbą žiūrėjo Pranas Razminas, viršelį piešė Marytė Barzdžiūtė, spaudė “Draugo” spaustuvė 1980 m., 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois 60629, 584 psl., kaina 10 dol.

Antanas Vaičiulaitis, IR ATEIS VOLUNGĖ, eilių knyga, išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje. Viršelio dailininkas — Viktoras Petravičius; 96 psl., kaina 4 dol.

ROŽĖS IR SPYGLIAI, Venezuelos lietuvių katalikų veiklos metraštis; išleido Venezuelos lietuviai, suprojektavo Vincas Aleksandravičius SDB, spausdino saleziečių spaustuvė Romoje 1980 m., tiražas — 1000 egz.; 96 psl., kaina nepažymėta.

Antanas Jasmantas, IR NIEKAD NE NAMOLEI, eilėraščiai. Išleido “Ateitis” 1980, literatūros serija Nr. 20; aplankas —    Danguolės Kuolienės, spaudė “Draugo” spaustuvė Čikagoje; 70 psl., kaina 6 dol. Gaunama pas platintojus arba leidykloje — 16349 Addison, Southfield, MI 48075.

Aleksandras Radžius, PRIIMK MANE, MĖNULI, eilėraščiai. Išleido “Ateitis” 1980, literatūros serija Nr. 19; aplankas —    Ados Korsakaitės - Sutkuvienės. Spaudė M. Morkūno spaustuvė, 83 psl., kaina 5 dol. Gaunama pas platintojus ir leidykloje.

KALBA TEISIAMIEJI

Bylai pasibaigus, prie teismo rūmų (iš kairės) Gintė Damušytė, Margiris Aistis, Virgus Volertas, Danutė Vaičiulaitytė, Vidmantas Rukšys, Birutė Zdanytė, Vytautas Volertas, jr., Simas Kudirka, Rimtautas Stirbys, advokatas Ernestas Raskauskas, Jūratė Krokytė-Stirbienė, Asta Banionytė-Conner ir Linas Kojelis; nuotraukoje nėra kun. Kazimiero Pugeviėiaus

Nuotrauka Aušros Bagdonavičiūtės

Praėjusiame “Į Laisvę” numeryje buvo gan detaliai aprašytos prie rusų ambasados Washingtone 1980 liepos 18 d. įvykdytos lietuvių jaunimo demonstracijos. Demonstrantų teismas Washingtono Aukštesniajame teisme įvyko gruodžio 3 d. Laikotarpyje tarp liepos 18 ir gruodžio 3 amerikiečių spaudoje, JAV Kongrse ir Amerikos lietuvių visuomenėje demonstrantų byla susilaukė didelio dėmesio. Po Simo Kudirkos įvykio, niekas kitas Lietuvos klausimo taip neišreklamavo, kaip Washingtono demonstracijos ir demonstrantų byla.

Skaityti daugiau: KALBA TEISIAMIEJI

LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ LIEKA

KOMENTARAI IR AKTUALIJOS

Rišant su pulk. Kazio Škirpos iškeliavimu Amžinybėn

“Politika yra valstybės valdymo menas’’, — taip tradiciniai yra aptariama politika ir taip ji nusakoma enciklopedijose. Tačiau to “meno” priedangoje dažnai vykdomi tarptautiniai nusikaltimai ir genocidiniai veiksmai. Reikia apgailestauti, tačiau politika yra vienas iš labiausiai piktnaudžiaujamų terminų, ir dažnai ji įgauna neigiamą ir ne visai švarią prasmę. Todėl ir kalbant apie mūsų tolimuosius ir artimuosius politinius tikslus, k.t. Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, užsienyje išlikusių Lietuvos atstovybių išlaikymą ar Laikinosios Lietuvos vyriausybės problemos išsprendimą, “politikos” termino net nesinori naudoti. O gal jis ir netinka. Juk laikotarpis, pradedant pirmąja rusų invazija 1940, iki dabar yra paženklintas kovos už lietuvių tautos išsilaikymą ženklais. Tad ir ar nebūtų tiksliau vietoje “politikos” naudoti “kovos už būvį” terminą?

Prieš 40 metų

Keistokai 1940 metų birželio mėnesį studentuose nuskambėjo per lūpas atėjusi žinia, kad “prezidentas Antanas Smetona peršoko upelį.. .” Kauno gatvėmis dar tebežygiavo okupacinių pajėgų pėstininkai ir teberiedėjo tankai, o mes jau buvome tarsi išmesti į orą, nebejausdami po kojomis tvirtesnės žemės. Ateitį pridengė tirštas rūkas, už kurio tūnojo tamsi nežinia. Iš inercijos dar ritosi gyvenimo rutina, bet ir ji lėtėjo, o darbas darėsi vis mažiau ir mažiau prasmingas. Ir šitoje nevilties valandoje mus į realybę grąžino kita per lūpas persiritusi žinutė, kad pulk. Kazys Škirpa, Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijai, pareiškė protestą prieš neteisėtą sovietų karinių pajėgų įžengimą į Lietuvą ir krašto okupaciją. Škirpos pavyzdžiu netrukus pasekė ir kiti Lietuvos pasiuntiniai Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose. Tai buvo tikra atgaiva okupuotame krašte, nors protestas ir ne prezidento buvo pareikštas. Tai buvo tarsi pirmasis perkūno trinktelėjimas pavasarį, atnešęs optimistines nuotaikas. Pajutome, kad yra dar jėgų, kurios Lietuvos laisve rūpinasi, ir kad mums patiems reikia veikti. Šias žinias iš užsienio galima parafrazuoti Šventraščio mintimi: “pradžioje buvo žodis”, o po to prasidėjo rezistencija.

Skaityti daugiau: LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ LIEKA

Subkategorijos