KOVOJAU SU LIETUVIŲ TAUTAI SVETIMA SOVIETŲ VALDŽIA

SOLIDARUMAS SU TAUTA

Partizano LIUDVIKO SIMUČIO pareiškimas Aukščiausiojo Sovieto Prezidiumui

Šio rašto autorius Liudvikas Simutis, g. 1935, už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje Pabaltijo karinio sovieto tribunolo 1955 buvo nubaustas mirtimi. SSSR Aukščiausiojo Sovieto Prezidiumas mirties bausmę pakeitė 25 metų griežto režimo pataisos darbų kalėjimu. Po 15 kalinimo metų, 1970.V1I.20, aplenkdamas kalėjimo administraciją, kuri jo anksčiau siųstus pareiškimus sulaikydavo, Simutis savais kanalais pasiuntė SSSR Aukščiausiojo Sovieto Prezidiumui naują pareiškimų, kurio nuorašas pasiekė ir laisvąjį pasaulį. Pareiškimas parašytas, žinoma, rusų kalba.

Liudviko Simučio tėvas Adomas Simutis, kilęs iš Vėgerių val., Mažeikių apskrities, nuolat gyveno savo namely Kaunatavoj, Luokės vals., Telšių aps. Dirbo padieniu darbininku. Buvo vedęs. Turėjo du sūnus. Nepriklausomybės laikais politinėm organizacijom nepriklausė. Apie jo kokį reiškimąsi, Lietuvą sovietam okupavus, trūksta žinių. 1941.VI.8, tik dvi savaites prieš vokiečių-rusų karo pradžių, jis buvo NKVD suimtas ir laikomas Telšių kalėjime. Jo lavonas buvo rastas Rainių miškely drauge su 72 kitų Telšių kalėjimo kalintųjų ir, rusam besitraukiant, 1941.VI.24 naktį Rainių miškelyje nukankintųjų lavonais. Tarp tų lavonų buvo dar keturi kaunataviškiai: Adolfas Butkus, Karolis Kizevičius, Petras Maskolenka ir Kazys Paulauskas, NKVD suimti tų pat dieną kaip ir Simutis. Kaunatavoj niekas neabejojo, kad visus juos bus įskundę po 1863 sukilimo Kaunatavos dvaro žemėse įkurdinti rusai kolonistai.

Vertėjas

SSSR Aukščiausiojo Sovieto

Prezidiumui

Simučio Liudviko, Adomo s., g. 1935 Adresas: Mordvių ASSR p /o Javas, p /ja ZX 385 /10

Pareiškimas

Buvau penkerių metų amžiaus, kai man parodė mano tėvo lavoną. Pusė veido sutinus, pamėlynavus. Antroji pusė kruvina. Akys išdurtos. Rankų ir kojų oda balta, atšokus nuo kūno, apvirinta. Liežuvis ištrauktas ir virvele ištemptas. Lyties organai sutraiškyti. (Apie tai aš sužinojau vėliau). Gretomis daug tokių pat sumaitotų lavonų. Mano motinos ir daugelio man nepažįstamų žmonių raudojimas. Prakeikimai bolševikų adresu.

Skaityti daugiau: KOVOJAU SU LIETUVIŲ TAUTAI SVETIMA SOVIETŲ VALDŽIA

BENDRADARBIAVIMAS IR LAISVĖ

Išeivijai bendradarbiauti su paliktu kraštu yra taip natūralu, kaip valgyti ar gerti. Asmenišką, visuomeninį, kultūrinį ir politinį bendradarbiavimą su savo tėvynėmis intensyviai praktikuoja Amerikos skandinavai, vokiečiai, šveicarai, italai, japonai . . . Jokių nesutarimų tos išeivijos tarpe dėl to nekyla. Lietuviškos išeivijos gi bendradarbiavimas su okupuotos Lietuvos žmonėmis daugiau negu šimtmečio ketvirtį yra nutrūkęs. Nėra ne tik bendradarbiavimo, bet nei normalaus bendravimo ar santykiavimo. Ar tų santykių atstatymas yra įmanomas?

Pagrindinė sąlyga atstatyti išeivijos ir Lietuvos lietuvių okupacijoje bendradarbiavimą yra laisvas, niekieno nevaržomas žmonių, idėjų ir kultūrinių vertybių pasikeitimas visišku lygybės principu. Jei tik ši sąlyga būtų išpildyta, bendradarbiavimas suūžtų pavasario sriautu. Nereikėtų dėl to nei bartis, nei pyktis. Dabar tų sąlygų nėra. Jų ilgimės mes, ilgisi ir Lietuvos žmonės. Ištrėmimu į Sibirą ir ilgai trukusiu nužmoginimu žmogaus tragikos filosofiją asmeniškai paliudijęs Juozas Keliuotis simboliškai įvardintame straipsnyje “Tiltas, kurio nėra” (“Kultūros Barai”, 1971-12) ilgesingai kalba apie “abipusių kontaktų” reikalingumą. Dėl reikalingumo visi sutariame, bet nuomonės išsiskiria dėl galimumų. Iki šiol kontaktai galimi iš vienos pusės. Tai patvirtina tas pats Keliuotis kitame laikrašraštyje: “Apie mūsų laimėjimus užsieniečiai ‘geradėjai’ puikiai žino. Jie skaito tarybinius laikraščius, susitinka su tėvynainiais ir anoje, ir šioje okeano pusėje” (“Literatūra ir Menas”, 1972-15). Autorius negali pasakyti, kad tėvynainiai Lietuvoje išeivių laikraščių ir knygų negauna o nuvykę tėvynėn uždaromi Vilniuje ir budriai saugojami. Prie bendradarbiavimo tilto, lyg Amerikoje prie išvažiavimo iš didelės automobiliams statyti aikštės vartų, okupantas yra įtaisęs geležinius nagus. Jei bandysi iš kitos pusės įvažiuoti, supiaustysi padangas. Taip ir Kazakevičiaus iš Vilniaus prieš kurį laiką “Į Laisvę” adresu pasiųsti knygų siuntiniai adresatą pasiekė, o iš čia siųsta poezijos knyga “žuvo” pakelyje. Taigi, reikia sutikti su Keliuočiu, kad tilto, kuriuo į abi puses laisvai keliautų ir susisiektų Lietuvos ir išeivijos žmonės, jų kūriniai ir idėjos, dar nėra.

Skaityti daugiau: BENDRADARBIAVIMAS IR LAISVĖ

DEMONSTRACIJOS

Demonstracijos yra priimta ir ypač Amerikoje praktikuojama priemonė kokiu nors reikalu pasiekti viešosios opinijos dėmesį. Pastaraisiais keleliais metais demonstracijų Amerikoje pasipylė lyg iš gausybės rago. Buvo demonstruojama už viską ir prieš viską, tad ir žinių skleidimo kanalai-spauda, radijas, televizija, demonstracijoms nebeskyrė išskirtino dėmesio. Kad jos visuomenei būtų pristatytos, turėjo kuo nors išsiskirti iš paprasto pasivaikščiojimo šaligatviais su plakatais.

Norėdami atkreipti spaudos ir televizijos dėmesį, kairieji radikalai demonstracijas ėmė rišti su smurtu, nuosavybių naikinimu, fizišku susirėmimu su policija ir t.t. Tuo būdu demonstracijos dažnai užsibaigdavo riaušėmis. Tada spauda, televizija ir radijas jas pristatydavo visose detalėse. Padrąsinti pasisekimo, radikalai smurto elementą kiekvienose demonstracijose didino, ir buvo prisigyventa laiko, kad jau nebesinorėjo žiūrėti televizijos žinių programų, nes jos visos buvo persūdytos riaušes primenančiomis demonstracijomis. Dabartiniu metu demonstracijų įkarštis yra jau praėjęs.

Skaityti daugiau: DEMONSTRACIJOS

LIETUVOS BYLA EUROPOS SAUGUMO KONFERENCIJOJE

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

JUOZAS RAJECKAS, LIETUVOS ATSTOVAS WASHINGTONE chargé d’affaires titulu pačiu sunkiausiu Lietuvai laiku ištikimai gina Lietuvos teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos pasiuntinybė Washingtone — tai pats svarbiausias ir stipriausias laisvos Lietuvos diplomatijos užsienyje postas, akivaizdžiai laisvame pasaulyje paneigiąs okupanto kėslus. Laimingu atveju, tą postą laiko patyręs diplomatas ir garbingas lietuvis, kuriam šiais metais sukako 75 m. amžiaus.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencija, kurioje dalyvaus Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės, nebe už kalnų. Tai konferencijai ruošiasi Sovietų Sąjunga, jai ruošiasi ir laisvojo pasaulio kraštai. Didelio dėmesio tai konferencijai skiria JAV-bių vyriausybė. JAV-bių prezidentas R. M. Nixon tai labai aiškiai akcentavo savo pareiškimuose, duotuose The Washington Star-Newslaikraštininkui Garnett D.

Horner (žiūr. The New York Times, 1972 lapkričio 10). Anot prezidento, “The first year will be a very busy one. We are going to move on SALT II, We, of course, will be moving on the European Security Conference . . Be abejo, toje konferencijoje bus pajudintas viena ar kita forma Lietuvos bylos klausimas. Mūsų veiksniai tai konferencijai irgi ruošiasi.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLA EUROPOS SAUGUMO KONFERENCIJOJE

Lietuvos Vyčiai ir jų ateitis

Reikia manyti, kad visi tie, kurie dar įdomaujasi ir dalyvauja lietuvių išeivijos veikloje, yra daugiau ar mažiau girdėję apie Lietuvos Vyčius (The Knights of Lithuania), JAV-bių lietuvių organizaciją. Šį vienetą buvo gerokai išgarsinęs pasaulio lietuvių tarpe a. a. kun. kleb. Jonas C. Jutkevičius, vienas iš Lietuvos Vyčių veikėjų, kuris buvo pašauktas amžinybėn 1971 metų vasarą.

DR. JOKŪBAS J. STUKAS praėjusią vasarą vedovavo Lietuvos vyčių ekskursijai į Pietų Ameriką. Jo pastangomis Brazilijos katalikų jaunimo organizacija TFP pažadėjo pravesti plataus masto akciją Lietuvos laisvės reikalu: parašų rinkimas, straipsniai spaudoje, 85 radijo stotyse specialios programos, demonstracijos prie rusų ambasados, memorandumas Jungtinėms Tautoms. Prof. J. J. Stukas yra vienas iš nedaugelio šviesiųjų Amerikos lietuvių vadų, kuriuos išaugino senoji lietuvių imigracija.

Tos organizacijos pradžia siekia 1913 metus. Tai buvo lietuvių išeivių katalikų jaunimo organizacija. Beveik visi nariai tuo metu (1913 metais ir kiek vėliau) buvo gimę ir augę Lietuvoje. Ir savo organizacijos himne jie giedodavo: “ . . . Mums viską davė Lietuva, vaduosim galva ją savo . . .” Lietuvos Vyčiai tebegieda tą pirminį himną, kuris jiems mažai ką bereiškia: šiuo metu beveik visi organizacijos nariai yra gimę ir augę JAV-se.

Skaityti daugiau: Lietuvos Vyčiai ir jų ateitis

Daugiau įrašų...

  1. KO TRŪKSTA TABOR FARMOS POKALBIAM?
  2. LIETUVOS VYČIAI ATSIRIBOJA NUO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS
  3. ĮSPŪDŽIAI IŠ PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KONGRESO
  4. REZISTENCIJOS VADĄ AMŽINYBĖN PALYDINT

Subkategorijos