LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI DAINAVOJ

 (Rugpjūčio 6-13)

Studijų savaitės paskaitininkai: viršuje — dr. Antanas Klimas, Rima Mironienė, dr. Tomas Remeikis; apačioje — Antanas Sabalis, Antanas Saulaitis, SJ ir Leonardas Valiukas; dešinėje dr. Adolfas Damušis, buv. Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministeris ir LFB Tarybos prez. pirmininkas ir bendrinė stovyklautoju nuotrauka

Nuotraukos V. Maželio, K. Ambrazaičio ir J. Urbono

Lietuvių fronto bičiuliai mėgsta Dainavos stovyklą. Iš 22 studijų ir poilsio savaičių, surengtų JAV ir Kanadoje, 15 buvo Dainavoj. Tiktai septynios kitose vietovėse: 4 Kennebunkporte pas lietuvius pranciškonus (1957, 58, 63 ir 75), 1 — Union Pier, Mich. (1961) ir 2 — Wasagoj, Kanadoj (1962 ir 1972).

Ne tik geografinė stovyklos padėtis bei palankios sąlygos tokiems susibūrimams, bet ir bičiulių ilgametis sentimentas pačiai stovyklai padėdavo LFB centro valdyboms, stovyklų rengėjams, gan lengvai apsispręsti už Dainavą.

Nuo pat LFB veiklos pradžios šiame kontinente bičiuliai puoselėjo jaunimo stovyklos idėją, o jai virtus realybe, rėmė aukomis ir darbu. Ir čia iškyla bičiulių Damušių, kun. Dabušio, Petrulių, dr. Kisieliaus, dr.dr. Adomavičių, dr. Razmos, dr. Majausko, dr. Ambrozaičio, Polikaičių, Urbonų ir kitų vardai, kurie Dainavos stovyklai labai reikšmingi.

22-ji Studijų ir poilsio savaitė Dainavoje savo apimtimi, pobūdžiu, renginiais nedaug tesiskyrė nuo ankstyvesniųjų. Tiktai surimtėję veidai, amžiaus pabaltinti ar praretinti plaukai vyresniesiems tradiciniams stovyklausojams liudijo, kad užsikrauta beveik 30 metų našta ant savų pečių. Stovyklavo ir jaunesniosios kartos, bet Linų Kojelių skaičius nebuvo didelis.

Paprastai tokioms studijų savaitėms buvo duodama tema, ir visos paskaitos ir simpoziumai būdavo į tos temos rėmus įsprausti. Šių metų studijinė dalis buvo pavadinta “apžvalgine”. Atseit, žvelgta j mūsų kasdienybę, ji analizuota ir mėginta padaryti išvadų.

Prof. Brazaičio prisiminimas ir rezistencija

Jau sekmadienį bičiuliai ir jų svečiai suvažiavo į Dainavą. Jų buvo nuo Los Angeles iki New Yorko. Pirmadienį, pakėlus vėliavas, prisistačius stovyklos komendantui Alfonsui Vėlavičiui, susirinkusius pasveikino CV pirm. inž. J. Ardys ir Tarybos pirm. A. Raulinaitis. Buvo supažindinta su studijų savaitės programa ir perskaitytas PLB garbės pirm. Stasio Barzduko laiškas. Bičiulis Barzdukas dėl amžiaus, ligos ir tuo pat metu dėstymo Lituanistikos kursuose negalėjo stovykloj dalyvauti.

Po vakarienės buvo susipažinimo pobūvis, kur pasivaišinta vynu ir sūriais, padainuota. Vidas Neverauskas akordeonu palydėjo dainas.

Antradienį studijiniuose pranešimuose kalbėjo du buv. antinacinės rezistencijos kaliniai — Juozas Kojelis, “Į Laisvę” redaktorius, ir dr. Adolfas Damušis.

Juozas Kojelis stengėsi parodyti ne “knyginį”, ne “oficialų” Brazaitį, bet tokį, kokį jis pažino iš asmeniškų kontaktų. Cituodamas Brazaičio sakytas ir laiškuose rašytas mintis, jis perdavė Profesoriaus nusistatymus bendravimo su Lietuvos lietuviais, veiksnių tarpusavio santykių, aplamai lietuviškos veiklos, frontininkų sąjūdžio ir kitais visuomeniniais klausimais.

Po Kojelio kalbėjęs dr. Adolfas Damušis, pateikė daug naujos medžiagos iš atrastų Geštapo dokumen-

Onutė Baužienė, Simas Kudirka ir Juozas Baužys linksmesniu programos momentu

Nuotrauka V. Maželio

tų. Prisiminta Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto 1943 m. organizavimosi sunkumus, lietuvių rezistentų siekius, jų planus ir svajones ateičiai.

Simas Kudirka Amerikos keliuos

Trečiadienio studijų programoje kalbėjo Vanda Stašaitienė, praėjusių metų lapkričio mėnesį išvykusi iš Lietuvos. Anot jos, nors kraštas jau neša 39 metų vergovės jungą, bet tauta okupantui galvos nenulenkia. Ji perdavė krašto nuotaikas ir paskutines aktualijas.

Gabrielius ir Rima Mironai iš Philadelphijos į stovyklą atvyko su svečiu Simu Kudirka iš New Yorko. Abu Mironai, jaunosios kartos atstovai, baigę universitetus, aktyvūs LB darbuotojai, radijo programų redaktoriai ir pranešėjai, mokytojai lit. mokyklose, labai daug talkiną Simo Kudirkos darbuose.

Rima papasakojo apie Kudirkų sunkius pirmuosius žingsnius Amerikoje. Nuo pat pirmos dienos, nuo nusileidimo New Yorko earodrome, Kudirkų, ypatingai Simo, gyvenimas tapo suvisuomenintas: pasirodymai televizijoje, kalbos per radiją, pasikalbėjimai su spaudos žmonėmis, konferencijos, išvykos pas lietuvius ir amerikiečius. Toliau — išsamus straipsnis “Readers Digest” žurnale filmo ir knygos reikalai, kaštavę daug nervų, daug nerimo ir netikrovės valandų. Bendrai, su filmu užtrukta 3 metai, o su knyga 2-ji. Nuo pat atvažiavimo į šį kraštą, Simas keliavo per visus didžiuosius miestus, susitiko su žinomais politikais, kultūrininkais, visuomenininkais. Simo Kudirkos ir kartu Lietuvos vardas laikas nuo laiko vis sugrįždavo į didžiosios spaudos puslapius.

Stovyklautojai išlydi svečius — Rimą ir Gabrielių Mironus ir Simą Kudirką. Visi linksmai nusiteikę, nes šiemetiniai svečiai, sužavėti stovyklautojų nuoširdumu, pažadėjo kitais metais būti visos savaitės stovyklautojais

Nuotrauka V. Maželio

 

Filmas “The Defection of Simas Kudirka” šių metų sausio 23 perduotas per Amerikos televiziją. Pagal televizijos surinktus duomenis, filmą matė 20 mil. žmonių. Yra vilčių, kad filmas bus dar pakartotas per Amerikos ir Europos televiziją, nes filmo kopijos jau nupirktos.

Simo Kudirkos knygos, “For those Still at Sea”, jau išleista dvi laidos po 10.000 egz. Tikimasi greit pakartoti ir trečiąją laidą.

Pats Simas Kudirka kalbėdamas išreiškė viltį, kad bus parašyta dar viena knyga, nušviečianti dabartinę Lietuvos padėtį ir nurodanti priežastis, kas prie to privedė. Ji būtų skirta amerikiečių skaitančiai visuomenei. Jis kvietė visus eiti darniu žingsniu, būti budriems ir atsargiems. Pusiausvyros netekimas “padaro velniškų dalykų”.

G. ir R. Mironai buvo atsivežę daug filmo, knygos, Kudirkos kelionių aprašymų, nuotraukų, propagandos lapelių, skelbimų, laikraščių bei žurnalų ištraukų ir t.t.

Ne vien Mironai organizavo Kudirkos pasirodymus. Daiva Kezienė čia parodė daug iniciatyvos, pašventė daug laiko ir energijos. Bet vien Mironienės užangažuotų ir įvykdytų Kudirkos pasirodymų statistika kalba apie milžinišką darbą, atliktą šios jaunos entuziastės: 39 televizijos pasirodymai, 24 pranešimai per radiją, 29 interview su Amerikos spauda, apkeliauta 22 didieji Amerikos ir Kanados miestai ir t.t.

Jei iš pradžių 80% kelionių buvo tarp lietuvių ir 20% tarp amerikiečių, tai dabar tie procentai yra at-virkšti. Kudirka pasirašė sutartį per šiuos akademinius metus kalbėti Amerikos universitetų ir kolegijų studentams.

Iškilminga vakarienė

Studijų ir poilsio savaitės vidury, paprastai trečiadienį, yra rengiamos vakarienės su šokiais, programa ir pasilinksminimu. Seniau tokių vakarienių metu buvo kepamas jautis. Šiemet tokia susipažinimo vakaronė buvo valgykloje, o vėliau visi susirinko į paplūdimio pastogę pasilinksminimui, šokiams, dainoms ir programai.

Dvi sesutės iš Detroito, Regina ir Kristina Butkūnaitės, pritariant gitara, padainavo savo ir kitų autorių kūrybos. Simpatingos ir talentingos dainininkės, jau toli pažengusios dainos ir muzikos srity, turėtų savo talentų neužleisti. Jų trumpa programa buvo graži dovana šiam jaukiam pobūviui.

Išeivijos ateities vizijos ir dabarties alternatyvos

Ta tema kalbėjo kun. Antanas Saulaitis, SJ, ketvirtadienį po jo atnašautų šv. Mišių. Svečias-prelegentas buvo specialiai atvykęs iš Putnamo stovyklos ir tą pačią dieną vėl išskubėjo į Rytinius pakraščius pasiruošti skautų tautinei stovyklai, kur jam buvo pavestos kultūrinių programų vadovo pareigos.

LFB c. v. pirm. ir šių studijų moderatorius J. Ardys kalbėtoją pristatė kaip jaunosios kartos šulą, švietėją, skautų veikėją, aktyvų bendruomenininką. (Kun. A. Saulaičio paskaita bus spausdinama kitame "Į Laisvę” numeryje).

Lietuvių kalbos ateitis

Ketvirtadienio vakare šia tema kalbėjo dr. Antanas Klimas, Rochesterio universiteto profesorius. Metęs žvilgsnį į lietuvių kalbos praeitį, pabrėžė, jog 18-20 amžiuje buvo stip-

 

Kristina ir Regina Butkūnaitės linksmavakario metu atlieka programą (atlieka savo kompozicijos dainas)

Nuotrauka J. Urbono

Rima Mironienė (dešinėje) ir Simas Kudirka priima stovyklos dovaną; kiti — Balys Raugas, Marija Raugienė ir Marytė Ambrozaitienė

Nuotrauka V. Maželio

Individualios diskusijos po studijinės paskaitos: J. Kojelis ir S. Smalinskienė, L. Žemaitienė ir S. Kudirka (po medžiu), Liuda Rugienienė ir Alg. Raulinaitis

Nuotrauka J. Urbono

 

riai baiminamasi, kad seniausia kalba galinti būti išbraukta iš gyvųjų kalbų tarpo. Nepriklausomo gyvenimo metais ši baimė automatiškai pranyko, kai lietuvių kalba tapo ne tik tautos, bet ir valstybės kalba. Naujoji komunistų okupacija, deportacijos, stiprus jaunesniosios kartos sunaikinimas partizanų eilėse, masinė emigracija, rusų infiltracija kraštan lietuvių kalbos ateities perspektyvas labai sumažino.

Tiktai po Stalino mirties, nuo 1953 m., lietuvių kalbai, galima sakyti, prasidėjo šviesesnė epocha: užaugo nauja karta, šiek tiek atleisti varžtai lituanistiniam mokslui, pradėta leisti žurnalai grynai kalbos reikalams, išaugo kalbos specialistų kadras. Šiuo metu Lietuvoje išeina 4 kalbos žurnalai, 2 kalbos kultūros žurnalai, leidžiami žodynai, gramatikos ir t.t. Bet šiuos džiugius reiškinius, deja, temdo rusų didėjimas krašte (8%), rusų kalbos brukimas į universitetus ir mokyklas, svetimybių didėjimas kasdieninėj ir rašomoj kalboj. Profesorius siūlo išleisti lietuvių kalbos sinonimų žodyną. Jo nuomone, bent dabar nėra pavojų fiziškai išnykti lietuvių kalbai, bet įvairių pasikeitimų joje nebus išvengta.

Dr. Klimas buvo atsivežęs lietuvių kalbos knygų ir kitokių leidinių, spausdintų dabartinėje Lietuvoje. Su jais klausytojai turėjo progos susipažinti.

Kalbotyros specialistas atsakė į eilę klausimų. Jo kruopščiai paruošta ir aktuali paskaita turėtų būti išgirsta didesnių auditorijų lietuvių kolonijose. Dr. Antanas Klimas buvo atvykęs iš aukštųjų lituanistinių kursų, kurie vyko prie Akrono, Ohio.

Savais reikalais

Visas penktadienio rytas ir dalis popietės buvo skirta LFB organizaciniams reikalams. Kadangi stovykloje dalyvavo dalis Tarybos ir CV narių, jie turėjo atskirų pasitarimų savaitės bėgy, o bendras pasiinformavimas vyko penktadienį, kai abu pirmininkai: Algis Raulinaitis ir Juozas Ardys padarė pranešimus.

Dr. K. Ambrazaitis, ilgametis buvęs Tarybos ir CV pirmininkas, savo atidaromajame žody, prisiminęs LF praeitį, kalbėjo apie mūsų sąjūdžio įnašą Lietuvos laisvės ir tautinio išlikimo pastangose. Mūsų sąjūdžio įsipareigojimai tebėra realūs ir nekeistini. Tiktai reikia kai kuriuos darbus pergrupuoti ir nustatyti pirmumą pagal gyvenimo realybę. Turime tęsti darbus, rezistencinei organizacijai priklausančius. Ištikimybė savo idealui negali jausti nuovargio.

Dr. Vytautas Majauskas su žmona Vanda šią vasarą visą mėnesį atostogavo Europoje ir vieną savaitę praleido sukaktuvinėje 25-joje Europos lietuviškųjų studijų savaitėje. Plačiai apie ją papasakojo, parodydami gražių skaidrių.

Dr. V. Majauskas yra ir prof. J. Brazaičio monografijos ir jo raštų išleidimo fondo pirmininkas. Monografiją rašo dr. J. Girnius. Rašymas jau gerokai persirito į antrą pusę. Užplanuota išleisti ir kiti jo raštai. Fondui jau suaukota 24.000 dol.

Inž. V. Naudžius “Į Laisvę” fondo reikalų vedėjas, pranešė, kad tuojau iš spaudos išeis dr. J. Girniaus papildyta “Tauta ir tautinė ištikimybė” 2-ji laida ir J. Daumanto “Partizanų” 3-ji papildyta laida. Tų knygų laidos jau išsibaigusios,

JAV ir Kanados LFB konferencijos Dainavoje pagrindiniai pranešėjai: Juozas Ardys, centro valdybos pirmininkas ir stovyklos vadovas, P. Algis Raulinaitis, LFB Tarybos prez. pirm., ir dr. Kazys Ambrozaitis, konferencijos pirmininkas.    Nuotraukos V. Maželio ir J. Urbono

 

o pareikalavimas esąs didelis. Iki šiol fondas yra išleidęs 9 vertingas knygas.

Iš kitų pranešimų pažymėtina:

“Į Laisvꔞurnalas išsiverčia iš prenumeratos, bet bičiuliai raginami pasekti Detroito-Windsoro bičiulių pavyzdžiu. Jie finansavo vieno “Į Laisvę” numerio išleidimą. Skatinta skaityti ir platinti LKB Kronikas.

Linas Kojelis, magistro laipsniu baigęs politinius mokslus Princetono un-te, vienas iš jaunosios kartos aktyvistų, paskirtas LFB atstovu Vlike.

Perredaguotas ir priimtas LFB statutas. Seniai laukiamas LF Credo jau galutinai suredaguotas ir dar šiais metais bus paskelbtas.

Centro valdyba turėjo devynis posėdžius, surengė dvi poilsio ir studijų savaites, leidžia biuletenį, kurį redaguoja pats pirmininkas.

Išklausyti trumpi pranešimai iš Chicagos, Clevelando, Detroito, Windsoro, Toronto, Los Angeles, New Yorko, Philadelphijos, Water-burio sambūrių.

Balys Raugas painformavo apie LB Krašto valdybos darbus, plačiau stabtelėjęs ties Krašto valdybos ryšiais su Baltaisiais rūmais Washingtone.

Stovyklos dalyviai pasirašė sveikinimus St. Barzdukui ir Vytautui Vaitiekūnui.

Pasibaigus pokalbiams organizaciniais reikalais, po pavakarių prie ežero kalbėjo Linas Kojelis apie Brazilijos lietuvius, pas kuriuos jis lankėsi visą mėnesį. Kelionę finansavo Ateitininkų Federacija.

Politinė mintis Lietuvoje

Prof. dr. Tomas Remeikis, dėstąs politinius mokslus St. Joseph kolegijoje, savo studijinę temą gvildeno Aušros ir Nacionalinio fronto programų rėmuose, plačiau išryškindamas disidentų veiklą Lietuvoj. Disidentų esą trys grupės: (1) komunistų partijos nariai, siekią tautinio komunizmo; (2) kovotojai už lietuvių tautinę kultūrą ir (3) politiniai aktyvistai, aiškiai pasisaką už laisvą Lietuvą.

Prelegento nuomone, partizanų karas ir aukos buvo reikalingos, kaip ir 1863 m. sukilimas, tautos dvasiai išlaikyti.

Prasidėjęs disidentinis judėjimas Lietuvoje stiprėja. Jiems jau 1966 m. pradėta kelti bylos, pasirodė pogrindžio spauda. Šis judėjimas dar sustiprėjo po Kalantos susideginimo.

Pogrindžio Aušra laikoma kaip ir LKB Kronikos satelitas, atstovaująs tautinį sąjūdį. Basanavičiaus Aušros uždavinys buvo sukurti tautinę sąmonę, o dabartinės Aušros — tautinę sąmonę išlaikyti. Aušros jau išleista 10 numerių, apie 60 puslapių.

Apie Nacionalinį liaudies frontą daug žinių neturima, bet jo autentiškumu neabejojama. Jo programa nėra nacionalinė, nei katalikiška; skelbiasi kaip ateistinis organas. Įsteigtas 1955 metais. Vakarų pasaulį yra pasiekę 5 tos organizacijos dokumentai. Pasisako už mintį, kad išsilaisvinti galima tiktai kartu veikiant su latviais, estais, ukrainiečiais. Organizacija nieko bendro nenori turėti nei su kapitalistine, nei su stalinistinė Lietuva. Atrodo, kad yra jaunų idealistų organizacija.

Prof. dr. Nijolė Remeikienė, Čikagos universitete dėstanti odintologiją, šią vasarą su profesionalų ekskursija buvo nuvykusi į Lietuvą. Juos priėmė vaišingai, stengėsi ne-piršti propagandos, bet apie Nepriklausomo gyvenimo laikotarpį visiš-

Pasisakymas diskusijose iš vietos: kalba Juozo Brazaičio raštams leisti fondo pirmininkas dr. Vytautas Majauskas. Nuotrauka V. Maželio

 

kai neužsiminė. Lankėsi Palangoje, Elektrėnuose, Kaune, Vilniuje ir kitur. Priėmimus padarė Mokslo akademija, buvo pokylis Verkių rūmuose. Įdomiai pasakojo savo įspūdžius:

Vakare žinomas foto menininkas Vytautas Maželis rodė spalvotų skaidrių iš savo kelionių, o po to kanadiečiai bičiuliai — Aušrotai, Kriaučiūnai, Jasinevičiai — pakvietė savo amerikiečius draugus jaukiam pabendravimui ir užkandžiui.

Vliko veikla ir jo problemos

Šeštadienį stovyklautojai išklausė dviejų paskaitų: inž. Antano Sabalio iš New Yorko ir politinių mokslų magistro Leonardo Valiuko iš Los Angeles.

Antanas Sabalis, buvęs LFB atstovas Vliko taryboje ir dabar Vliko valdybos narys, gerai žino šios mūsų laisvinimo institucijos realią padėtį. Nurodęs Vliko organizacinę struktūrą, iškėlė teigiamas ir neigiamas puses. Dabartinė struktūra nėra amžina. Jis buvo reformuotas prieš 15 metų. Dabar sąlygos vėl pakitėjo, todėl vėl jaučiamas spaudimas jį reformuoti. Iš teigiamų pusių, tai tęstinumas — Vilkas iš Lietuvos kilusi institucija. Nedarant reformų, bus sunku surasti darbingų žmonių, nes jau dabar yra organizacijų, kurios nebeturi atstovų, o darbingi žmonės traukiasi. Vlikas senųjų partijų rankose, ir jie apie reformas nei girdėti nenori. Todėl galimybės reformuotis nėra didelės.

Vlikas turėjo jaunimo seminarą. Pasisekė neblogai, bet jaunimas aiškiai pasisakė, kad per partijas į Vliką dirbti neateis. Sakė, LB sistemą suprantą, bet ne Vliko.

Kęstutis Smalinskas ir Linas Kojelis, jaunieji LB bičiuliai, domisi Lietuvos laisvinimo problemomis

Nuotrauka V. Maželio


Vlikas išleido Steigiamąjį Seimą; taip pat yra parašytas ir spausdinamas dr. J. Pajaujo Genocidas anglų kalba. Tikimasi, kad dar šiais metais išeis. Reikėtų išleisti ir daugiau knygų bei kitų leidinių, bet nėra rašančių.

Naujai iškylančios laisvinimo problemos

Paskaitų serija buvo užbaigta Leonardo Valiuko pranešimu. Šis aktyvus LFB narys, Rezoliucijų komisijos pirm., buvęs CV pirm., Į Laisvę redaktorius, žurnalistas, savo mintis koncentravo į būdus ir priemones, kaip sėkmingiau Lietuvos bylą išnešti j platųjį pasaulį. Anot jo, tokį svarbų ir atsakingą laisvinimo darbą gali dirbti ekspertai. O tokių mums reikia, jei norime susilaukti kokių rezultatų. Nesigailėti lėšų (jų sumos sukosi apie šimtus tūkstančių), mėginti tam darbui paruošti jaunimą. Turi būti sušaukta visų veiksnių konferencija ir sukurta Informacijos institucija. Reikia veržtis į amerikiečių spaudą, nuolat keliant mūsų reikalus. Mėginti kitataučius įjungti į Lietuvos bylą. Mūsų veiklos formos pasenusios, kaip pasenę ir visi minėjimai. Jaunimas į juos neina. Prelegentas pabėrė ir visą eilę kitokių siūlymų, kuriuos jis anksčiau yra iškėlęs spaudoje ar prakalbose.

Po abiejų pranešimų buvo eilė paklausimų, į kuriuos prelegentai mielai atsakė.

Literatūros ir dainos vakaras

Apie pusantro šimto stovyklos dalyvių ir svečių šeštadienio vakare susirinko į didžiąją salę studijų ir poilsio savaitės užbaigiamajam koncertui. Tokia jau tradicija per 22 metus.

Algis Raulinaitis, LFB tarybos pirm., pasveikino dr. Adolfą Damušį jo 70 metų amžiaus proga. Visi sustoję sugiedojo “Ilgiausių metų”. Prisegta gėlių iš Dainavos laukų. Trumpais linkėjimais iš širdies gilumos pagerbtas asmuo, be kurio, tur būt, čia nebūtų galėjęs rinktis jaunimas, ateitininkai, skautai, šauliai, aišku, ir frontininkai.

Visus koncerto-vakaro dalyvius pasveikino LFB CV pirm. Juozas Ardys, pakviesdamas dr. V. Majauską būti šio vakaro vadovu.

Su humoru, sklandžiu ir taikliu žodžiu dr. Majauskas pakomentavęs studijų dienas, jų temas ir prelegentus, pakvietė simpatingą solistę Oną Pliuškonienę iš Philadelphijos. Solistė jau yra davusi eilę koncertų JAV ir Kanadoje.

Pirmoje daly solistė atliko K. Brundzaitės, G. Gudauskienės, E. Laumenskienės ir A. Kaulinytės dainas. Akomponavo muz. Aloyzas Jurgutis.

Anatolijus Kairys, rašytojas, dramaturgas, kultūrininkas, daugelio knygų autorius, 4 dramų ir 2 romanų laureatas, paskaitė nuotaikingą humoreską “Naujas kinas”.

Antroj koncerto dalyje auditorija išgirdo solistės atliktas S. Čerienės, S. M. Bernardos, SSC, K. Brundzaitės, O. Metrikienės ir A. Dirvinskaitės dainas. Solistė, kaip iš repertuaro matyti, buvo pasirinkusi tik lietuvių moterų kompozitorių dainas. Jos labai tiko solistės plačios skalės balsui ir nuotaikai.

Aloyzas Baronas, vienas iš produktyvingiausių talentų mūsų tremties literatūroje, keletą kartų laimėjęs literatūrines premijas, redaktorius, nuolatinis LFB stovyklų dalyvis, pa-

 

Koncerto — literatūros vakaro programos dalyviai; iš kairės — rašytojas Anatolijus Kairys, muzikas Aloyzas Jurgutis, solistė Ona Pliuškonienė ir rašytojas Aloyzas Baronas

skaitė 13 humoro eilėraščių. Jo su gan stipriu satyros atspalviu eilės plakė mūsų dienų negeroves.

Rugpjūčio 13-sios sekmadienį, nuleidžiant vėliavą, uždaromąjį žodį pasakė dr. Adolfas Damušis. “Kasmet suvažiuojame į šias savaitines studijų dienas poilsiui ir minties atgaivai. Jei čia būtų tenkinamasi tiktai žaismingu poilsiu, būtų beprasmiška ir tuščia. Tai kuo mūsų sąjūdis daro gilų įspūdį aplinkai, nežiūrint kaip ir kieno išreiškiama, LF iškeliant ar žeminant, yra toji vidinė sąjūdžio dvasia, kuri mus įpareigoja, jungia ir kaip šviesos žiburys veda prasmingu keliu” — kalbėjo Damušis. Kvietė nepalūžti “tremties sunkumuose, pasipriešinti viešam, nors ir maskuojančiam melui, stiprinti meilę savo tautos kultūrai, remti tautos laisvės pastangas. Mes, kaip ir mūsų tautos disidentai bei rezistentai, žinome, kad mūsų kelias yra sąžinės balso kelias. Mūsų, kaip ir jų veikla, siekia tiesos ir teisingumo”.

“Kai tokia gili rezistencija vyksta ir intensyvėja, prievartos ir melo amžius darosi trumpalaikis. Kai tiesa iškyla iš žmonių pastangų ir darbų žemėje, teisingumas kaip atpildas nusileidžia iš dangaus. Tai gili parafrazuota vienos psalmės mintis”.

“Mus, besiskirstančius iš šios gerai organizuotos ir turiningos stovyklos, telydi Lietuvos atžvilgiu optimizmo dvasia, nes kova už Lietuvos laisvę yra kova už tiesą” .. .

“Tad dvasiniai sustiprėję, būkime tie, kurie padės tiesai iškilti ir reikštis mūsų viešoj aplinkoj. Tada teisingumas ir laisvė bus laimėtos, kaip atpildas ir dovana”.

Nuskambėjo “Lietuva, Tėvyne mūsų”. Fronto bičiuliai pasakė sudie Dainavai, kurią tik pamatys už poros metų, nes ateinančiais metais studijų ir poilsio savaitė rengiama Kennebunkport pas lietuvius pranciškonus rugpjūčio pabaigoj.

V. Rociūnas