PADĖTI LIETUVAI ATGAUTI LAISVĘ

VEDAMIEJI

Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese vienose diskusijose dalyvavęs trečios kartos lietuvis dėstė, kad protingiau esą stengtis Lietuvai padėti, bet ne kovoti dėl jos laisvės. Kadangi šio kalbėtojo pavardė bent iki šiol nesutinkama nei padėjėjų, nei kovotojų sąrašuose, reikia manyti, kad jam ta mintis buvo įpiršta iš šalies. Ir iš tikro, tą mintį lietuviškai išeivijai ne nuo vakar siūlo tam tikra dalis vidurinės ir vyresniosios kartos intelektualų.

Norint minėtą siūlymą konkretizuoti ir jį įgyvendinti, išeities tašku tektų pasirinkti vieną iš trijų “padėti Lietuvai” sampratą: pačių siūlytojų, okupanto ar okupuotos tautos.

Ar “padėti Lietuvai” frazė yra rimtas siūlymas, ar tik nenorimas aptarti šūkis, sunku pasakyti, nes patys siūlytojai iki šiol nėra atskleidę jo tikrojo turinio. Tačiau apytikriai galima spėti, kad ta pagalba turėtų ribotis didesnių laisvių Lietuvos žmonėms iš Maskvos išrūpinimu, tuo pačiu metu pripažįstant susidariusio status quo teisėtumą. Kiekvienu palengvėjimu ir pagerėjimu krašte reikia džiaugtis, tačiau kiek pernaivu galvoti, kad Maskva iš geros širdies pavergtam lietuviui duotų tokių teisių, kuriu neduoda savajam rusui. Tokia nepilna ir nereali pagelba Lietuvai laisvojo lietuvio patenkinti negali.

Skaityti daugiau: PADĖTI LIETUVAI ATGAUTI LAISVĘ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO LAUKIANT

Veikliai ir kūrybingai Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio ir tam sąjūdžiui artimi žmonės reiškiasi lietuviškos išeivijos gyvenime. Tai vienintelė iš kadaise gausių Lietuvos rezistenciniame pogrindyje veikusių organizacijų, kuri išlaikė organizacinį tęstinumą, palikdama ištikima savo rezistenciniams įsipareigojimams. Pastarieji įvykiai okupuotoje Lietuvoje liudija, kad po 30 nelaisvės metų ta pati valstybinės nepriklausomybės idėja tebėra gyva visoje lietuvių tautoje.Ypač viltingai nuteikia sovietų sistemoje išaugusio Lietuvos jaunimo pasiaukojantis patriotizmas, į kurį ištvermingai atsiliepia idėjiniai frontininkų siekiai.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO LAUKIANT

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Straipsniai geri, literatūra pamiršta

Šiame numeryje (“Į Laisvę” nr. 55-92) vertingiausi straipsniai Vytauto Vaitiekūno“Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje” ir J. Vingrelio “Po bolševikų kaukėmis”; abu atskleidžia šiurpių tikrovę Lietuvoje.

Gerai, kad pagerbtas rašytojas - žurnalistas prof. J. Brazaitis; gerai, kad recenzuojat knygas, bet grožinę literatūrų jau vėl užmirštate! O kad kokį eilėraštį, kokį mažų gabalėlį grožinės prozos.

Alė Rūta
Santa Monica,
Calif.

Maža pagalba geriau už žodinę kovą

Dėl vedamojo (“Padėti Lietuvai atgauti laisvę”, “Į Laisvę”, nr. 55-92— red.) man rodos, kad tėra tik semantiškas skirtumas tarp “kovoti už Lietuvos laisvę” ir “padėti Lietuvai”. Jeigu ta kova, kaip kad dažnai būva, tik žodinė, tai manau, kad kokia nors maža konkreti pagalba Lietuvai yra naudingesnė už dideles kovingas kalbas.

Genius Procuta
Kanada

Neįvertintas Krupavičius?

Nežinau, kaip traktuoti ištraukos iš Mykolo Krupavičiaus prisiminimų (“Ateitininkai tremtyje”) talpinimų priešpaskutiniame žurnalo lape. Sakyčiau, kad minint vieno didžiausių mūsų tautos vyrų,. kurio vardas išliks gyvas ir už šimtmečių, mirties metines, jo raštas (ir nuotrauka) vienų iš pirmųjų žurnalo puslapių turėjo puošti.

Alfonsas Nakas
“Naujienos”,
1972.X.26

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Į Laisvę 1972 56(93)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................... 2

Kęstutis Kazimieras Girnius:

     Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje 4

Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai ..... 13

Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113 .......... 22

Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių

     Jaunimo kongresas — didysis bandymas . 26

Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje ..... 29

Solidarumas su tauta ...................... 37

Veiksniuose ir veikloje ................... 44

Lietuvių Fronto Bičiulių gretose .......... 60

Spauda, radijas, knygos ................... 69

“Į Laisvę” vedamieji ...................... 78

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1972 56(93)

IŠEIVIJOS ATEITIS JAUNIMO PERSPEKTYVOJE

KĘSTUTIS KAZIMIERAS GIRNIUS

Prieš pradėdamas kalbėti apie išeivijos ateitį jaunimo perspektyvoje, noriu trumpai apibrėžti šios temos sampratą. Išeivijos ateitį galime diskutuoti ir vertinti bei bandyti jai pasiruošti tik tada, kai žinome ir pilnai suprantame jos uždavinius. Gi jiems suprasti turime turėti šiokią tokią išeivijos tikslo sampratą. Čia kyla pirmoji problema, nes išeivijos tikslas permažai mūsų visuomenėje diskutuojamas, lyg jis būtų visiems aiškus ir savaime suprantamas — todėl jį svarstant neverta laiko gaišinti. Beveik kiekvienoje stovykloje ar iškilmingame posėdyje girdime priminimą garbingos Lietuvos praeities ir kokį nors optimistišką pasisakymą apie giedrią išeivijos ateitį. Bet dauguma šitokių pasisakymų tėra tik šūkiai, o šūkiai retai teturi kokį nors konkretų turinį. Dažniausiai jų kartojimas skiriamas tik vienkartiniam užsidegimui. Jei paklaustume žmonių, kaip jie įsivaizduoja išeivijos ateitį ir uždavinius, gautume labai skirtingus atsakymus, jei iš viso išgirstume prasmingus atsakymus, o ne tik pakeitimą vienų žodžių kitais, lygiai neišanalizuotais. Tikrai neatsirastų vieningos nuomonės. Tai gali reikšti arba kad klausimas labai kontroversiškas, apie kurį visi turi savas nuomones ir dar nėra padaryta kokios nors bendresnės išvados, arba kad iš viso žmonės apie tai negalvoja ir, netikėtai užklupti, sako tik tai, kas tuo metu ateina į galvą. Deja, pastarasis išaiškinimas yra daug teisingesnis. Tačiau jei negalvojame apie išeivijos prasmę ir uždavinius, tai kaip galime ruoštis ateičiai .. . Negalima rimtai ruoštis, jei nežinome, kam ruošiamės. Kol tikslas lieka neaiškus, mūs pastangos ir energija bus veltui eikvojamos, nes nebus nustatyta, kokie darbai svarbesni ir kuriuos turėtume daugiausiai remti.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS ATEITIS JAUNIMO PERSPEKTYVOJE

Daugiau įrašų...

  1. TALENTAI IR ĮSAKYMAI
  2. SU LEVU 113
  3. PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KONGRESAS — DIDYSIS BANDYMAS
  4. POETAS PUBLICISTIKOJE

Subkategorijos