ČIKAGOJE RAMESNI VĖJAI
Metinis Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas
Metinis ALT-os suvažiavimas Čikagoje įvyko lapkričio 11. Palyginus su praėjusių metų suvažiavimu, kada beveik visų ALT-os pagrindinių pareigūnų kalbos buvo nukreiptos prieš Lietuvių Bendruomenę, šiais metais pūtė žymiai ramesni vėjai. Pažanga reikia laikyti ir ALT-os skyrių atstovų į suvažiavimus pakvietimą, nors jiems statutinių teisių suvažiavimuose ir nesuteikta.
Kaip visada, taip ir šiais metais sveikinimų buvo gausu. Jie buvo sakomi priešpietiniame ir popietiniame posėdžiuose. Sveikinimai gražiai derinosi į visą suvažiavimo programą, nes ir ALT-os pareigūnų kalbos ir pranešimai buvo bendrinio - informacinio, o ne problematinio pobūdžio. Kadangi problemų valdyba svarstymams nepristatė, todėl ir jokių nutarimų nebuvo padaryta. Tad priimtos rezoliucijos apsiriboja protestais, prašymais, kvietimais, sveikinimais.
Iš visų pasakytų kalbų akademišku apipavidalinimu išsiskyrė prof. M. Mackevičiaus paskaita apie Lietuvos teisinę padėtį laisvajame pasaulyje ir iš okupuotos Lietuvos pabėgusio adv. Z. Butkaus aktualus pranešimas apie padėtį okupuotame krašte. Nors Butkus naujų faktų ir neiškėlė, tačiau autentiško liudytojo žodžiai patvirtino lietuvių išeivijos pajėgumą sekti gyvenimą pavergtoje Lietuvoje ir teisingai įvykius interpretuoti.
Kelerius metus iš eilės dalyvaujant metiniuose ALT-os suvažiavimuose, ryškėja keistas Eugenijaus Bartkaus vaidmuo, jo savanoriškai prisiimtas ar ALT-os valdybos jam pavestas. Jis vis praneša, kad galėjęs išrūpinti pasimatymus su JAV prezidentu, bet lietuviškos veiklos skaldytojai jo jau prie pat tikslo privestą darbą sugriauną. Šiais metais buvo vėl apkaltinta LB.
E. Bartkus savo pastangų išgauti audiencijas Baltuosiuose rūmuose nedetalizuoja: su kuo vedė derybas, kokius ir kam raštus rašė, kokie gauti atsakymai. Konkrečiai nenurodo ir trukdytojų veiksmų. O gal jis pats nepajėgus tokioms pareigoms? Pav. yra žinoma, kad jis pasimatymą su Nixonu (tuometiniu viceprezidentu) bandė išgauti 1960, kai Nixonas ir Kennedy kandidatavo į JAV prezidentus. Tuo metu E. Bartkus buvo ALT-os vicepirmininkas. Siekdamas audiencijos, jis 1960 rugsėjo 27 parašė laišką Respublikonų tautinio komiteto pareigūnui A. B. Hermannui. Laiškas, kurio ištraukos cituojamos originalia anglų kalba, nepasižymi ne tik jokia diplomatija, bet nei taktu, nei gaspadoriška išmintimi.
Savo kolegas, ALT-os valdybos narius, laiške charakterizuoja taip: “Mr. Leonard Simutis, president of the Council and editor of the daily “Draugas”; and representing the Catholic wing of the Lithuanian society. Mr. Simutis is an older gentelman (not too bright) but very patriotic, and he blindly believes in what he is doing. His influence in “Draugas” is limited . . . Dr. Pijus Grigaitis, executive secretary of the Council. He is editor of the daily “Naujienos”, and represents in the Council the social democratic wing, of our population. Dr. Grigaitis is a very old man, but he ir very sharp and has full control of the Council, his paper and his group . . . Mr. Mikas Vaidila ir the treasurer, and publisher of the weekly, “Sandara”. His group and his newspaper are dying out, but he still maintains great influence over a certain group of old timers . . .”
Toliau Bartkus dėsto, kad pasimatymas su viceprezidentu Nixonu būtų labai naudingas Amerikos Lietuvių Tarybai: “I think that it would be very worthwhile for us to meet the Vice President. My colleagues cannot brag much about their activities. Any meeting with high officials is normally very much publicized and, of course, in this case we would get quite a bit of free publicity in the papers we have a hard time getting into. The publicity will be, in a sense, what big things the Council is doing, meeting the high officials, such as Mr. Nixon, and how nice a man he ir and how he understands our problems and appreciates the people who are working to liberate Lithuania. Any pictures that are taken will be printed, which of course is good publicity”.
Taigi, Eugenijui Bartkui rūpi, kad iš to susitikimo pasigarsinti galėtų ALT-os veikėjai.
Toliau laiške Bartkus nurodo, ką galėtų kalbėti Nixonas lietuvių delegacijai. Jam užtektų tik pavaidinti, kad jis vertinąs ALT-os darbus.
Šitoks laiškas yra aukščiausio diletantizmo lietuviškoje veikloje pavyzdys. Audiencija, žinoma, nebuvo gauta. Tad ir į dabar kitų adresu mėtomus Bartkaus kaltinimus reikėtų su dideliu atsargumu žiūrėti.
Amerikos Lietuvių Taryba reikalinga Amerikos lietuvių organizacija. Jos stiprinimas turėtų vykti ne kvietimais ir kaltinimais, bet konkrečiais pozityviais žygiais.
Dr.
