POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS
Lietuvių Fronto Bičiulių suorganizuotas politinių studijų savaitgalis, įvykęs 1973 m. vasario 3 - 4 d. d. Los Angeles Hilton viešbutyje, santalkiniu būdu nagrinėjo tris temas: a. Jaunimas laisvės kovoje, b. Lietuvių Bendruomenė Lietuvo laisvinimo darbe ir c. Užsienio lietuvių bendravimas su okupuota Lietuva. Rašytojas Jurgis Gliauda paskaitoje “Tarybinės santvarkos raida” pristatė ten vykstančius pasikeitimus.
Jaunimas laisvės kovojetemų svarstant, išryškėjo paties jaunimo tarpe besikristalizuojančios dvi kryptys:
a. Lietuvių jaunimui prisiimti didesnę atsakomybę kovoje už Lietuvos laisvę ir ją išplėsti į universitetus ir akademinį pasaulį. Todėl remti Notre Dame universitete pradėtų sąjūdį Lithuanian Liberation Front ar kitu vardu, jį ugdyti ir židinius steigti visuose universitetuose ir kolegijose, kur tik yra lietuvių studentų.
b. Būti balsu tų, kurie neturi balso okupuotoje Lietuvoje;
c. Siekti įtakingų pozicijų, iš kurių būtų galima efektingiau paremti kovų už Lietuvos laisvę;
d. Susirašinėjimu ir tiesioginiais kontaktais su okupuotos Lietuvos žmonėmis stiprėti patiems lietuvybėje ir perteikti jiems demokratines idėjas;
e. Nors jaunimo organizacijos paruošia darbuotojų pakaitų tolimesnei kovai už Lietuvos laisvę, tačiau tas paruošimas turėtų būti intensyvesnis ir racionalesnis.
f. Tarpusaviu bendravimu stabdyti išeivijos jaunimo nutautėjimų;
g. Realizuotina lietuviško Peace Corp. idėja.
Antrosios krypties jaunimas reiškė nusiteikimus, kad išeivijoje nei kovos, nei frontų būti negali, ir visa lietuviška veikla suvestiną į šokį, dainą ir bendravimų su kraštu.
Įvadines mintis jaunimo dalyvavimo laisvės kovoje klausimu padarė studentai: Jūratė Pažėraitė, Eugenijus Girdauskas (iš Kanados), Linas Kojelis, Kęstas Reivydas, Saulius Stančikas ir Rimantas Žukas.
Lietuvių Bendruomenės dalyvavimas laisvinimo darbetemą svarstant, išryškėjo nusistatymas, kad VLIK-as ir ALT-ba reikalingos, naudingos, remtinos ir visom jėgom stiprintinos laisvės kovos institucijos. Taip pat ir Lietuvių Bendruomenės atėjimo į aktyvų laisvinimo darbą nauda patvirtinta faktais. Atlikti LB darbai neginčytinai užtikrina jai lygiateisių vietą pagrindinių laisvinimo veiksnių tarpe.
Žvelgiant į ateitį, turėtų būti siekiama:
a. Laisvinimo veiklos koordinavimo vyriausioje vadovybėje;
b. Vieno laisvinimo darbui finansuoti fondo suorganizavimo. Kol to nepasiekta, raginti aukotojus savo aukas, skirtas laisvės kovai remti, perduoti toms institucijoms, kurių darbą pats aukotojas labiausiai vertina. Tuo badu laisvės kovai skirtuose fonduose susitelktų gausesni finansiniai ištekliai;
c. Skubiai suorganizuotinas vienas specialistų vedamas informacijos centras;
d. Dažnokai vedamų pasikalbėjimų dėl darbo sferų tarp veiksnių pasiskirstymo nauda iki šiol nepasitvirtino. Kol nesudaryta apjungianti laisvinimo veiksnių viršūnė, pasitarimams dėl pasiskirstymo darbais iš anksto turėtų būti gerai pasiruošta.
Įvadinius pasisakymus LB klausimu padarė dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Petras Kisielius, prof. Jonas Kuprionis, Antanas Mažeika ir Algis Raulinaitis.
Bendravimo su okupuota Lietuvatemų svarstant, išryškėjo bendroji išvada, kad siūlomu bendradarbiavimu okupantas siekia nutildyti išeiviją kaip politinį veiksnį. Tačiau užsienio lietuviai, reikšdami pilną solidarumą su pavergtos Lietuvos žmonėmis, praktikuoja tokias bendravimo formas, kurios nukreiptos į laisvės Lietuvai realizavimą.
Tarybinės teorijos raidostemą vystydamas rašytojas Jurgis Gliaudą susitelkė ties tarybinės dogmos prigimties aptarimu. Dogma paremta marksizmo -leninizmo teorija. Bet dogma nėra nekintanti, ir tą kitimą jis mato lietuvių literatūros liberalėjime. Socialistinio realizmo dėsnis keičiasi, ir tai pripildo mus viltimi, kad lietuvių literatūra vis labiau išsivaduos iš primestos dogmos varžtų ir vis tikriau vaizduos gyvenimo tikrovę. Dogmos santykis su gyvenimo evoliucija sudarė rašytojo Jurgio Gliaudos paskaitos turinį.
Politinių studijų savaitgalio organizatoriai Lietuvių Fronto Bičiuliai deklaravo visišką pritarimą Clevelande pagrindinių laisvinimo veiksnių sutarta bendravimo su okupuota Lietuva taktikai.
Įvadinius pareiškimus bendravimo su okupuota Lietuva tema padarė dr. Kazys Ambrozaitis, poetas Bernardas Brazdžionis, dr. Petras Kisielius, dr. Petras Pamataitis ir dr. Grigas Valančius.
Pats laikas atnaujinti “Į Laisvę” prenumeratą 1973 metams
