TAUTOS GELBĖJIMO RŪPESČIAI

Liet. Moterų Federacijos klubų suvažiavimas

“Mūsų visų pirmoji pareiga — gelbėti savo tautą”, spalio 7-8 d. d. Kultūros židinyje įvykusiame Lietuvių Moterų Federacijos klubų suvažiavime 56-šioms delegatėms kalbėjo garbės pirmininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Pranešimai, pateikti delegatėms svarstyti, klausimai ir priimti nutarimai patvirtino, kad ši moterų organizacija tautos gelbėjimui ir yra įsipareigojusi.

Iš 20-ties suvažiavime priimtų nutarimų didžioji dauguma skirta tautos gelbėjimo misijos darbams vykdyti. Iš jų paminėtini: 1. New Yorke įsteigti Moterų federacijos žmogaus teisių komitetą rūpintis disidentų laisvinimu, 2. Ryšium su Žmogaus teisių deklaracijos 30 m. sukaktimi, per Amerikos vyriausybę ir tarptautines organizacijas reikalauti visuotinės politinių kalinių amnestijos sovietų pavergtuose kraštuose, 3. Kiekvienas federacijos klubas įsipareigoja globoti bent po vieną lietuvį, kalinamą Sovietijoje, 4. Kreiptis į jaunimo organizacijas ir šeštadienines mokyklas, kad jaunimas būtų informuojamas apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, 5. Paruošti vykstančiam į okup. Lietuvą jaunimui informacinį leidinėlį, 6. Vesti akciją, kad būtų atšaukta tarptautinė olimpiada Maskvoje, jei iš kalėjimų, konc. stovyklų ir psichiatrinių ligoninių nebus paleisti politiniai kaliniai ir t.t.

Lietuvių Moterų federacija savęs nelaiko veiksniu, savo veiklos nefinansuoja visuomenės aukomis, o padaro daugiau už tuos, kurie, užsispyrę reikalaudami teisių vadovauti, ir kompetencijos ribų išplėtimo, pamiršta, jog “mūsų visų pirmoji pareiga — gelbėti savo tautą”.

Liet. Moterų federacijai vadovavo pirm. I. Banaitienė.