ĮVADAS Į OKUPACIJĄ
Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuos
KĘSTAS LINGAILA
Jonas Virbickas, kurio biografijai ir Lietuvių Enciklopedijoje veik nėra duomenų, buvo įdomus ir labai kieto darbo okupacijų metais žmogus. Apie jį dabar reikėtų jau ir atskiros biografijos, arčiau jį pažinojusių ir su juo dirbusių žmonių atsiminimų, nors tų žmonių jau labai sumažėjo. Apie jį galėjo daug ką parašyti bei pasakyti dr. Jonas Grinius, prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, prof. dr. Zenonas Ivinskis ir eilė kitų, k.a.: Leonas Prapuolenis, dr. Petras Karvelis, Jonas Rimašauskas ir kt. Bet jų nebeturime savo tarpe kaip ir eilės jo sūkuringos kovos draugų. . . Ir dabar apie jį rašau tik savus prisiminimus, pradėdamas dar nepriklausomybės metais, kurie jį subrandino okupacijų dienų kovai, kurią užbaigė 1945 ar 1946 m. Utenos kalėjime, ne visai aiškiai kaip buvo ten visai sunaikintas.
Pagal Lietuvių Enciklopedijos (XXXIV, 1966, p. 276) duomenis, jis gimęs Senadvario dvarelyje 1911 m., prie pat Panevėžio. Kai kurie jo amžininkai pasakoja, kad jo tėvas buvęs JAV, grįžęs ir įsigijęs tą dvarelį, todėl gali būti, kad nėra ten gimęs, tik Senadvaryje užaugęs, iš ten lankęs Panevėžio gimn., kurią baigė 1930 m. Apie šią gimnaziją jis daug pasakodavo, kur dalyvavęs ateitininkų ir literatų būreliuose ir rašinėjęs “Panevėžio Balsui”, “Ateičiai” ir kt. Prisimindavo ir baigiamuosius egzaminus, kurie buvę jam nepersunkūs, bet vos nekritęs per atsakomuosius lotynų k. egzaminus. Ir vos tik paklausę kokios tai sintaksinės formos, jis lyg išsigandęs, susimaišęs, bet staiga atsitiesęs, atmetęs išdidžiai galvą, praėjęs svaigulys, atgavęs drąsą, atsiminęs ir egzaminą išlaikęs. To mokytojo jis anksčiau bijojęs, nes dėl kaž kurių priežasčių, rodos, dėl moksleiviškos veiklos buvo ant jų kelių piktai užsėdęs . . .
Skaityti daugiau: UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS
Lietuvių Fronto bičiuliai liūdi netekę savo brangaus nario
A. A.
STASIO BARZDUKO,
kuris 1981 m. rugsėjo 13 Clevelande iškeliavo amžinybėn.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininko, mylimo tėvo, idealisto pedagogo, lituanisto, gilaus ateitininko, knygų autoriaus, spaudos bendradarbio, redaktoriaus ir aktyvaus LF bičiulio, neseniai atšventusio deimantinę amžiaus sukaktį, mirtis palieka didelę tuštumą mūsų kovoje už tautos išlikimą ir Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės siekimuose.
LFB Taryba ir valdyba reiškia gilią užuojautą artimiesiems. Maldaudami Aukščiausiąjį jam amžinos ramybės, kartu prašome, kad Jis ir kitus padrąsintų stipriau įsijungti į mūsų visų lietuvių siekimų realizavimą.
“Svetur atsidūręs, daug laiko ir jėgų vėl skyriau jaunimo lietuviškam švietimui bei ugdymui, bet daugiausia pastangų įdėjau į Lietuvių Bendruomenės kūrimų ir gyvenimą, tikėdamas, kad mums reikia organizacijos, kuri visus lietuvius jungtų bendrais tautiniais tikslais. Džiaugiuosi, kad šie tikslai sutapo su bendraminčių Lietuvių Fronto Bičiulių, kuriems priklausiau, siekiais”.
Stasys B a r z d u k a s
Ištrauka iš St. Barzduko testamentinio žodžio, pavadinto “Savo dalį atidaviau. Sudie”.
