MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
VIRŠILA MIKAS PETRAUSKAS
Ilgus metus tarnavo 9 pėst. L. K. Vytenio pulke Viršila Mikas Petrauskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Buvo veiklus karys. Pulke buvo ir karių ugniagesių komandoje, kur už pasižymėjimus ugniagesyboje gavęs ugniagesių medalių. Greta savo įvairių karinių pareigų, virš. Petrauskas buvo ir didelis spaudos bičiulis. Savo pulke karių tarpe kasmet platindavo KARĮ ir kitus laikraščius. Paskutinįjį Nepriklausomybės metą buvo išplatinęs KARIO apie 300 metinių prenumeratų. Kariai daugiausia KARĮ ir kitokius laikraščius išrašinėdavo savo namiškiams į kaimus, nes pulke gaudavo nemokamai spaudos pasiskaityti. Tuo būdu kariai paremdavo kaimą spauda.
Rytų okupantas, pavergęs Lietuvą, virš. M. Petrauską užtiko pulke. Senam kariui, dar 1919—1920 m. kovojusiam už Lietuves laisvę, buvo sunku be kovos pasiduoti priešui. Okupacijos metą tyliai kentėjo ir laukė progos vėl kurią nors dieną stoti kovon prieš pavergėjus. Kai toji proga atėjo, virš. Petrauskas stojo ginkluoton kovon prieš raudonąjį rusą, tačiau iš kovos grįžti nebuvo jam lemta. Mirė garbinga kario mirtimi kovos lauke.
VIRŠ. MIKAS PETRAUSKAS
VIRŠILA STASYS ČEPULIS
1941 m. birželio 23-24 d. vyko lietuvių partizanų kovos su raudonaisiais rusais Kaune ir jo apylinkėse. Pagaliau šūviai nutilo, Rytų priešas pabėgo, bet Kauno kapinių link nuslinko didžiulė eilė karstų. Tai garbingai žuvę kovose lietuviai partizanai žygiavo amžinojo poilsio.
Arti karių kapų, šalia žuvusių karo lakūnų ir Dariaus-Girėno mauzoliejaus išsitiesė eilės partizanų kapų, papuoštų mediniais kryžiais ir gėlėmis. Einu ir kiekvieno kapo kryželio parašus perskaitau, bene rasiu ką nors pažįstamų. Ties vienu staiga sustoju: Viršila Stasys Čepulis.
Parašą patvirtina prie kryžiaus prisegta Čepulio nuotrauka kario uniforma. Jis žuvo partizaninių kovų dienomis A. Fredoje, prie savo namų.
Virš. Stasys Čepulis tarnavo Lietuvos karo aviacijoje liktiniu puskarininkiu. Tarnaudamas kariuomenėje pamėgo spaudą ir pats į ją pradėjo rašinėti. Liko uolus KARIO bendradarbis, nuolat teikdamas jam korespondencijų iš karo aviacijos gyvenimo. Parašinėdavo ir trumpų rašinėlių, liečiančių karių gyvenimą. Taip pat spaudai duodavo ir foto nuotraukų.
Viršila Simas Zaleckas
Vilnietis, 1918 m. stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę Vilniuje. Pirmojo pasaulinio kare metu tarnavo rusų kariuomenėje. Pasibaigus Nepriklausomybės karams ir nebegalėdamas grįžti į lenkų okupuotą gimtąją apylinkę, apsigyveno Kaune. Visą laiką buvo kupinas karinės nuotaikos, kad dar teks jam kovoti dėl Vilniaus. Deja, kovoti teko, bet tik ne dėl vieno Vilniaus, bet dėl visos Lietuvos laisvės. 1941 m. birželio mėn. kovų dienomis dalyvavo Kaune Darbo Rūmų partizanų eilėse ir kovojo prieš bolševikus, o vėliau žuvo nuo vokiečių kulkos.
Eil. Tadas Janavičius, kilimo žemaitis, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę 1918 m. gruodžio men. Vilniuje. Ilgiausiai tarnavo gusarų pulke, o iš kariuomenės išėjęs, ūkininkavo savo gimtoje apylinkėje.
Gr. Pranas Janulis, gimęs 1902. 1.8. Šilagalių kaime, Šimonių val., Panevėžio aps. Stojo savanoriu į 4 pėst.
L. K. Mindaugo pulką dar 1919 m. ir dalyvavo šio pulko žygiuose. Po karinės tarnybos ūkininkavo.
Paskutiniojo karo metu vokiečių gestapas įtarė, kad pas jį užeina partizanai, kovoją prieš vokiečius. Areštavo jį ir jo žmoną. Tardomas ir smarkiai mušamas neteko sveikatos. Neturėdami tikrų įrodymų, išveža į Vokietiją darbams. Mirė 1946. VII. 26. (gyvendamas Tolko lietuvių stovykloje) ir palaidotas Šlezvigo miesto kapinėse (Schleswig-Holstein provincijoje, Vokietijoje ).
Prierašas: Daug mūsų Lietuvoskarių, savanorių kūrėjų ir partizanų kapų yra išmėtytų po įvairias pasaulio dalis. Daugelio kapų nepuošia net paprastas medinis kryželis. Priešai ar kitokios aplinkybės net jų kapų pėdsakus ištrynė. Tačiau mes neturėtumėm jų užmiršti. Pastatykime jiems nors ir kuklius paminklėlius savo KARYJE. Savo spaudoje jų neįstengs jokia ranka bei laikas išdildyti. Kas žinome apie tokius žuvusius, nors trumpai apie juos, siųskime KARIUI. Tai bus jiems kuklus paminklėlis, kai kuriais atvejais atstojąs karinį kryželį. Jeigu kas turėtų mūsų žuvusiųjų ar mirusiųjų vyrų atvaizdus (foto ar spaudoje) — prašome siųsti KARIO redakcijai. Panaudoję grąžinsime.
St. Širvys
Lapkričio 23-oji — mūsų gyvųjų vyrų, karo invalidų, VISUOTINĖS PARAMOS DIENA!
