SKAITYTOJŲ ŽODIS
Pasitikim frontininkais
Te Dievas Jus stiprina ir išlaiko tol, kol Tėvynė atgaus laisvę. Pamatai mūsų būsimos valstybės tegali būti tik krikščioniški ir demokratiški. Tai paruoškime valstybei tvarkos pamatus. Frontininkais mes pasitikime. Išsaugokite Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Ji tegali būti tik viena, o ne kokių ",Altų”, tenorų ar bosų ...
Dr. Eliziejus ir Julija Draugeliai
Sao Paulo, Brazilija
Liaudininkai, nuėję pas komunistus
ŽurnaloĮ LAISVĘ 1977 m. 71(108) numerio 37 psl. dr. A. Štromas rašo apie kai kuriuos liaudininkus, nuėjusius pas komunistus. Ten rašoma: "Ogi toks liaudininkas kaip Mečys Gedvilas jau 1934 įstojo į LKP. Paleckis su Vaišnoru įstojo 1940 m. rugpiūtį..
Tai, kas pacituota, norėčiau papildyti, būtent: Mečys Gedvilas iš liaudininkų buvo išmestas 1932 m. o Justas Paleckis— 1939 m. spalio mėn., kuomet iš Kaune įvykusių demonstracijų dėl Vilniaus atgavimo jis su būreliu vyrukų nuėjo prie sovietų atstovybės už tai padėkoti Stalinui.
Juozas Audėnas
So. Ozone Park, NY
Straipsnis ne Nemicko
"Dirvoje" (nr. 41, 1978.X.19) dr. Jonas Balys implikuoja, kad "Į Laisvę" nr. 73 paskelbtasJ. Pašilio straipsnis “Nuostolingas tautininkų susiardymas" esąs parašytas Broniaus Nemicko. Šiuo pareiškiu, kad nesuto straipsnio autorius.
Reiškiu Redaktoriui tikrą Pagarbą
Bronius Nemickas
Maspeth, N.Y.
Redakcijos pastaba.Reikia apgailestauti, kad rimtas mokslininkas, kaip dr. Jonas Balys, visuomeninio gyvenimo sektoriuje neišlaiko balanso ir gali per lengvai daryti neatsakomingus teigimus.
Įsivėlė klaidų
Paskutinis žurnalo numeris yra gero lygio. Vardžio ir Brazaičio darbai ypatingai geri. Abejoju, ar neįsivėlė atitaisytina klaida 16 p.: “. . . Laikinosios vyriausybės veikla— 1941 m. birželio 14 — rugpiūčio 5 laikotarpį". Gal ne 14, o 23 d.? (Ačiū, Daktare, už klaidos pataisymą — red.).
Tarp kitko, savo straipsnyje pasigedau dviejų numerių - nuorodų į išnašas, būtent: 34 p. po ". . . valstybei, šaliai, santvarkai” turėtų būti nuoroda nr. 1, o žemiau po “. . . partijos pėstininkais”— nr. 2.
Antanas Musteikis
Buffalo, N.Y.
Buvo pribrendęs laikas
Labai gerai padarėt, įdėję "Į Laisvę” J. Brazaičio straipsnį. Dabar jau buvo pribrendęs laikas tam straipsniui viešai pasirodyti . . . Dėkoju už naują gerą ir įdomų "Į Laisvę" numerį.
Stasys Raštikis
Los Angeles, Calif.
Naudingas straipsnis
Dėkui už "Į Laisvę" Jūsų redaguotą numerį. Jis įdomus. Man buvo labai naudingas a.a. J. Brazaičio straipsnis apie žydus ir Laikinąją vyriausybę.
J. Grinius
Muenchen, Vokietija
Mūsų veiklos prioritetas
Ypač sveikintina, kad atspausdinote a.a. prof. J. Brazaičio "Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė”. Jis faktais įrodo pakaltintųjų nekaltumą. Tuo pačiu yra atskleidžiamos tendencingos bolševikų užmačios apjuodinti, apšmeižti mūsų veikėjus, kurie kovojo ir veikė, kad batų atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atspausdinote žinių iš mūsų veiksnių veiklos, ypač paliesdami VLIK-ą. Todėl PLB Tarybos pirmininko atviras kreipimasis į VLIK-o pirmininką yra taiklus. Nors Informacijos centro idėja nėra nauja . . . tačiau dabartinėse mūsų sąlygose tas reikalas turi būti mūsų veiklos prioritetu.
L. Valiuko straipsnis yra dalykinis, nes turi sveikų ir veiksniams reikalingų idėjų. Atrodo, kad jis gan gerai pažįsta amerikonų anglosaksišką politinę galvoseną.
Sveikinu, kad tas žurnalo numeris turi gerus dr. A. Musteikio, dr.V. Vardžio, min. S. Lozoraičio straipsnius. Truputį abejoju dr. Vardžio pasisakymais, kad Maskva nesuseka LKB Kronikos leidimo, nežiūrint dedamų didelių pastangų. Maskvos žvalgyba turi virš 60 metų patirtį ir daugel atvejų pralenkia Vakarų žvalgybas. Man atrodo, kad LKB Kronikos pasirodymas jiems dalinai yra parankus. Aplamai “Į Laisvę” Nr. 73(110) yra tikrai turiningas ir aktualus. Linkiu, kad ir ateityje žurnalas duotų tokias brandžias laidas.
N. N.
Šiaurės Amerika
Kronikos nepagaus
Sovietų saugumas“Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" niekad nepagaus. Gali pagauti tik atskirus žmones.
Svečias iš Lietuvos
Turi ir gali pasakyti
Pasikalbėjimas su Lietuvos Diplomatijos šefuStasiu Lozoraičiu buvo vienas iš pačių įdomiųjų “Į Laisvę” rugsėjo numerio skaitinių. Gaila, kad šis patyręs Lietuvos diplomatas taip retai teprakalba į lietuvių visuomenę. O jis turi ką pasakyti ir gali įtikinančiai prabilti. Sakysime, kokia įdomi, taikli ir įtikinanti jo sovietų-kinų santykių analizė paskelbtame pasikalbėjime. Ačiū, kad jį prakalbinote.
Balys Graužinis
Los Angeles, Calif.
Ačiū Diplomatijos Šefui
Ačiū Diplomatijos šefui, kad, kaip pasikalbėjime išsireiškė, nepraleidžia progų Lietuvos diplomatinei-konsularinei tarnybai atnaujinti. Drįsčiau pageidauti, kad, išnaudojant atsiradusias galimybes, šiems postams būtų paieškoma kūrybingų asmenybių.
Ip. Balčiūnas
Chicago, III.
Meldžiamasi už griovėjus
Atėjo žurnalo "Į Laisvę” 1978 73 nr. Deja, šiuo metu negaliu pats skaityti. Paskaitė kiti. Apstu aktualių minčių, liečiančių mūsų gyvenimą. Malonu, kad atsiliepiate gyvaisiais reikalais ir pozityviai. Dėmesio vertu ypač laikau LFB Tarybos pirmininko Algio Raulinaičio pasisakymą informacijos centro reikalu. Bet tai tebus, deja, balsas dykumoje, nes mokame dirbti mėgėjiškai, nesugebame profesionaliai. Trūkstame tam pasirengusių žmonių. Jeigu ir rastume, vargu ar sugebėtume reikiamai atlyginti. Kiek girdėjau, tokį centrą organizuoti pastangų būta, bet jos dėl minėtų priežasčių buvusios nesėkmingos. Esame tokie dar nepajėgūs.
Gerai, kad keliate aikštėn ir mūsų gyvenimo negeroves. O jų netrūksta. Toks liūdnai skurdus, pavyzdžiui, darosi politinis mūsų sektorius. Tautininkai jau gromuliuoja vieni kitus. Laikraščiuose įvesta diktatūrinė cenzūra. Partinių ekstremistų koalicija rausiasi po Lietuvių Bendruomenės pamatais. Viešai meldžiamasi už bendruomeninio mūsų gyvenimo griovėjus bei niekintojus. Ir t.t. Tai mūsų gyvenimo skauduliai, kuriuos reikia gydyti. Tad ir toliau nevenkite pastangų.
Stasys Barzdukas
Cleveland, Ohio
Kanauninko nuodėmė
Pašnekesys su Diplomatijos šefu p. S. Lozoraičiu (“Į Laisvę" rugsėjo mėn. nr.) įdomus ir aktualus. Visi turėtumėm būti dėkingi Diplomatijos šefui už jo pareikštą nuomonę ir mintis visa eile mums įdomių, aktualių ir deginančių klausimų.
Naujas skyrelisTegul išlieka istorijai
vertas aukso medalio. Kas įvyko su kan. V. Zakarausku? Savo laiku teko kartu su juo kiek dirbti “Žiburiuose” Vokietijoje. Jo malda dr. V. Dargio pagerbime yra mirtina nuodėmė. Naujieniečiai iš viso netiki į maldas. Jie maldą pavadino rezoliucija!
Geras Algio Raulinaičio, LFB Tarybos prezidiumo pirmininko, laiškas VLIKui. Informacijos biuro formavimas — mums būtinybė! Tam reikalui neturėtume pagailėti pinigų tiek, kiek reikia.
Leonardas Valiukas
Los Angeles, Calif.
Brazaitinės dvasios
Daug sėkmės, redaguojant mūsų žurnalą, kad jame toliau reikštųsi brazaitinė dvasia.
Kajetonas Čeginskas
Muenchen, Vokietija
Ar matė vergiją?
Perskaičius V. Vardžio straipsnį “Maskvos kovos prieš LKB Kroniką” dar labiau suskaudo širdį, kai atsiranda iš mūsų brolių, kurie grįžę iš Lietuvos džiaugiasi išaugusiais miestais, pramone, pakilusiu mokslu, pamiršdami, kad už tai sumokėta tūkstančiais gyvybių ir visos tautos laisve. Bet kurie labiau stebi ten gyvenančių nuotaikas, padaro kitas išvadas. Juk vergų kančiomis faraonai Egipte statė piramides, Stalinas kasė Volgos kanalą. Baudžiavos laikais ir Lietuvoje pristatyta puikių dvarų.
Kurie grįžę giria Lietuvos gyvenimą, paklauskime, ar ten matė vergiją.
Petras Čiabis
Buenos Aires, Argentina
Kad mus lankytų
Tikiu, kad daugumas skaitytojų atsilieps į Jūsų paraginimą apmokėti prenumeratą, kad tas gerai redaguojamas ir administruojamas “Į Laisvę" žurnalas mus dar ilgai galėtų lankyti.
Vyt. Banelis
Kanada
Pašilio straipsnis aktualus
Savo įdomumu ir aktualumu “Į Laisvę" nr. 73 išsiskyrė J. Pašilio straipsnis “Nuostolingas tautininkų susiardymas". Tokio turinio straipsnių turėtų tilpti ir ateityje. Iš jų, mes, skaitytojai, sužinome mūsų visuomeninio gyvenimo negeroves. Dėkingi esame Pašiliui, kad tas negeroves iškėlė. Tautininkų elitas turėtų į jų tarpe vykstančias negeroves reaguoti, nes Tautinei Sąjungai jos nieko gera nežada.
Taip pat norėčiau priminti, kad mažiau rašytumėte apie Vilką, nes mintys kartojasi. Nežinau, kaip kitiems, bet man asmeniškai tie straispniai pasidarė nebeįdomūs.
Ačiū už bent tris kartus metuose mus aplankančią, įdomiais straipsniais turtingą "Į Laisvę”.
Petras Matekūnas
Richmond Hill, N. Y.
Nedaug naujų minčių
“Į Laisvę” 72(109) numeryje man įdomiausias straipsnis P. A. Raulinaičio apie eurokomunizmą. Šiaip jau daugelis minčių randama ir kitoje lietuviškoje spaudoje.
Vladas Venckus
Maracay, Venecuela
Daug naujų minčių
“Į Laisvę” mėgstu. Paskutinis numeris įdomus, stiprus, daug naujų minčių.
Kun. A. Spurgis, MIC
Adelaide, Australija
Ryškinti žydų tragediją
Praėjusio numerio temos aktualios ir gerai gvildenamos. Reiktų dar labiau išryškinti žydų nelaimę nacių okupacijoje. Tikrieji naciai sau laisvi šaiposi Rytų Vokietijoje, o lietuviai, kentėję jų okupacijoje, kaltinami nebūtais nusikaltimais.
Balys Brazdžionis
Chicago, Ill.
Kovoti už laisvę
Laisvei pasiekti ir ją išlaikyti kiekvienai tautai ir asmeniui reikia kovoti ui tą laisvę. Linkiu "Į Laisvę” ir toliau toje kovoje aktyviai dalyvauti.
Patras Kriščiūnas
Caracas, Venecuela
Eiti tuo pačiu keliu
“Į Laisvę" rugsėjo numeris įdomus ir įvairus. Vertinu tai, kad apsčiai vietos skiriate opiesiems šių dienų lietuviškiems reikalams. Linkiu tuo pačiu keliu eiti ir ateityje.
K. Gimžauskas St. Petersburg Beach, Fla.
Linki sėkmės
Gavęs naują “Į Laisvę" numerį, sveikinu redakciją ir administraciją, linkėdamas visokeriopos sėkmės.
Rev. dr. T. Žiūraitis, U.P.
Washington, D.C.
Du ministeriai pirmininkai?
Pageidaučiau, kad redakcija pati plačiau pasvarstytų su suverenumo tęstinumo pilnutinio atkūrimo surištus klausimus, pav., kad ir dviejų ministrų pirmininkų buvimas: vieno pagal Kybartų aktus, o antro— pagal 1941 m. sukilimo valią.
Juozo Brazaičio studijėlėje “Lietuvos žydų likimas ir laikinoji Lietuvos vyriausybė", šalia puikios dokumentų analizės, tarp kitko kalbama apie Sniego ir Goldbergo vizitą pas brig. gen. Stasį Raštikį. Bet nei velionis Juozas Bra-zaitsi nei Stasys Raštikis savo atsiminimuose neišryškina, kodėl tuo reikalu vizituotas brig. gen. Stasys Raštikis, o ne ėjęs ministro pirmininko pareigas velionis Juozas Ambrazevičius-Brazaitis.
Liudas Balvočius
Los Angeles, Calif.
Jei pareikalautų pasitraukti
Pavėluotai mane pasiekė "Į Laisvę" nr. 72(109), kuriame su dėmesiu skaičiau P. Algio Raulinaičto straipsnį "Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą”. Pilnai sutinku su straipsnio išvadomis, tuo labiau vertinu drąsą, iškeliant problemą, kuri lietuviškiems veiksniams rodos yra “tabu”, būtent kiniečių apertura.
Teisingai straipsnyje rašoma, kad “Labai įtikinančiai nuskambėtų, jei italų komunistai kreiptųsi į Kremlių, reikalaudami laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai". Pridėkime, kiek svertų pasaulio opinijoje, jei komunistinė Kinija su 900 mil. gyventojų pareikalautų rusus pasitraukti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tokiame forume kaip Jungtinėse Tautose. Galima laukti, kad Kinijai pritartų jos įtakai pasidavusios beveik visos Trečiojo Pasaulio valstybės.
Kalbant apie mūsų veiksnius, tik iš JAV LB Krašto valdybos pirmininko Algimanto Gečio pranešimo, atspausdinto “Pasaulio Lietuvio” 1977 m. nr. 35195, plaukia išvada, kad su Kinija ryšius palaikyti apsimoka. Tad ar ne laikas pradėti koordinuotai veikti, išeinant iš politikoje reikalingo tam tikro pragmatiškumo, gerai išstudijavus klausimą, paruošus darbo planą ir nustačius veiklos kryptį.
Nemačiau Lietuvos, tačiau tikiu tėvų gimtosios žemės prisikėlimu ir kartu jaučiu pareigų nors kukliai prisidėti prie milžiniškos kovos už Lietuvos laisvę. Mane skatina dr. Juozo Girniaus žodžiai: “Palikdami tėvynę, dar nepatikome pačios Lietuvos... O kas svetur atsidūręs miršta savo tautai, tas tėvynės palikimą paverčia tautos išdavimu".
Aleksandras A. Mičiudas
Buenos Aires, Argentina
Redakcijos pastaba: Aleksandras Mičiudas yra Argentinoje gimęs lietuvis, vienas iš įtakingųjų Pietų Amerikos lietuvių veikėjų.
