ATOMINĖ ENERGIJA IR JOS PANAUDOJIMAS
DR. INŽ. J. VĖBRA
3. Politiniai, socialiniai ir moraliniai atominės energijos padariniai
Atominis amžius dar vos brėkšta. Tačiau, prancūzų mokslininko ir filosofo G. A. Boutry žodžiais tariant, mokslo plėtotė yra pasiekusi “sprogimo greitį”. Yra pagrindo manyti, kad ateinančių kelių dešimtmečių būvyje žmogus įgis galybę, kuri pralenks bet kuriuos šiandieninius numatymus. Ši galybė iš pagrindų pakeis jo gyvenimą. Naujose aplinkybėse susikurs naujos politinio bei socialinio žmonių santykiavimo formos, kritiškai bus peržiūrėtos iš praeities paveldėtosios moralinės vertybės.
Būsimosios atominės bombos pragariška naikinamoji jėga (nekalbant apie kitus ateities ginklus, kurių kontūrai dar neryškūs išradėjų vaizduotėj) privers visų kraštų politikus nuoširdžiai ieškoti būdų išvengti karo. Nė jokia valdžia, nėjoks vadas nepajėgs išvesti savo tautą į kovos lauką, kai tauta aiškiai matys, kad šioje kovoje jai lemta išnykti iš žemės paviršiaus. Prieš dešimtį metų dar, buvusios didelės ir išdidžios tautos, atominiam amžiui vos tik prasidedant, jau tapo mažos. Jų šiandieninė laisvė labai reliatyvi. Jungtinės pasaulio valstybės nebetolimos ateities realybė.
Į stambesnius vienetus verčia tautas grupuotis ne tik paskirų tautų nepajėgumas savarankiškai tvarkytis militariškai, bet ir ekonomiškai. Daugelis tautų, kurios dar taip neseniai jautėsi pajėgios savarankiškai skinti sau kelią į ateitį, rytoj neįstengs pačios vienos įsirengti atominių jėgainių, be kurių jos negalės lenktyniauti su kitomis tautomis ir turės arba jungtis į bendrą kultūringų tautų šeimą, arba palaipsniui atsilikti ir sulaukėti.
Savaime aišku, netenka laukti, kad Jungt. Pasaulio Valstybės atsirastų staiga. Prie jų bus prieita dar gana ilgu ir vingiuotu bandymų keliu. Iš karto techniškai toliausia pažengę kraštai, turėdami atominės galybės monopolį, gali primesti savo hegemoniją pasauliui nepilnai demokratišku būdu, tačiau ši hegemonija neišvengiamai turės išsirutulioti į demokratiškas formas. Už savo laisvių apibrėžimą, tautos bus kompensuotos saugumu ir ikišiol nepatirta ekonomine gerove.
Milžiniškas technikinio ir ekonominio pajėgumo išbujojimas sukurs naujas socialines žmonių santykiavimo formas. Iš vienos pusės, žmonija, siekdama socialinio teisingumo, vengs kapitalų koncentracijos, iš antros pusės — milžiniški gamybiniai vienetai bus reikalingi nepaprastai didelių kapitalų ir centralizuoto vadovavimo: šios sąlygos sudarys aplinką kooperatinei santvarkai. Pavienio žmogaus veiklos galimybės nepaprastai susiaurės: ne tik gamyboje, bet ir moksle, net menuose, klestės grupinis darbas, ugdąs žmogaus socialumą, reikalaująs siauresnės ir gilesnės specializacijos. Iš antros pusės, galingos gamybinės priemonės per trumpesnį laiką pajėgs aprūpinti žmogų visakuo, kas jam reikalinga ir paliks daugiau laisvalaikio ugdyti savo asmenybei, dirbti už savo specialybės ribų, pamėgtoje mokslo ar meno srityje.
Individualinis žmogaus gyvenimas taip patį radikaliai pasikeis. Technologinis amžius labai aukštai iškels žmogaus išsimokslinimo vidurkį. Paskutinių dviejų šimtmečių mokslo pažangos pasėkoje nustojo skraidę aitvarai, išnyko raganos ir velnių apsėstieji. Gilesnis visatos struktūros ir gamtos jėgų pažinimas pabaigs išlaisvinti žmogų iš paskutinių likučių prietarų, stebuklų ir visokių kitokių nepagrįstų baimių, žmogus ramiai stebės vis aiškiau ir aiškiau jam suprantamus gamtos reiškinius ir gėrėsis nuostabia visatos harmonija, žmogaus didvyriškumo ir taurumo supratimas taip pat įgys naują turinį. Ateityje ne tas bus riteris, kuris nudobs kautynėse didesnį skaičių kitaip tikinčių ar kitaip galvojančių savo brolių, bet tas, kuris atliks tikrai rizikingą tarp-planetinę kelionę, atskleisdamas mokslui naujus horizontus. Tikrojo taurumo pavyzdžiu bus tas, kurs nesuinteresuotais ir dažnai pavojingais tyrinėjimais, išsižadėdamas asmeniškų malonumų, atiduos savo jėgas mokslui, kurdamas žmonijai geresnį gyvenimą. Aukšto žmonių išsimokslinimo pasėkoje, kuoplačiausia tolerancija pasidarys savaime suprantamu žmonių santykiavimo pagrindu.
Tokios ateities perspektyvos. Tačiau mes turime gyventi dabartimi, nepamiršdami, kad paskutiniai fanatizmo palikuonys, klasta ir smurtu kuone pusę pasaulio yra sukaustę vergijos pančiais, ir viduramžius pralenkiančiu žiaurumu bando formuoti žmogų, priešingai jo prigimčiai ir jo laisvam apsisprendimui. Anapus geležinės uždangos nėra ir negali būti vietos objektyviam- mokslui. Mokslas, neseniai New Yorke įvykusio pasaulinio chemikų kongreso garbės pirmininko James B. Conant žodžiais tariant, “tegali klestėti tik pilnutinės laisvės atmosferoj”.
Kiekvieno laisvo žmogaus, kuo kas gali, šventa pareiga prisidėti prie pavergtųjų išlaisvinimo, suteikiant jiems galimybę laisvai kurtis nuosavą rytojų, tokį, kokio jie sau pageidauja. Kol yra vergų, tol ir laisvųjų laisvė pavojuje.
1831-JI METAI
Šiais metais suėjo 120 metų nuo 1831 m. Lietuvos-Lenkijos sukilimo. Sekančiam KARIO nr-yje pradedame spausdinti šio sukilimo dalyvio, 10-jo Lietuvos Ulonų pulko vieno majoro, knygos įdomiausias ištraukas apie sukilimo eigą ir visas svarbiausias operacijas prieš rusus Lietuvoje. Ši knyga yra išleista 1832 m. ir buvo pati pirmoji tos rūšies knygų anglų kalba Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Kalbamojo sukilimo eiga pavaizduota labai populiaria, vaizdžia ir kiekvieną be galo dominančia forma.
